Vyras išprotėjo
1980-ųjų vasario 1-osios vakarą Anastazija (30 m.) grįžo namo iš darbo žuvies fabrike. Autobuse, kuriuo ji važiavo, sėdėjo ir Aloizas Tuchlinas arba, kaip vėliau jį pavadins milicininkai, Skorpionas. Jis tą vakarą nebuvo suplanavęs ką nors užpulti, tačiau plaktuką su savimi turėjo. Už autobuso lango siautėjo pūga – kaip tik toks oras, kokį mėgo maniakas. Tokiu oru, kaip žmonės sako, geras šeimininkas į lauką nė šuns nevaro, tad gatvės buvo tuščios. Ir, kai vienoje tokioje vos apšviestoje stotelėje Anastazija išlipo iš autobuso, paskui ją į nakties tamsą žengė ir Aloizas.
Jis sekė moterį iki namų, stebėjo kaip ji atsirakina buto duris. Kadangi jame nešvietė nė vienas langas, Aloizas pajuto, jog namuose, ko gero, nieko nėra ir jis galės pasismaginti šilumoje. Kai tik moteris atidarė duris į kambarį, paskui įsmuko ir jis. Kad moteris nerėktų ir neatkreiptų kaimynų dėmesio, iš karto trenkė jai plaktuku. Tuomet nusitempė ant lovos ir nusimovė kelnes. Išeidamas dar patikrino, ar tikrai auka nebegyva ir užtrenkė duris.
Tą dieną Anastazijos vyras buvo gavęs tryliktą atlyginimą ir su draugais šventė. Šventė tiek, kad neatsimena, kaip grįžo namo. Nubudo rytą savo lovoje, šalia kruvinos negyvos žmonos. Persigandęs vyras iš karto paskambino milicijai ir, susiėmęs už galvos, sėdėdamas ant lovos krašto, lingavo: „Ką aš padariau? Ką aš padariau?“.
Milicininkai sulaikė Anastazijos vyrą, virtuvėje rado ir kruviną plaktuką. Tačiau ekspertai nustatė, ant šio įrankio ne Anastazijos kraujas, ir, kad tokios didelės žaizdos su tokiu plaktuku nepadarysi. Išsiaiškinę, kad vyras nekaltas, pareigūnai jį paleido iš areštinės. Tačiau nuo tokių pergyvenimų vyrui sutriko psichika, tad teko gultis į psichiatrijos ligoninę.
Keturios mirtys
Tų pačių metų rugsėjo 17-oji. Tą dieną Sesilija (22 m.), paskutinį kartą pas siuvėją pasimatavusi savo vestuvinę suknelę, linksma skubėjo namo. Nešėsi ir konditerijos parduotuvėje nusipirktą tortą. Tačiau vestuvės taip ir neįvyko, nes tądien susikirto merginos ir Aloizo keliai. Šis bastėsi po miškelį, laukdamas naujos aukos. Ir ja tapo Sesilija: įprasti smūgiai plaktuku, po to – pasitenkinimas, kurį normaliam žmogui sunku suprasti. Užsimovęs kelnes vyras, atsisėdęs prie lavono, dar suvalgė kelis torto „Jekaterina“ gabalėlius, o likusius išdėliojo ant apnuoginto merginos kūno.
Sesilija buvo palaidota aprengta vestuvine suknele, tačiau jos budelis to nežinojo. Jam kitų žmonių ašaros gailesčio nesukeldavo.
Lapkričio 19-ąją Skorpionas be jokio tikslo klajojo po Malborką. Vakarop, žingsniuodamas keliu į Šuvaldų kaimą, jis pasivijo moterį. „Šalta šiandien?“ – užkalbino. „Iš tiesų nėra labai šilta, tuoj lietus gali pradėti lyti“, – bandė palaikyti bendrakeleivio pokalbį Gražina. „Man atrodo ne per šalta, kad mums tuose krūmeliuose kiek pasilinksminti“, – burbtelėjo vyras ir nieko nelaukęs trenkė moteriai per galvą metaliniu strypu, kurį buvo susiradęs beeidamas.
Krūmuose gulintį ir šakomis užmestą lavoną vietinis ūkininkas surado tik po trijų dienų.
Tais metais gyvybės neteko dar viena Skorpiono auka. Gruodžio 12-ąją buvo nužudyta ir išžaginta Vanda (30 m.). Maniakas ją sutiko ankstų rytą. Apie 5 valandą ryto jis jau laukė aukos, einančios į darbą. Pamatęs moterį patraukė iš paskos ir, kai jau buvo visai arti, ši atsisuko ir išsigandusi suriko nesavu balsu. Aloizas triukšmo vengė, todėl pasislėpė namo kieme. Po kelių minučių pro jį praėjo Vanda. Moteris irgi skubėjo į darbą. Tačiau darbe ji taip ir nepasirodė. Išniekintas ir sudaužytas jos lavonas gulėjo pievelėje šalia daugiabučio.
Vėliau bent trims moterims pasisekė bent tiek, kad šios liko gyvos. Budelis bandė jas nužudyti, išžagino, tačiau medikams pavyko sugražinti jas į gyvenimą. Taip atsitiko Kristinai (35 m.), Bogumilai (40 m.) ir Felicijai (45 m).
Vieną rudens vakarą namo keliu ėjo Kristina. Pamačiusi atvažiuojančio automobilio žibintus ji atsisuko ir kiek pasitraukė. Automobilis sustojo, o išlipęs vyras iš karto trenkė jai plaktuku. Atsibudusi ligoninės palatoje moteris daugiau nieko neprisiminė.
Pagal panašų kaip du vandens lašai scenarijų buvo užpulta ir Bogumila. Tik ši moteris, atsipeikėjusi tamsoje skaudančia galva, pati sugebėjo grįžti į namus. Pasvarsčiusi, kad neverta gaišti laiko, į pareigūnus ji net nesikreipė.
Galiną (19 m.) Skorpionas pastebėjo einančią miško takeliu ir iš karto suveikė jo ekshibicionistiniai instinktai. Netaręs nė žodžio, trenkė merginai plaktuku per galvą. Praeiviai jos kūną surado išaušus. Mergina buvo dar gyva, tačiau po kelių dienų ligoninėje mirė.
Trukdė Jaruzelskis
Skorpionui vis sunkiau darėsi surasti aukų. Galiną jis nužudė lapkričio 14-ąją, o jau gruodžio 13-ąją generolas Voicechas Jaruzelskis šalyje paskelbė karinę padėtį. Tuo metu jau buvo prasidėjęs Solidarumo judėjimas, jau 16 mėnesių streikavo darbininkai. Paprasti gyventojai, ne tokie maniakai kaip Skorpionas, prieštaravę generolo Voicecho Jaruzelskio politikai, ant drabužių pradėjo nešioti protesto simbolius ar specialiai vėluodavo į darbą, kad tuo pareikštų savo požiūrį. Naujais darbo žmonių simboliais tapo sraigė ir vėžlys. Ant namų, sunkiai pasiekiamuose vietose atsirado užrašai „Žiema jūsų, pavasaris mūsų“, „Varna erelio nenugalės“ (panašus į žodį „varnas“ buvo karo padėtyje veikusios represinės organizacijos pavadinimo trumpinys – WRON).
Tad sutemus gatvėse pasirodydavo kariniai patruliai ir maniakui tekdavo sėdėti namuose: jis bijodavo, kad jį gali sugauti ir palaikyti atsišaukimų platintoju.
Karinės diktatūros laikotarpis Lenkijoje truko iki 1983 metų liepos 22 dienos. Bet ir per tą laiką A. Tuchlinas sugebėjo užpulti keletą moterų. 1982-ųjų gruodžio 8-osios vakarą jis žiauriai susidorojo su Božena S. (24 m.). Moteris ligoninėje buvo atgavusi sąmonę, tačiau neišgyveno. Nuo jos pirštų nutrauktus žiedus maniakas padovanojo savo žmonai.
Vėliau keli jo išpuoliai vėl nebuvo mirtini. Išgyveno dvi Evos, Veslava. Paskutine jo auka tapo Jola K. (19 m.). Vieną gegužės pavakarę jis sėdo į priemiestinį autobusą. Visą kelią stebėjo moteris ir laukė progos, prie kurios išlipus prisigretinti. Vienoje stotelėje pro priekines duris išlipo jaunutė mergina. Aloizas iš autobuso iššoko pro galines – prieš pat joms užsidarant. Paėjęs iš paskos iki nuošalesnės vietos, jis Jolą užpuolė. Stipri, jauna mergina bandė gintis, tačiau keli smūgiai plaktuku pasiekė tikslą. Mergina nurimo. Vėliau ekspertai suskaičiavo, kad aukai į galvą buvo smogta 16 kartų.
Sulaikytas įtariamasis
Nors moterų užpuolimai ir žaginimai prasidėjo 1979-aisiais, tačiau tik 1983-ųjų sausio 6-ąją Gdansko milicijoje buvo sudaryta grupė žudiko paieškoms. Iki tol visi nužudymai buvo tirti atskiruose milicijos padaliniuose. Vienuolikos patyrusių pareigūnų komanda buvo pavadinta „Skorpiono“ vardu. Prokurorai, tardytojai pasidalijo darbais, iš visų padalinių surinko bylas, kuriose panašiu būdu, panaudojant plaktuką, buvo užpultos moterys.
Tuomet vienas iš tardytojų ir pastebėjo, kad 1979-ųjų lapkričio 9-osios vakarą – pirmosios žmogžudystės metu, kai buvo nužudyta medicinos universiteto studentė, – žudikas pametė plaktuką. Tuomet buvo išsiaiškinta, kokioje įmonėjė naudojamas toks įrankis, nes ant jo buvo įspaustas užrašas „ZNTK“. Bet tuokart viskas tuo ir pasibaigė. Dabar vėl tardytojų žvilgsnis nukrypo į šią įmonę, kuri gamino ir aptarnavo traukinius. Buvo sudarytas 2000 vyrų, turėjusių tokius įrankius, sąrašas ir imtąsi jų patikrinimo. Tačiau A. Tuchlinas į sąrašą nepateko – mat buvo ką tik įsidarbinęs.
Tuo metu kitas užpuolimas buvo įvykdytas tokiu pačiu braižu kaip iki tol. 1983-iųjų kovo 8-ąją prie užpultos merginos, buvo užfiksuoti darbinių batų pėdsakai. Išsiaiškinus, kad tokie batai gaminami Liubline ir paskirstomi po gamyklas, sudarytame sąraše buvo ir „ZNTK“ įmonė. Buvo sudarytas tokius batus gavusių vyrų sąrašas. Tame sąraše jau buvo ir A. Tuchlino pavardė. Jis iš karto atkreipė pareigūnų dėmesį, nes buvo teistas, o kaip tik jo kalinimo laiku žmogžudystės buvo liovęsi. Viena iš aukų buvo nužudyta už 600 metrų nuo Aloizo gyvenamosios vietos.
Pasitarę pareigūnai nusprendė A. Tuchlino neareštuoti, o surinkti svaresnių įrodymų. Jie sužinojo, kad Aloizas yra tarp įtariamųjų, apvogusių kiaulių fermą. Tad nesukeliant įtarimų vyras buvo apklaustas, paimti jo kraujo, seilių mėginiai. Tuo metu DNR tyrimų dar nedarė.
Kai tyrėjų grupė gavo atsakymą, kad žudiko kraujas sutampa su A. Tuchlino krauju, nuspręsta jį areštuoti. Kaip vėliau pasakojo pats Skorpionas, jis jautęs, kad jį areštavo ne dėl kiaulių vagystės. „Aš stovėjau už fermos, mačiau kaip atvažiuoja milicijos automobilis, supratau, kad tai – manęs. Dar galėjau bėgti į laukus, tačiau kojos buvo kaip vatinės ir aš negalėjau net žengti žingsnio“, – pasakojo Aloizas.
Atlikus kratas A. Tuchlino namuose buvo surasti kai kurie aukų daiktai: trys auksiniai žiedai, keli laikrodukai, piniginės ir kruvini moteriški rūbai. Pagrindinis daiktinis įrodymas – plaktukas – gulėjo automobilio bagažinėje.
Pakorė Gdanske
Pirmoji apklausa užtruko tris valandas. A. Tuchlinas papasakojo apie paskutinę žmogžudystę, prisipažino nužudęs ir daugiau moterų. „Aš tik stebiuosi, kad milicija manęs taip ilgai nesurado. Aš nesislapsčiau, nenutrindavau pėdsakų, bet manęs niekas negaudė“, – sakė jis. Vėliau jis papasakojo apie visus užpuolimus, važinėjo į nusikaltimų vietas, rodė kaip daužė plaktuku, kaip prievartavo. Kartą tardytojo paklaustas, ką jis darytų, jei būtų paleistas, ilgai negalvojęs vyras atsakė, kad vėl eitų medžioklėn. Jis prisipažino, jog sapnuose nuolat mato jauną blondinę – kartą jį apklausiusią prokurorę – ir paprašė, kad ši daugiau pas jį nebeužeitų.
1985-ųjų gegužės 5-ąją Gdanske prasidėjo A. Tuchlino teismas. Žudikas akmeniniu veidu išklausė kaltinamąją išvadą. Atrodė nustebęs dėl to, kuo yra kaltinamas.
Pradėjus apklausą vyras teigė, kad prisipažinti privertė tardytojai, o jis – nekaltas. Tuos žiedus pirkęs turguje, pinigines radęs gatvėje, o kas į automobilį padėjo plaktuką, neturi jokio supratimo.
Ekspertų išvada buvo vienareikšmė – Skorpionas pakaltinamas. Kaip nė vieną kitą jį tyrė net 26 įvairių sričių ekspertai. Psichiatrai, psichologai, seksologai nustatė, kad tai žmogus, turintis psichopatinių asmenybės bruožų ir pasiduodantis impulsyviems sprendimams. Teismo metu Skorpionas paprašė kalėjimo vadovybės, kad ši leistų pasikeisti lytį. Gavęs neigiamą atsakymą, bandė žudytis.
Vėliau teisme jis ėmė pasakoti apie vis naujas žmogžudystes, kviesti įvairius liudytojus, bet teisėjai suprato, kad tai tik noras pratęsti gyvenimą, todėl daugelis jo prašymų buvo atmesti.
Rugpjūčio 5-ąją buvo paskelbtas nuosprendis. A. Tuchlinas buvo pripažintas kaltu nužudžius 9 ir bandžius nužudyti dar 11 moterų, jam paskirta mirties bausmė. Aukščiausiasis teismas atmetė Skorpiono skundą. 1987-ųjų gegužės 25-ąją jis buvo pakartas Gdansko tardymo izoliatoriuje. A. Tuchlinui buvo 41 metai.
