Savo istorija naujienų portalui tv3.lt sutikęs pasidalinti skaitytojas pasakojo, jog praėjusių metų spalio mėnesį jis pardavė automobilį. Parduodant naudotą automobilį, turi būti deklaruojama pirkimo-pardavimo sutartis – pirkėjas deklaruoja pirkimo sutartį, o pardavėjas – pardavimo.
Tačiau, kaip pasakojo automobilį pardavęs skaitytojas, pirkėjas piktybiškai atsisakė pasirašyti pirkimo sutartį – praėjus 30 dienų laikotarpiui, policija pradėjo skirti pirkėjui pinigines baudas.
„Jis per 30 dienų nedeklaravo pirkimo, jam policijoje buvo parašytas pareiškimas, paskirta 150 eurų bauda, kurią jis neaišku ar moka“, – liudijo skaitytojas.
O kol nepasirašyta pirkimo sutartis, tol skaitytojas negali pasirašyti ir pardavimo sutarties – tad baudas gauna ir jis. Tiesa, skaitytojas patikslino, jog kiekvieną kartą gavęs baudą jis rašė pareiškimą policijai, o policija baudas anuliavo. Tad bent kol kas, nei vienos baudos jis nemokėjo.
„Pagal dabartinius įstatymus, kol jis nedeklaravo pirkimo, aš negaliu deklaruoti pardavimo.
Todėl civilinės atsakomybės draudimo baudos eina mano vardu. Kiekvieną kartą turiu rašyti policijai, kad anuliuotų tas baudas“, – pasakojo skaitytojas.
Dokumentų nedeklaruoja, bet „Bolt“ keleivius vežioja
Kol kas skaitytojas susiduria su nemalonia problema – priemonių priversti pirkėją deklaruoti pirkimą nėra.
Tačiau, netrukus paaiškėjo, nors automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo deklaruota, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) spalio 17 d. išdavė automobiliui leidimą pavežėjo veiklai vykdyti. Maža to, skaitytojui pavyko išsiaiškinti, jog automobiliui ne tik buvo išduotas leidimas vykdyti pavežėjo veiklą, bet tokia veikla jau buvo vykdoma, nors vykdant pavežėjo veiklą „Bolt“ platformoje, būtina pateikti transporto priemonės liudijimą.
„Kaip aš suprantu, tas pats automobilis vykdo pavežėjo veiklą „Bolt“ platformoje. Bet ten gi turi būti pateikti visi reikalingi dokumentai. Vienintelis dokumentas – transporto priemonės liudijimas, yra išduotas mano vardu“, – piktinosi skaitytojas.
„Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius naujienų portalui tv3.lt aiškino, jog automobilis pavežėjimo veiklai gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei gaunamas LTSA leidimas, vykdyti pavežėjo veiklą. O bent pasak „Bolt“, norint gauti šį leidimą, būtina įrodyti automobilio nuosavybę, ar teisėtą nuomą.
„Kiekvienas vairuotojas, norintis vykdyti pavėžėjimo veiklą Lietuvos teritorijoje privalo gauti Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) išduodamą leidimą. „Bolt“ paskyra yra patvirtinama tik pateikus šį leidimą. Vienas iš šio leidimo suteikimo kriterijų – Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre įregistruoto automobilio nuosavybės arba teisėtos nuomos ar panaudos įrodymas. Paaiškėjus, kad šio reikalavimo pavežėjas neatitinka, leidimo galiojimas turėtų būti panaikintas“, – komentavo A. Pacevičius.
Tiesa, „Bolt“ svetainėje nurodoma, jog pavežėjas taip pat turi pateikti ir automobilio registracijos liudijimą. Šiuo atveju, nėra aišku, kaip pirkėjas galėjo tą padaryti, jei automobilio registracijos liudijimas yra išduotas skaitytojo, o ne pirkėjo, vardu.
Vis dėlto, „Bolt“ vėliau „užblokavo“ automobilį – jis nebegalės būti naudojamas pavežėjo veiklai vykdyti.
Skaitytojas pasakojo, jog dabartinė tvarka jį siutina.
„Leidimai yra į kairę, į dešinę išduodami. Regitroje yra tokia situacija, kad nėra būtinas priverstinis automobilio išdeklaravimas po tam tikro laiko, jei žmogus nepateikia pirkimo-pardavimo sutarties. LTSA išduodami leidimai veiklai, neįsitikinus, ar tas žmogus yra teisėtas to automobilio naudotojas, savininkas. Ir „Bolt“ išduoda leidimą vykdyti veiklą, neturint visų reikalingų dokumentų“, – piktinosi skaitytojas.
Galiausiai paaiškėjo, jog minėtu automobiliu pavežėjo veiklą vykdo net ne pirkėjas, o nesusijęs trečiasis asmuo.
„Aš anksčiau susistabdžiau tą žmogų, jis ne lietuvis, o aš automobilį pardaviau lietuviui. Matyt lietuvis, kuris iš manęs pirko automobilį, išnuomojo automobilį, nežinau kokiu teisiniu pagrindu, asmeniui, kuris vykdo pavežėjo veiklą“, – teigė skaitytojas.
LTSA – automobilio pirkėjas pateikė klaidingus duomenis
Susiklosčiusią situacija sutiko pakomentuoti LTSA paslaugų departamento direktorius Stanislovas Lingys. Anot jo, automobilio pirkėjas pateikė transporto priemonės identifikavimo ir savininko duomenis, atitiko kitus reikalavimus, norint vykdyti pavežėjo veiklą – to užteko, norint gauti leidimą. O tikrinant duomenis, nebuvo nustatyta, jog jie yra klaidingi.
„Duomenis asmuo deklaravo, kad transporto priemonę valdo teisėtu pagrindu, pateikė transporto priemonės identifikavimo ir savininko duomenis. Tikrinant transporto priemonės duomenis Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre nebuvo gauta informacijos, kad pateikti klaidingi duomenys apie transporto priemonę. Taip pat nebuvo duomenų, kad draudžiamas transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme. Įvertinant asmens deklaraciją, kad asmuo atitinka reikalavimus bei iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro gautą informaciją asmeniui buvo pakeistas pavežėjo leidimas“, – paaiškino S. Lingys.
LTSA atstovas taip pat nurodė, jog leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą išduodamas, jei asmuo deklaruoja, kad atitinka šiuos reikalavimus:
- yra įregistravę individualią veiklą ir turi ne mažesnį kaip 2 metų lengvojo automobilio vairavimo stažą;
- neturi mokestinės nepriemokos;
- asmuo yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre įregistruoto lengvojo automobilio, kuriuo bus vykdoma keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veikla, savininkas arba šį lengvąjį automobilį valdo kitu teisėtu pagrindu;
- sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą už pavežėjo leidimo išdavimą.
Pasak LTSA atstovo, įstaiga pateikė asmeniui prašymą dėl galimai neteisingų deklaruotų duomenų ir įpareigojo asmenį pateikti pranešimą apie leidime nurodytų lengvojo automobilio duomenų pasikeitimą arba pateikti papildomą informaciją su įrodančiais dokumentais, kad leidime nurodytą lengvąjį automobilį asmuo valdo teisėtu pagrindu. Asmeniui to nepadarius iki nurodyti laiko, pavežėjo leidimas bus panaikintas.
„Regitra“ – pardavėjas gali kreiptis į teismą
„Regitra“ atstovas spaudai Lukas Vosylius paaiškino, jog pasirašius automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, vėliau procesas susideda iš dviejų etapų – automobilio perleidimo/įgijimo (nuosavybės perleidimo) ir registravimo savo vardu.
Pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį, svarbu deklaruoti automobilio savininko pasikeitimą. Pranešti apie pasikeitusį automobilio savininką privalo abi šalys: pirkėjas – tam, jog gautų naują savininko deklaravimo kodą (SDK), nes be šio kodo neturės galimybės automobilio įregistruoti savo vardu, o pardavėjui tai svarbu dėl to, jog nebebūtų siejamas su jam nebepriklausančiu automobiliu.
Pirmasis į „Regitrą“ privalo kreiptis automobilio pirkėjas ir pateikti įgijimo deklaraciją, o tuomet ją turi patvirtinti pardavėjas. „Regitra“ rekomenduoja apsaugoti savo interesus iš anksto – galutinai atsiskaityti už automobilį ar atiduoti jo raktelius pirkėjui tik abiem pusėms deklaravus nuosavybės pasikeitimą, t. y. pirkėjui pateikus įgijimo deklaraciją, o pardavėjui ją patvirtinus.
Pirkėjui deklaravus įgijimą, o pardavėjui patvirtinus perleidimą, pirkėjas automobilį gali registruoti savo vardu. Registruoti automobilį pirkėjas privalo per 10 dienų.
Tačiau, praktikoje pasitaiko atvejų, kai pirkėjai laiku neatlieka savo pareigos – nedeklaruoja automobilio įgijimo.
Tokiais atvejais pardavėjui belieka kreiptis į policiją, arba teismą.
Kaip aiškino „Regitra“ atstovas, policija tokiu atveju gali taikyti administracinę atsakomybę, t. y. pažeidėjui skirti baudą nuo 150 Eur iki 300 Eur, o šį pažeidimą padarius pakartotinai – nuo 440 iki 600 eurų baudą. Pareiškėjas turi kreiptis į policiją, kuri administracinės teisenos keliu priims nutarimą. Šio nutarimo pagrindu pareiškėjas „Regitros“ padalinyje gali deklaruoti automobilio perleidimą ir įgijimą už abi puses, t. y. tiek už save, tiek ir už kitą šalį.
Kaip buvo minėta anksčiau, skaitytojas jau buvo kreipęsis į policiją ir pirkėjui buvo paskirta 150 eurų bauda. Pasak „Regitra“ atstovo, kitas kelias – kreiptis į teismą.
„Vengiant atlikti įstatyme nustatytas pareigas – kita šalis turi teisę kreiptis į teismą, kuris įpareigotų pareigų nevykdančią pirkimo–pardavimo sutarties šalį kreiptis į „Regitrą“ ir atlikti jam priklausančias pareigas, kurios užtikrintų tinkamą automobilio naudojimą pagal paskirtį
