Apsiniaukę orai vyrauja lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kai Lietuvą aplanko aktyvūs ciklonai ir didelis santykinis oro drėgnis. Nuo sausio mėnesio debesuotumas mažėja, nes dažniau atslenka sausos, iš Arkties atkeliavusios oro masės. Pavasarį ir vasarą sustiprėja anticikloninė cirkuliacija, dėl jos dažnesni giedri orai.
Justina Arlauskaitė – Jazzu paklausta, kaip reaguoja į lietuviškus orus, atviravo, jog džiaugiasi galimybe patirti visus metų laikus. Atlikėja mano, kad turėtume dažniau padėkoti už tai, o ne pykti, jei oras mūsų netenkina.
„Aš džiaugiuosi, kad gyvenu tokioje klimato juostoje, kurioje sulaukiame visų metų laikų. Man atrodo, kad tai yra didžiulė dovana. Tai, kad mes ir mūsų vaikai galime matyti sniegą ir džiaugtis juo yra puiku.
Ta pilkuma, nežinau kaip kitiems, bet man ji irgi labai patinka. Nes tada mažiau norisi kažkur eiti, o daugiau sėdėti prie pianino, taip sukuriu daugiau dainų. Tai toks techninis dalykas, lyja – tai sėdi namie ir kuri dainas, nes vasarą, labiau norisi eiti kažkur į trasą”, – kalbėjo ji.
Žmonės, kurie yra užsiėmę ir turi veiklos – orais nesiskundžia, mano dainininkas Saulius Prūsaitis.
„Skundžiasi orais tie lietuviai, ar vokiečiai, ar lenkai, kurie tiesiog tingi ir nieko nedaro, todėl jiems atsiranda laiko ir jie, aišku, skundžiasi oru. Tie, kas dirba, yra užimti, turi veiklos, tai, manau, neturi laiko labai skųstis orais. Jie sukasi kaip bitės ir laukia to momento, kada išvažiuoti atostogų ir viskas”, – kalbėjo S. Prūsaitis.
Ką daryti, jei nenorite, kad niūrus oras lemtų ir niūrią nuotaiką?
Saulius Prūsaitis mano, kad orai mūsų taip neveiktų, jei būtume užsiėmę.
„Receptas, kaip nesureikšminti orų, yra labai paprastas – eik dirbti”, – juokdamasis sakė Saulius Prūsaitis. Tačiau dainininkas visgi pripažino, kad tamsusis metas ir jį kartais verčia susimąstyti, kas gi čia dedasi.
„Aišku, prisipažinsiu, kai jau gauni be atvangos penkis mėnesius žiemos ir to viso purvo, pliurzės, pilkumos, na, tai tada jau pradedi mąstyti, kas čia dedasi. Ta tamsa visgi mus kažkiek veikia, todėl padeda veikla ar kelionės”, – kalbėjo S. Prūsaitis.
Dainininkė Jazzu taip pat mano, kad padeda kelionės, kurios leidžia pailsėti ir nuo darbų, ir nuo lietuviško oro.
„Man turbūt ir neatsibosta mūsų orai, nes aš iškeliauju pailsėti. Kai jaučiu tamsą, liūdesį, ar per didelį dėmesį, išvykstu kur nors į kelionę, kur daugiau saulės, kur kita kultūra ir tuomet užplūsta tokia sielos ir kūno atgaiva. Tuomet vitamino D gauni, pradedi šypsotis, į viską pasižiūri iš šono ir viskas būna vėl gerai”, – kalbėjo Jazzu.
Keliauti, anot dainininkės, nėra labai brangu, tiesiog reikia stebėti įvairius pasiūlymus.
„Kelionės, man atrodo, šiaip yra privalomas dalykas, dėl daugelio aspektų. Jeigu yra galimybė – reikia keliauti, kuo daugiau. Kai pas mus didžiąją laiko dalį yra tamsu, daug lietaus, tuomet žmones traukia į saulę. Iš tikrųjų, dabar galima rasti įvairių pasiūlymų ir bilietai pigūs būna įvairiomis kryptimis. O į Europą išvis, galima rasti už kokius 20 eurų bilietų. Tai manau, beveik kiekvienas žmogus pasitaupydamas gali sau leisti kelionę”, – kalbėjo ji.
Mylimiausias metų laikas
„Man labiausiai patinkantis metų laikas yra, kai aš laimingas”,– juokiasi S. Prūsaitis, tačiau priduria, kad labiausiai jam patinka vasara ir ko čia stebėtis, juk vasara kaitina orą, merginos keliauja į pliažą, kas guli, o kas koketuoja...
„Mano mylimiausias metų laikas – ankstyvas ruduo ir pavasaris. Vasaros metu man karščio apskritai gali nebūti, neimponuoja šitas dalykas. Kiek vasarą būna jo, tiek ir užtenka. Nematau čia problemų ir šiaip gyvenime aš mažai skundžiuosi, o ypatingai dėl šito dalyko.
Man atrodo, kad bet kokiu oru galima rasti, ką veikti, reikia tik dėkingiems būti už gražų rudenį su spalvotais lapais, už plikus medžius, kurie tokį filosofinį jausmą sukuria. Taip pat už žiemą, nes galime sniego senį sulipdyti. Už pavasario atgimimą ir tirpstančius ledus, gražią metaforą į gyvybę, kažkokią naują pradžią ir, žinoma, vasarą, čia jau be komentarų, kam ji gali nepatikti?”, – mintį baigia Jazzu.
Saulės šviesa gamina laimės hormonus
Pagal Klinikinę psichologę Tatjana Nikitiną, saulės šviesos įtaką mūsų organizmui egzistuoja, tačiau ji nėra viską apimanti.
„Gaudami saulės spindulių mes paskatiname hormono serotonino gamybą, jis yra atsakingas už gerą nuotaiką. Todėl, kai saulės šviesos yra mažai, mus veikia saulės šviesos trūkumas. Jį jaučiame žiemą arba rudenį, kai spindulių yra mažiau“, – kalba psichologė.
Jei seratonino trūksta, jo gamybą galime paskatinti natūraliais būdais.
Tokiuose kraštuose, kaip šiaurės Norvegija, kuriuose puse metų yra tamsu, ir saulės šviesos nėra visiškai, žmonės jaučia jos stygių labiau nei Lietuvoje ir naudoja šviesos terapijas, daugiau sportuoja, stengiasi sveikiau maitintis. Sportas padeda kompensuoti serotonino trūkumą. Jei jaučiate, kad trūksta saulės šviesos reikia daugiau fizinio aktyvumo, kad patalpos būtų labiau apšviestos, kad būtų daugiau dirbtinės šviesos. Subalansuota mityba, daugiau veiklos, kuri teiktų malonumą, bendravimas su maloniais žmonėmis, įdomios knygos skaitymas. Sportas teigiamai veikia organizmą kaip ir mėgstamos veiklos, kelionės į šiltesnius kraštus.
