Nors elektroninius bilietus Klaipėdos savivaldybė įdiegė pirmoji šalyje, visą priemonių įvairovę aprėpiantis keleivių informavimo sistemos projektas, finansuojamas iš Europos Sąjungos bei savivaldybės lėšų, įstrigo. Tuo, kaip nesėkmingai naudojami Europos pinigai, jau susidomėjo Centrinė projektų valdymo agentūra, tačiau ji rangovams davė laiko pasitaisyti.
Žinia, nuo 2007 metų mieste, pirmajame visoje šalyje, buvo pradėti naudoti vadinamieji elektroniniai bilietai, vėliau pradėta diegti keleivių informavimo sistema, aprėpianti tiek garsinius stotelių pranešimus, tiek modernių elektroninių ekranų įrengimą, tiek viešojo transporto stebėjimą.
Projektui „Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas“ įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų buvo skirta 15,2 mln. litų, o bendra projekto vertė siekia 20,7 mln. litų - skirtumą turi padengti jame dalyvaujančios savivaldybės.
Paramos gavėjas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o Klaipėdos ir Kauno miestų savivaldybės yra projekto partneriai. Vilniuje ir Klaipėdoje sistemą diegia tie patys rangovai - Lenkijos konsorciumas „Emax“ bei bendrovių grupė „Sonex“.
Liūdna pusiaukelė
Projekto dalis, skirta keleivių informavimui, pristatyta praėjusį rugpjūtį. Filosofo Leonido Donskio bei žurnalisto Gintaro Vaičekausko balsais „kalbantys“ autobusai, tankus specialių švieslenčių, realaus laiko režimu informuojančių apie atvyksiančius autobusus, tinklas - pagrindiniai jos akcentai.
Planuota, kad visa pranešimų funkcijai reikalinga įranga bus baigta montuoti rudenį. Tačiau iki šiol „prakalbo“ vos apie dešimtį autobusų.
Lapkritį mieste, ties Sveikatos priežiūros centro stotele, buvo įrengta pirmoji švieslentė, informuojanti apie autobusų atvykimo laiką. Tačiau iki realaus laiko režimo dar toloka, o ir daugiau švieslenčių, kurių mieste iš viso suplanuota 17, neatsiranda.
Tam, anot viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“, kuri turi aptarnauti specialistų sumontuotą įrangą, direktoriaus Gintaro Neniškio, reikia tobulinti technologinį pagrindą. Elektroninė sistema siųstų autobuso koordinates į tarnybinę stotį, o iš šios duomenys pasiektų švieslentes, tad keleiviai matytų realų autobuso atvykimo laiką, o ne teorinį grafiką, kurio sudėtinga paisyti.
G. Neniškio teigimu, demonstracinės projekto versijos puikiai veikia, tačiau jų diegimas užtrunka. „Mes savo ruožtu esame atlikę viską, ką privalėjome, laukiame rangovų žingsnių“, - sakė direktorius.
Viliasi, kad pavyks
Tuo, kaip panaudojami ES pinigai, susidomėjo ir Centrinė projektų valdymo agentūra. 2008-ųjų lapkritį bei gruodį ji atliko projekto patikrą, apsilankė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miesto savivaldybių administracijose.
Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, išsiaiškinus visas aplinkybes, rangovams suteiktas laikas klaidoms ir trūkumams ištaisyti iki 2009-ųjų balandžio 30 d.
Nors dėl sudėtingos ekonominės situacijos Klaipėdos savivaldybės administracijos Finansų skyrius preliminariai siūlė apskritai kitąmet nebesiimti elektroninių švieslenčių diegimo taupymo sumetimais, E. Jurkevičienės teigimu, tai esąs tęstinis projektas, vykdomas su ES parama, tad jis priklausąs prioritetinių kategorijai.
Pokalbininkė įsitikinusi, kad jis nebus užkonservuotas. „Rangovas jau gavo 50 proc. dydžio avansą už atliktus darbus, mes pateikėme visas reikalingas paraiškas paramai“, - sakė skyriaus vedėja.
E. Jurkevičienė apgailestavo, kad projekto nepavyko užbaigti šiemet, kaip ir buvo planuota, tačiau vylėsi, jog pašalinus trūkumus, jis pavyks.
Klaipėdos elektroninio bilieto ir keleivių informavimo sistemai įdiegti iš ES pinigų skirta 1,9 mln. litų, dar 785 tūkst. litų jam priklauso iš savivaldybės biudžeto.
Valerija Lebedeva
