Autoritetingas analitinis centras „Vokietijos užsienio politikos draugija“ (DGAP) pernai pateikė prognozę, kad jei Rusija nepatirs karinio pralaimėjimo Ukrainoje ir nepradės vidinių politinių permainų, per 6–10 metų ji visiškai atsigaus po Ukrainoje patirtų nuostolių.
Čekų prezidentas Petras Pavelas skaičiuoja, kad Rusijai savo karinį pajėgumą galėtų visiškai atkurti per 5–7 metus. O lenkai – mažiau dosnūs, Lenkijos nacionalinio saugumo biuras skaičiuoja, kad Rusija gali užpulti NATO greičiau nei po 36 mėnesių.
Trumpas sudrebintų visus saugumo pamatus
Staigi Europos lyderių ir ekspertų perspėjimų apie karą banga yra glaudžiai susijusi ne vien su Rusijos kylančia agresija Ukrainoje, bet ir su artėjančiais rinkimais.
„Tai iš dalies gali būti siejama su artėjančiais rinkimais tiek Europos Sąjungos institucijose, tiek atskirose valstybėse. Vieni nerimą keliantys rinkimai yra JAV“, – portalui tv3.lt teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė profesorė Margarita Šešelgytė.
Ji pridūrė, kad JAV rinkimai ir dar viena galima Donaldo Trumpo kadencija sudrebintų vidaus saugumo pamatus. Buvęs JAV prezidentas yra ne kartą minėjęs, jog jis sugebėtų „pasodinti prie derybų stalo Vladimirą Putiną su Volodymyru Zelenskiu“, nepaisant Ukrainos tvirtos nuostatos nesiderėti su okupantais.
Kita vertus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, liberalas Raimundas Lopata, neatmeta galimybės, kad tokie D. Trumpo pasisakymai galėtų būti rinkiminės kampanijos dalis.
„Mano manymu, nereikėtų labai gąsdintis Donaldo Trumpo galima pergale, nepriklausomai nuo jo ir Respublikonų partijos įtakos dėl paramos Ukrainai, – portalui tv3.lt teigė R. Lopata. – Tai, kas vyksta dabar, gali būti traktuojama kaip rinkiminės kampanijos dalis“.
Kitoks karo supratimas
R. Lopatos teigimu, dėl karo Ukrainoje iš esmės pasikeitė, kaip yra regimas karas šių dienų kontekste. Seimo narys priduria, jog tokie Rusijos veiksmai seniai peržengė konvencinio karo ribas.
„Tai nėra visiškai konvencinis karas. Mes kalbame apie naujų technologijų karą, apie dronų karą, apie antidronus, juk peraugo visa karo filosofija. Ir visa tai eina į kitą stadiją. Tai kuo akivaizdžiausiai išdėstė Ukrainos kariuomenės vadas. Vakaruose šiuo metu yra kalbama apie konvencinių ginkluočių modernizavimą, senos technikos keitimą į naują, kartu ir naujų technologijų naudojimą ir naujų technologijų mastus“, – tvirtino R. Lopata.
M. Šešelgytė priduria, jog Rusija stengiasi atstatyti prarastus karinius išteklius, keldama gynybinį biudžetą ir „pereidama“ į karinį režimą. Tai reiškia, jog bus gaminama daugiau įvairios karo produkcijos.
Spekuliaciniai skaičiai
Pastarąjį mėnesi daugelis Europos ekspertų pateikia preliminarius skaičius, kada galėtų vykti Trečiasis pasaulinis karas. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos gynybos ministras Grantas Schappsas teigė, jog po penkerių metų Europa gali susidurti su keliais karo frontais, o Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, jog jau 2024 arba 2025 m. Lenkija bus pasirengusi sukurti greitojo reagavimo padalinius Europos Sąjungai.
„Reikia turėti omenyje, kad kol kas tai yra visiškos spekuliacijos, – tvirtino M. Šešelgytė. – Jos verčia mus rengtis karui, bet ne susipakuoti daiktus ir sėsti į lėktuvą. Tai yra tam tikri scenarijai, kurie leidžia vertinti tikimybę, bet neteigia, kad tai iš tiesų įvyks“.
Profesorė priduria, jog jei yra vertinami visi veiksniai, kurie leidžia įtarti, kad Rusija rengiasi tokio pobūdžio karui, karo pradžiai reikalingas valingas politinis sprendimas. Šiandien nuspręsti, kada bus karas, neįmanoma.
„Tos spekuliacijos dažnai remiasi įvairiais paskaičiavimais, pavyzdžiui, per kiek laiko Rusija sugebėtų atstatyti savo karinį potencialą pasibaigus karui Ukrainoje“, – teigė M. Šešelgytė.
Karo pramonės silpnumas
Nepaisant to, kad yra nuolatiniai perspėjimai apie karą, karo pramonė yra nuolat kritikuojama Europos ekspertų ir lyderių. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba interviu „The Kyiv Independent“ tvirtino, jog Europa nemoka kariauti.
„Ginkluotės gamyba nėra pati populiariausia verslo sritis“, – pridūrė D. Kuleba.
Europos karinės pramonės silpnumą R. Lopata aiškina kaip pernelyg užsitęsusių procesų ciklą.
„Karo pramonė reikalauja gilaus strateginio apmąstymo, ko tiksliai reikia, turint omenyje ne vien savo valstybės poreikius, bet ir vykstantį karą Ukrainoje. Šiai pramonei reikia aiškių terminų, specifikacijų, kad galima būtų planuoti gamybą. Tai natūralus procesas, bet problema yra tame, kad tie reikalai pernelyg ilgai tęsiasi“, – teigė Seimo narys.
Tokią situaciją gali paaiškinti Europos ruošimasis antiteroristiniam karui, kurio rezultatas buvo sumažinta kariuomenė ir jos finansavimas, kai tuomet Kinija ir Rusija stiprino savo pajėgas konvenciniam karui. Profesorė M. Šešelgytė šią situaciją mato kaip tam tikrą naivų tikėjimą, kad karo nebus, nes Rusija žengia demokratijos link.
„Vakarai netikėjo, kad karas bus. Ko gero, pirminis išeities taškas buvo tikėjimas subyrėjus geležinei uždangai, kad ekonominiai ryšiai, bendradarbiavimas su demokratiniu pasauliu atneš Rusijoje demokratiją ir Rusija pavirs normalia demokratine valstybe“, – teigė M. Šešelgytė.
„Tas tikėjimas buvo labai stiprus, ypač tokiose valstybėse kaip Vokietija. Šalis savo veiksmais rodė, kad ji tiki Rusija ir su ja skatino prekybinius ryšius. Na, o Rusija „apraizgė“ Vokietiją tokiais ryšiais, kad tą tikėjimą buvo labai sunku pakreipti į kitą pusę, nors buvo tam tikrų ženklų, kad Rusija tikrai neina demokratizacijos keliu“, – tęsė profesorė.
Profesorė pridūrė, kad net ir karo Ukrainoje išvakarėse niekas netikėjo, kad karas įvyks, nes Vakarams iki dabar yra sunku suprasti Rusiją, kurios racionalumo standartai yra kitokie nei Europos.
„Putinas nėra lyderis, suvaržytas demokratinių procesų, ir jei Vakaruose lyderis sugalvotų sukelti tokį beprasmį karą, tai tam egzistuoja rinkimai ir jis, ko gero, nebūtų išrinktas kitų rinkimų metu. Na, o Putinui šitas negresia ir jis gali elgtis taip, kaip jam patinka“, – tvirtino M. Šešelgytė.
"Reikia didinti PVM", - tarė Kasčiūnas, gyventojai turėtų daugiau mokėti už maistą - tam, kad Lietuvoje rusų tankų nebūtų.
Bet mokesčių mokėtojų pinigais padengti keliasdešimt išvogtų koncesininko milijonų - jokių problemų nėra.
Todėl nei Šimonytė, nei Kasčiūnas, po visko, ką pridarė jų partijai priklausantis Vilniaus meras, neturi jokios teisės kalbėti apie bet kokį mokesčių padidinimą.
O statyti Vilniuje gali nebent cirką, kuriame patys ir galės vaidinti.