Balsas.lt nusprendė rasti Estijoje bei Latvijoje gyvenančių žmonių ir išsiaiškinti, kiek tuose žodžiuose yra tiesos.
Estijoje kruta, bet be rezultatų
Estijos žiniasklaida skelbia, kad balandžio 12-ąją į rusakalbių surengtą protesto akciją prie Rusijos ambasados susirinko apie 50 žmonių, tačiau nemaža dalis iš jų buvo patys žurnalistai. Dar viena rusakalbių protesto akcija numatoma sekmadienį (balandžio 20 d.) prie Talino parlamento.
Viešai prisistatyti nepanorusios Estijoje gyvenančios lietuvės (redakcijai pavardė žinoma) teigimu, tarp rusų tautybės Estijos gyventojų buvo šnekama apie solidarizavimąsi su Rusijos bei Krymo rusais, ir protestų buvo, tik kol kas tai jokių rezultatų nedavė. Anot jaunos moters, Estijos žiniasklaida pateikia žymiai daugiau naujienų apie Estiją palaikančius, o ne apie protestuojančius ar ketinančius tai daryti kitataučius.
Kita Estijoje gyvenanti lietuvė prisipažino, jog yra atitrūkusi nuo aktualijų, tad apie galimus rusų tautybės Estijos gyventojų veiksmus ir protestus ji apskritai nieko negirdėjo.
Rusija domisi Latvijos rusais
Kaip pranešė BNS, Latvija gavo signalų, jog Rusija renka informaciją apie pasienyje su Rusija gyvenančių žmonių požiūrį į Kremliaus politiką. Maskvą itin domina eilinių žmonių nuomonė.
„Jie tiria viešąją nuomonę, mūsų žiniasklaidos aplinką, rengia apklausas žmonių, kurie kerta sieną, tiesiai jų klausinėja, ką jie mano apie Krymo aneksavimą, apie Rusijos politiką“, – Latvijos televizijai TV3 pasakojo Latvijos Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Valdis Zatleris.
Laidoje buvo akcentuojama, kad rytinių Latvijos sričių gyventojai gali žiūrėti tik Baltarusijos ir Rusijos televizijos kanalus, nes nemato latviškų TV kanalų programų, todėl žmonės gali būti paveikti propagandos.
Požiūrių yra visokių
Balso.lt pakalbinta latvė Ieva Garjane teigė gyvenanti regione, kur rusų tautybės žmonių yra tik apie 10 proc., tad nieko ypatingo jauna moteris nepastebi. Jos teigimu, Rygoje situacija kiek sudėtingesnė.
„Aš pažįstu daug rusų, tarp jų yra mano draugų ir artimųjų, ir aš juos myliu. Tačiau žinau ir tokių rusų, kurie gyvena Latvijoje 50 metų ir vis tiek nemoka latvių kalbos. Jie sako, kad norėtų gyventi vienoje didelėje šeimoje – Rusijoje. Ir tai ne dėl rusų įtakos, tiesiog žmonių požiūris taip susiformavęs. Lengva pasakyti, kad tai blogai, tačiau sunku rasti sprendimą... Netgi Ukrainos ir Rusijos atveju – tai rezultatas, padarytas tautų. Tą patį galėčiau pasakyti apie Latviją – vyksta procesas, žmonių požiūriai nesutampa, kai kurie iš tų požiūrių yra blogi. O koks bus rezultatas? Nežinau“, – svarstė I.Garjane.