Pasak jų, iki šiol autobusuose neveikia bilietus turintys spausdinti aparatai, beveik pusė stotelėse įrengtų informacinių švieslenčių iš viso nedirba, o likusios rodo "vėjus". Be to, mažiausios kainos pasiūlymą pateikusio ir dėl to konkursą laimėjusio tarptautinio konsorciumo rangovai nenori paaiškinti, kaip įdiegti valandinius bilietus.
Problemas jau kurį laiką transportininkai ir Klaipėdos savivaldybė bando spręsti teismuose. Dėl panašių bėdų bylinėjasi ir Vilniaus valdžia, rašo "Vakarų ekspresas".
Tuo metu minėto konsorciumo dalyviais esantys Lietuvos verslininkai baksnoja į kolegas iš Lenkijos, kurie esą yra pagrindiniai organizatoriai.
23 ir 24 maršrutais keleivius vežantys verslininkai, vykdydami konkurso reikalavimus sumokėję dešimtis tūkstančių litų ir pas tuos pačius rangovus užsisakę informacines švieslentes, jų nesulaukia beveik pusantrų metų, nors įrenginiai turėjo būti pagaminti per tris mėnesius.
Pasak VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) direktoriaus Gintaro Neniškio, minėtais maršrutais keleivius vežanti bendrovė "Autoklasrida" padarė viską, kas iš jos reikalaujama - užsakė švieslentes, tačiau jų niekaip nepagamina rangovas.
"Autoklasridos" direktoriaus Sauliaus Zakarausko teigimu, įmonė rangovams sumokėjo didžiąją dalį visos sumos - apie 17 tūkst. litų. Liko sumokėti tik apie 4 tūkst. litų.
Pasak G. Neniškio, dėl elektroninio bilieto projekto, kuriam vadovavo Vilniaus savivaldybė, kyla ir kur kas daugiau bei rimtesnių problemų.
"Kiekviename autobuse yra įrengti spausdintuvai, kurie turėtų vykdyti bilietų išdavimo funkciją ir taip palengvinti darbą vairuotojams bei autobusuose parduodamų bilietų apskaitą, bet jie iki šiol neveikia. Iš 17 stotelėse įrengtų informacinių švieslenčių aštuonios iš viso neveikia. Visose kitose pateikiamas netikslus autobusų atvykimo laikas. Gerai, kad čia nors kitą keleiviams naudingą informaciją galime skelbti. Iki šiol negalime įdiegti ir valandinių bilietų", - pasakojo G. Neniškis.
Anot jo, neradus kompromiso su rangovu - konsorciumu, sudarytu iš Lietuvoje veikiančios UAB "Atea", lenkų "Sygnyt S.A." ir slovakų "Emtest a.s." - Klaipėdos savivaldybė dar 2011-ųjų lapkritį kreipėsi į teismą, kad jis įpareigotų pašalinti bent jau akivaizdžius trūkumus.
"Čia iškilo dar viena bėda - visus teisminius dokumentus reikia versti į anglų, slovakų, lenkų ir norvegų kalbas, nes konsorciumo pasamdyti draudikai yra iš Norvegijos. Visa tai labai smarkiai vilkina teismo procesą ir iki šiol jis nėra pajudėjęs iš mirties taško", - sakė G. Neniškis.
Anot jo, valandiniai bilietai, veikiantys bilietų spausdintuvai ir informacinės švieslentės - yra minimalus variantas, ko norėtų Klaipėdos transportininkai, nors iš esmės normaliai funkcionuojant tokiai sistemai galima būtų diegti ir daugiau naujovių.
Beje, dar 2011-ųjų pradžioje lenkai "Sygnyt S.A." buvo atsiuntę perspėjimą KKT, kad išjungs elektroninio bilieto sistemą dėl neva nesumokėtų pinigų už atliktus papildomus darbus, ir taip padarė.
"Po nuotolinio lenkų prisijungimo sistema buvo sutrikusi beveik dienai. Atstatėme ją savo pajėgomis, o vėliau kreipėmės į policiją, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą. Nuo to laiko, jei yra poreikis, lenkams leidžiamas tik vienkartinis prisijungimas ir visą laiką jų vykdomus darbus stebi mūsų informatikas", - detektyvinę istoriją pasakojo KKT direktorius.
Vilniaus savivaldybė minėtąjį konsorciumą irgi yra padavusi į teismą, tačiau kol vyksta teisminis procesas, šios savivaldybės administracijos E. miesto departamento direktorius Jonas Pidkovas nekomentuoja, kokios pretenzijos yra iškeltos.
Pasak G. Neniškio, geriausia situacija yra Kaune, nes čia transportininkai dar iki minėtojo projekto pradžios buvo įsigiję elektroniniams bilietams skirtus komposterius, tad jiems iš konkursą laimėjusio konsorciumo reikėjo pirkti ir kitokį apskaitos centrą.
"O mes dabar pagal išgales patys bandome perprasti sistemos subtilybes, darbuotojai mokosi, kad kuo daugiau darbų galėtume atlikti savo jėgomis. Pavyzdžiui, visuose naujaisiais maršrutais vežančiuose raudonuosiuose autobusiukuose įrangą sumontavome jau patys. Su esama įranga turime dirbti mažiausiai iki 2014-ųjų birželio, nes ji įsigyta naudojant Europos Sąjungos paramą", - sakė KKT vadovas.
Pasak jo, visą projektą bei konkursines sąlygas rengė Vilniaus savivaldybė.
"Tada, 2004-aisiais, mes džiaugėmės, kad Vilnius sutiko ir Klaipėdą priimti į šį projektą, nes iš pradžių jis buvo numatytas vykdyti tik sostinėje ir Kaune. Klausė ir mūsų nuomonės dėl konkurso sąlygų, bet reikia pripažinti, kad tada tik toks supratimas apie tą elektroninį bilietą ir tebuvo. Uostamiestis dar prieš tai savarankiškai bandė ieškoti europinės paramos, bet buvo paaiškinta, kad pavienių miestų projektai nėra remiami. O kai susivienijo Vilnius su Kaunu ir dar priėmė mus, tai parama atsirado", - pasakojo G. Neniškis.
Valstybės kontrolė dar 2011-ųjų spalį pranešė nustačiusi, kad el. bilieto projektas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje plėtojamas netolygiai ir nenuosekliai.
"Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse elektroninio bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbų per septynerius metus taip ir nepavyko baigti. Elektroninio bilieto projektui jau išleista 33,87 milijono litų, iš šios sumos nenaudota įrangos už 2,9 milijono litų. Prognozuojama, kad kaštai dar gali augti iki 41,55 milijono", - tada aiškino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
