Siekiant nuo eilių pas kardiologus atkimšti tokias tretinio lygio gydymo įstaigas kaip Santaros ar Kauno klinikos valdžia ėmėsi pokyčių. Nuo kitų metų gegužės 25 d. įsigalios tvarka, kuri leis išplėstines kardiologų konsultacijas gauti arčiau namų – sveikatos centruose arba kitose antrinio lygio gydymo įstaigose.
Eilės – neįveikiamai didžiulės
Lietuvos širdies asociacijos Vilniaus skyriaus pirmininkė, Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė teigė negalinti daugiau detalizuoti planuojamų pakeitimų, mat pati asociacija dar neturi išsamios informacijos.
Tačiau ji sutiko, kad matant neįveikiamai didžiules eiles trečio lygio ligoninėse vienintelis kelias yra didinti prieinamumą arčiau žmonių gyvenamosios vietos.
„Tikrai reikalingos priemonės, kad būtų sumažintas bendras srautas į trečio lygio įstaigas, o čia nukreipti tie pacientai, kuriems išties reikia specializuotos trečio lygio pagalbos – tokių tyrimų ir gydymo metodų, kurie nėra atliekami antro lygio įstaigose.
Taigi visoje Lietuvoje reikėtų ženkliai didinti kardiologų konsultantų tinklą, kad žmonės šią paslaugą gautų nebūtinai didžiosiose ligoninėse, bet kuo arčiau savo namų. Tokiu būdu būtų mažinamos eilės patekti į Santaros klinikas, Kauno klinikas ir kitas didžiausias ligonines“, – komentavo Ž. Petrulionienė.
Gydytojos aiškinimu, didžiausia problema ir yra ta, kad žmonės negali gauti kardiologo konsultacijos ten, kur gyvena, dėl ir susidaro didžiuliai srautai.
„Kartais ir ne su visai tinkamomis indikacijomis 3 lygio kardiologams užsiregistruoja pas mus ir taip susidaro milžiniškos neišbrendamos eilės. Tų srautų paskirstymas, diferenciacija, atskyrimas, kurie pacientai tikrai turėtų patekti į trečią lygį, o kuriuos kaip galima greičiau galėtų pakonsultuoti kardiologai arčiau namų, kad jiems nereikėtų ilgai laukti ir toli važiuoti“, – pabrėžė ji.
Situacija regionuose jau dabar tragiška
Rajoninių gydymo įstaigų vadovai gi konstatuoja, kad situacija jau dabar yra labai prasta – kardiologų labai trūksta, juos sunku privilioti ir solidžiomis algomis.
„Sudėtinga situacija su kardiologais, dvi ilgametės gydytojos – viena pernai, kita šiais metais išėjo į pensiją ir šiuo metu turime vieną gydytoją, kuris du kartus per mėnesį atvažiuoja iš Vilniaus. Bet daugiausiai būtent teikia prevencines paslaugas, vienu atvažiavimu padaro gal kokias 4 paprastas konsultacijas.
„Rajonas senstantis, širdies ligų paplitimas didelis, tai yra problema“, – sakė Kupiškio ligoninės direktorius.
Tad džiaugiamės, kad bent tiek yra, nes prevencinės konsultacijos reiškia, kad reikia reaguoti „čia ir dabar“, šios paslaugos yra ir šiek tiek geriau apmokamos, tad gydytojai yra suinteresuoti važiuoti tuos beveik 200 kilometrų“, – komentavo Kupiškio ligoninės direktorius Julius Panka.
Jis nurodė, kad galėtų pilnu etatu įdarbinti ir daugiau kardiologų, tačiau norinčiųjų neatsiranda. Taigi net jei ir būtų galima teikti daugiau paslaugų, tą daryti nėra kam, tad ir eilių mažėjimo tikėtis sunku.
„Rajonas senstantis, širdies ligų paplitimas didelis, tai yra problema. Yra, kaip yra, nors gydytojams tikrai siūlome tokias sąlygas, kad, lyginant su tuo, ką ligonių kasos mums apmoka, tai realiai ligoninei yra į minusą.
Siūlome apie 70 proc. nuo ligonių kasos teikiamo įkainio, tai reiškia, kad patys finansuojame ir slaugytojo darbą, kuris dirba kartu su kardiologu, elektros energiją, šildymą, administracines išlaidas, aparatūros amortizaciją.
Aišku, tą minusą padengsime iš kitų paslaugų, nes mūsų tikslas, kad ligoniai gautų paslaugas, o ne kažką uždirbtume. Bet sunkiai randame specialistų“, – komentavo įstaigos vadovas.
J. Panka taip pat pasidalino, pasak jo, gana neeiliniu atveju – kartu su turi savivaldybe pasirašę trišalę sutartį su studente, kuri dar tik studijuoja 2 kurse.
„Taigi visoje Lietuvoje reikėtų ženkliai didinti kardiologų konsultantų tinklą, kad žmonės šią paslaugą gautų nebūtinai didžiosiose ligoninėse, bet kuo arčiau savo namų“, – pabrėžė Ž. Petrulionienė.
„Jai dar iki kardiologės diplomo kažkur 9 metai studijų ir nes mokame jai tam tikrą stipendiją. Taigi žiūrime į ateitį, bet neaišku, kas bus po tų 9 metų, visada yra galimybė nutraukti ir sumokėti investuotas lėšas. Tačiau bent taip stengiamės sau užsiauginti gydytoją. Bet daug gydymo staigų susiduria su tokia situacija, kad trūksta gydytojų kardiologų“, – komentavo Kupiškio ligoninės vadovas.
Skundėsi ir sumažintu finansavimu
Raseinių ligoninės vadovas Gintaras Pikūnas teigė, kad šiuo metu kardiologų stoka nesiskundžia, tačiau konkurenciją su privatininkais didina sumažintas apmokėjimas už prevencinės programos paslaugas.
„Pas mus dabar dirba 3 kardiologai, bet kai pakalbu su aplinkiniais rajonais, tai mes labai prabangiai gyvename. O tos išplėstinės konsultacijos – koks skirtumas, kaip jas pavadinsime, jei nėra žmonių, kas jas atlieka? Tai čia tokia dūmų uždanga. Bet mes jau pripratę, nieko naujo...
Tačiau gal reiktų labiau kalbėti apie programinius pacientus, kur sumažino išmoką per pusę – buvo 200 eurų už vieną ligoninį. Tai buvo vienintelis dalykas, per ką buvo galima prisitraukti specialistą ir nutraukti nuo privačios įstaigos“, – komentavo jis.
Tiesa, gydytojų trūksta ne tik rajono gydymo įstaigose. Ne ką geresnė situacija ir net respublikinio lygio ligoninėse – tiek Panevėžio, tiek Šiaulių ligoninės tarp gausaus būrio ieškomų specialistų įtraukia ir gydytojus kardiologus.
Jauni gydytojai nebenori likti tik didžiosiose ligoninėse
Paklausta, ar geram norui išlyginti eiles nekliudys gydytojų trūkumas regione, Ž. Petrulionienė tikino, kad ne visi dabartiniai jauni gydytojai nori būtinai likti dirbti didžiuosiuose centruose.
„Matau tokią tendenciją, kad jauni kardiologai nebūtinai stengiasi pasilikti didžiosiose ligoninėse, nes jose yra savų problemų – kai kur ir atlyginimai mažesni.
Tad suteikus jaunam žmogui ne tik geras finansines, bet ir psichologines sąlygas, kurios būtų tinkamos ir kvalifikacijos kėlimui, jaunimas tikrai nėra įsikibęs į darbą vien trečio lygio ligoninėse. Regione ir mobingo, kitų problemų mažiau, kas yra būdinga didžiosioms ligoninėms“, – kalbėjo ji.
Gydytoja sutiko, kad jauni žmonės nenori vykti ten, kur nėra perspektyvos socialine prasme, gerų sąlygų auginti vaikus, turėti prasmingą laisvalaikį.
„Bet jauni žmonės yra mobilūs, juda, dirba ne vienoje vietoje. Yra tokia tendencija, kad jauni kardiologai konsultuoja regionuose, važinėja, ir ji labai gera“, – pastebėjo Ž. Petrulionienė.
Kas keisis?
Kaip neseniai pranešė SAM, kardiologijos ambulatorinių paslaugų teikimo apraše nustatyta, kokia įranga ir tyrimai bus reikalingi paslaugoms teikti kiekvienoje kardiologijos paslaugas teikiančioje įstaigoje. Šie reikalavimai padės užtikrinti teikiamų paslaugų tolygumą tiek miestuose, tiek regionuose.
„Kardiologinių paslaugų prieinamumas turi būti gerinamas. Kaip viena iš priemonių didinti šių sveikatos paslaugų prieinamumą bei kokybę, yra detalesnė pacientų kategorizacija, kuri padės geriau paskirstyti pacientų srautus tarp antrinio ir tretinio gydymo įstaigų, priklausomai nuo susirgimų pobūdžio.
Tikiu, kad ši priemonė padės trumpinti eiles ir pacientams greičiau gauti reikalingą gydymą. Šis atnaujintas aprašas žymi pradžią kelio, kuriuo turės būti vedami ir kitų specialistų teikiamų paslaugų aprašai“, – sakė laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis Aurimas Pečkauskas.
Apraše numatyta antrinio ir tretinio lygio konsultacijų tvarka, kuri padės sutrumpinti paciento kelią gydymo įstaigoje. Apraše nurodyta, kas turės būti atlikta pacientui, siekiant, kad jis būtų išsamiai ištirtas ir gautų optimalų gydymą arčiau namų vienos konsultacijos metu.
Siekiant padėti šeimos gydytojams identifikuoti atvejus, kai dėl paciento sunkios ligos reikalinga trečio lygio kardiologo konsultacija, paslaugų teikimo tvarkos apraše nurodyti konkretūs atvejai, kai pacientas gali būti tiesiogiai siunčiamas trečiojo lygio kardiologijos paslaugoms gauti.
Taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į standartizuotos antrinio ar tretinio lygio gydytojo kardiologo paslaugos turinį, iki šio įsakymo įsigaliojimo Valstybinė ligonių kasa prie SAM numato peržiūrėti ir kardiologijos paslaugų įkainius.
Ministrė nežada greitų sprendimų
Paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė bendrai kalbėdama apie eilių problemą patikino, kad šis klausimas bus vienas iš pagrindinių naujosios Vyriausybės prioritetų. Visgi, anot jos, tikėtis greitų šios ilgalaikės problemos sprendimų nereikėtų.
„Eilių mažinimo klausimui skirsime prioritetą. (...) Tačiau problema yra gili ir ilgalaikė, todėl ypatingai greitų sprendimų neturėtume tikėtis. Pirmiausia reikia kalbėti apie eilių susidarymo priežastis, kodėl jos yra“, – ketvirtadienį Seimo posėdžio metu aiškino M. Jakubauskienė.
„Turime įtarimą ir supratimą, iš kur tos eilės atsiranda, tačiau reikia patikimai įsivertinti. Priežastys gali būti kompleksinės. (...) Tada, be abejonės, parengsime eilių mažinimo planą ir nustatysime stebėsenos rodiklius, kuriais monitorindami vertinsime, kaip vyksta pokyčiai“, – tvirtino ji.
Ketvirtadienį naujoji Gintauto Palucko vedama Vyriausybė Seimui pateikė savo programą. Po pateikimo dokumentą svarstys Seimo frakcijos ir komitetai, kurie turi teisę pakviesti premjerą ar ministrą atsakyti į klausimus dėl Vyriausybės programos.
Kairiųjų Vyriausybė sveikatos srityje užsibrėžė trumpinti eiles sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, prioritetą skiriant didžiausios rizikos pacientams. Taip pat – mažinti administracinę naštą medikams, didinti gydytojų bei slaugytojų profesijos patrauklumą, užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros įstaigų tinklą regionuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
