Netoli etnografinio Zervynų kaimo, Varėnos rajone, besiganantys stumbrai – taps įprastu vaizdu. Stėgalių gamtiniame komplekse šiuo metu gyvena 11 stambiausių Lietuvos žvėrių. Juos bus galima stebėti visiems, jei, žinoma, teiksis pasirodyti. Jau ir dabar žmonės atvažiuoja jų pažiūrėti ant specialiai įrengto tako. Tačiau ne visiems pavyksta – stumbryno teritorija didelė, 100 hektarų:
„Neteko sutikti, bet labai norėtume pamatyti, todėl atvykome į čia. Gal pavyks ta unikali galimybė.“
„Tik fotografijoje teko, gyvai kažkaip neteko sutikti. Nes ganėtinai retas gyvūnas. Lietuvoje jų nedaug yra, norėtųsi, kad daugiau būtų.“
Oficialiai atidarytas naujas stumbrynas Lietuvoje. Jis įkurtas Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Ten planuojama apgyvendinti ne mažiau nei 20 stumbrų. Parko direktorius sako, kad lankytojams įrengtas ekspozicinis aptvaras, tad žmonėms bus paprasčiau stebėti gyvūnus.
„Galima laikyti, be didelių nuostolių, be didelių pažeidimų gamtai, miškui, apie 25 stumbrus. Trumpesniems laikotarpiams ir dvigubai daugiau galima, bet reikia papildomai pašerti“, – aiškina parko direktorius Eimutis Gudelevičius.
Dzūkijos pušynuose ganosi lietuviškos stumbrės, yra ir patinas iš Baltarusijos. O užsienietiško kavalieriaus, anot mokslininkų, reikia dėl genofondo. Tarp stumbrų vyksta giminystės kraujomaiša ir tai gali turėti liūdnų pasekmių – apsigimimų.
„Gerins išgyvenamumą, prisitaikymą prie aplinkos, geriau išgyvens. Dabar siūlymas yra įvežti iš Vokietijos zoologijos sodo, perduoti mums. Irgi padidintų įvairovę, nebūtų apsigimimų“, – kalba VDU profesorius Algimantas Paulauskas.
Stumbrai, anot specialistų, Dzūkijoje jaučiasi gerai. Beveik visi jie atvežti iš Vidurio Lietuvos. Ten jų populiacija gausiausia. O atsigabenti tokius stambius žvėris nėra taip paprasta. Stumbrai yra įviliojami į specialias gaudykles, užmigdomi ir tada transportuojami.
„Netgi baisu prieiti jau prie pagauto. Nes tokia jėga, kad... Ypač pirmuosius, kai pagavome. Kai pagauname, reikia kuo greičiau prieiti, jį užmigdyti, uždėti antkaklį, paimti visų tyrimus ir dėžę tada jau uždengiame juoda medžiaga, kad nestresuotų ir su visa dėže krauname ir vežame“, – pasakoja medžioklėtyros laboratorijos vadovas Artūras Kibiša.
O stumbrų gausa jau kurį laiką skundėsi Vidurio Lietuvos ūkininkai. Žvėrys pridaro jiems nemenkos žalos – ištrypia pasėlius ar nuėda derlių. Pastaraisiais metais šių į Raudonąją knygą įrašytų žvėrių vis dažniau sutinka Suvalkijos gyventojai. Suskaičiuota, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena beveik 280 stumbrų.
„Naudojame informacines sistemas, uždėti antkakliai, mes galime matyti, kur keliauja. Suskaičiuojami ir taip mes žinome, kiek jų yra“, – teigia A. Paulauskas.
Dvidešimto amžiaus pradžioje stumbrai buvo beišnykstantys visame pasaulyje. Lietuvoje daug amžių šių žvėrių visai nebuvo. O pirmieji stumbrai į mūsų šalį buvo atvežti prieš pusšimtį metų.
