Visai neseniai pora atšventė dukrelės pusės metų sukaktį, o Vaida šia proga prabilo ne tik apie malonius išgyvenimus ir dar labiau sustiprėjusią meilę, bet užsiminė ir apie tai, kas pirmuosius mėnesius kiek gąsdino.
Pirmieji mėnesiai primena sapną
Liepos pabaigoje Valda ir Mindaugas atšventė Marijos pusės metų sukaktį, o šia proga dukrelę papuošė, visi kartu pasifotografavo, praleido laiką trise.
Paklausta, ar stipriai gyvenimas pasikeitė tapus mama, V. Bičkutė atviravo, kad jis tapo tik kur kas pilnesnis.
„Ir taip, ir ne. Prie to, kas buvo, tiesiog prisidėjo dar. Visa tai, kas buvo, niekur nedingo, tačiau prisidėjo nauja erdvė, nauja meilė, naujas grožis, nauji sunkumai. Visko padaugėjo, padidėjo. Sakykime, kad pats gyvenimas tiesiog prasiplėtė. O tas, kas buvo, fatališkai irgi nepasikeitė – ne labiau, negu kitiems, su visais tais karantinais. Manau, kad tie keisti pokyčiai veikia visus“, – sakė ji.
Žinoma moteris sutiko, kad po gimdymo savyje atrodo tokių savybių, kurių nė nemanė turinti. „Turbūt čia atsirado daug visko. Moteriai tas virsmas yra didžiulis. Žinoma, kaip kam, bet ypatingas jis būna tada, kai tai yra pirmas vaikas. Aišku, kad čia viskas ištinka netikėtai ir nelauktai, ir tu, atrodo, lendi į šaltą vandenį ir turi kapstytis taip, kaip nori. Dabar, praėjus pusmečiui, yra ta riba, kai aš jaučiuosi stabili, užtikrinta ir džiausgminga. To nuovargio taip pat jau tiek nebėra. Atrodo, kad vargai jau praėjo – vis tiek vaikutis jau kitaip žaidžia, bendrauja – tai jau nebe kūdikis, o vaikas“, – savo patirtimi dalijosi aktorė.
Tiesa, ji neslepia, kad prisiminti pirmuosius mėnesius yra sunku: „Atrodo, kad viskas vyko kaip sapne, kaip kokioje karštligėje. Dabar kartais atrodo, kaip mes, mamos, tuos pirmus mėnesius išvis ištveriame? Tiesiog nesuprantama. O toms, kurios turi net ne po vieną [vaiką], sakau, kad reiktų statyti paminklus, o jos visą gyvenimą galėtų daugiau nieko neveikti – dirbti nebent savo malonumui – o valstybė turėtų joms mokėti pinigus (šypsosi). Tai yra wow. Kol to nepraeini, to neįsivaizduoji ir nė nežinai, kas tai yra.“
Vis dėlto labiau, nei bet kokias patarimų knygas, Valda teigė vertinanti kitų mamų patarimus. Anot jos, toks bendravimas reiškia kur kas daugiau, nei bet kokios teorijos.
„Labai įsijungia intuicija – manau, taip yra visoms mamoms. Ji „įsijungia“ kartu su vaiku, ja reikia labai pasitikėti ir jos klausyti. O tų dėl tų teorinių žinių, rašoma vienaip, o gyvenime būna kartais ir kitaip. Aišku, atramai turime tas visas knygas pasidėję, pasiskaitome, pavartome, bet, tikriausiai, daugiausiai duoda mamų komunikacija tarpusavyje. Tai yra tai, kas patikrinta jau ir praktiškai“, – sakė aktorė pridėdama, kad jau netrukus kreipsis į mamas „Facebook“ dėl patarimų, kokią maitinimo kėdutę dukrelei rinktis.
Savistaba padėjo įveikti lengvos formos pogimdyvinę depresiją
Ir nors dabar Valda kalba su šypsena, pirmieji mėnesiai nebuvo tokie paprasti – žinomą moterį buvo aplankiusi ir motinystės melancholija.
„Visų pirma, mano mama pastebėjo, kad man nėra viskas gerai, tačiau elgėsi atsargiai – suprato, kad viskas labai jautru. Po pirmo mėnesio nunešiau dukrytę patikrai pas šeimos gydytoją, ir ji man pasakė, kad man yra lengvos formos pogimdyvinė depresija, nes mano akyse buvo labai daug nerimo. Ji mane nuramino, sakė, kad tai praeis – natūralu, kad hormonai keičiasi“, – prisiminimais dalijosi ji.
Paklausta, kas geriausiai padėjo įveikti nemalonią būseną, žinoma aktorė tikino, kad čia labiausiai gelbėjo savistaba: „Kai pradėjau atpažinti, kad tai yra tam tikra būsena, o ne realybė. Savistaba suveikdavo visuomet, kai mane imdavo nešti į tą pusę. Tada sau pasakydavau: „Stop, tai ir vėl yra tai, nereikia taip nervintis.“ Kai emocijos trykšdavo fontanais, liepdavau sau palaukti. Imi tai pastebėti, ir tai labiausiai padeda. Kaip ir daugeliu gyvenimo atvejų, manau.“
Taip jau sutapo, kad V. Bičkutės ir jos sesers vaikai gimė 25 dienų skirtumu, todėl šią vasarą krikštynos abiems mergaitėms bus keliamos vienu metu, bendroje šventėje. „Būsime vieni kitiems krikšto tėvais. Šventė bus visiškai artimųjų rate – mamos, tėčiai, sesės, broliai ir močiutės. Tai bus uždara šventė, bet ji vyks mūsų su sese tėviškėje, nuostabiai gražioje vietoje prie ežero, nuostabiai gražioje bažnyčioje, su nuo vaikystės žinomu klebonu. Bus labai jauku, šilta ir paprasta“, – su šypsena kalbėjo ji.
O štai nuo rudens V. Bičkutė jau grįš ir į darbus. Scenos ji teigia labai pasiilgusi, tačiau kartu džiaugiasi, kad dėl karantino nepavyko į ją grįžti anksčiau.
„Rugsėjį ir spalį jau turiu pavienių spektaklių. Meldžiuosi, kad tik vėl nebūtų karantino. Ir labai gerai, kad pirmas karantinas vis dėlto buvo, nes jau buvau prisiplanavusi visko gerokai per anksti, kaip po to supratau. Aišku, aš būčiau susitvarkiusi, bet tikrai žymiai geriau buvo išbūti ramiai ir palaukti. O dabar vaikutis į viską reaguoja visai kitaip. Dabar bet kokia kelionė jai yra ne vargas, o įdomumas, jai viskas smalsu. Judėti taip pat jau ne problema“, – kalbėjo ji.
Paklausta, ar vaikelio gimimas pakeitė jos ir vyro ryšį, V. Bičkutė tikino, kad jis tik sustiprėjo, nepaisant to, kad laiko tik vienas kitam dabar gali skirti mažiau.
„Mindaugo šalia dabar nėra ir jo paklausti negaliu, bet iš savo pusės galiu pasakyti, kad tai, jog mes abu sukūrėme tokį grožį, kad išėjo toks nepaprastas žmogiukas, dukrytė, tik dar labiau sušildė ir padidino meilę.Dar pačioje pradžioje, kai naktį mažylė užmigdavo tarp mūsų, ir galėdavome susikibti realiai tik rankomis, tai reikšdavo labai daug. Jis dalyvavo ir gimdyme, visą laiką praleidau įsikibusi į jo ranką, ir ta ranka buvo tokia reikalinga… Aišku, kad visa tai labai suartina ir dar pagilina ryšį“, – sakė aktorė.
