Mažiau agresijos, bet be stebuklų - taip trumpiausiai galima apibūdinti Lenkijos premjero Donaldo Tusko vyriausybę, kuriai vasario 23-ąją sueina šimtas dienų. Opozicija, o labiausiai rinkimus pralaimėjusi Teisės ir Teisingumo partija, teigia, kad Piliečių Platformos ir Lenkijos Liaudininkų Sąjungos trys valdymo mėnesiai - tai prarastas laikas. Valdantieji atkerta, kad daugiausia energijos ir darbo teko skirti tam, kad sutvarkytų tai, ką per dvejus metus sujaukė Jaroslawo Kaczynskio vyriausybė. Tačiau net ir prijaučiantys Donaldui Tuskui apžvalgininkai pripažįsta, kad jo atvejis puikiai iliustruoja taisyklę, jog valdyti yra žymiai sunkiau, nei laimėti rinkimus. Kai buvo formuojama vyriausybė, paaiškėjo, kad tinkamų kandidatų į aukštus postus suolas yra trumpas, nors būdama opozicijoje Piliečių Platforma buvo suformavusi šešėlinę vyriausybę. Taip pat valdančioji koalicija nenustebino ir įstatymų projektų gausa - iš dvidešimties, kurie buvo pateikti svarstyti jau šios kadencijos Seimui, tik aštuonis pateikė Donaldo Tusko vadovaujama partija. Beje, dėl įstatymų projektų stygiaus priversti atostogauti buvo aukštesnieji parlamento rūmai - Senatas.
„Kur ta Airija, premjere, kur ta Airija“
Kažkas yra pasakęs, kad labiausiai valdžia nusivilia tie, kurie patiki viskuo, kas žadama prieš rinkimus. Jeigu taip yra, tai atrodo, kad Donaldo Tusko partijos rinkimų lozungais patikėjo daug kas. „Kur ta Airija, premjere, kur ta Airija“,- protesto mitinguose klausia aukštesnių atlyginimų reikalaujančios medicinos seserys ir mokytojai, muitininkai ar kiaulių supirkimo kaina nepatenkinti žemdirbiai. Suprantama, per šimtą denų neįmanoma sukurti gerovės, tačiau bėda ta, kad, kaip pastebi apžvalgininkai, Donaldo Tusko Vyriausybė neturi konkretaus plano, kaip įgyvendinti rinkimų kampanijos metu lengva ranka dalintus pažadus. Vyriausybei pavyko laikinai pristabdyti gydytojų streiką, sumaniai pasiūlius planuojamą visuotinio streiko dieną sušaukti apskritąjį stalą sveikatos apsaugos reformos klausimais, tačiau iki šiol Vyriausybė nepateikė Seimui ir viešajai nuomonei sveikatos sistemos reformos projekto. Gydytojai vėl grasina streikais, o medicinos seselės tai vienoje, tai kitoje ligoninėje tai jau ir vykdo.
Daugiau aiškumo švietimo srityje. Nauja ministrė siūlo mokinio krepšelį pakeisti „edukaciniu bonu“ bei nustatyti, kad mokyklas pradeda lankyti jau šešiamečiai. Tačiau su mokytojais nesutariama dėl atlyginimo dydžio - vyriausybės galimybės gerokai prasilenkia su pedagogų lūkesčiais.
Didžiausias Donaldo Tusko vyriausybės, bent jau pirmojo šimto dienų, pasiekimas - tai ramybė vidaus gyvenime. Nėra aistrų, nėra ginčų, o tai buvo Jaroslawo Kaczynskio valdymo laikų kasdienybe. Be Leperio, Giertycho ir kitų prieštaringų „veikėjų“ politinis gyvenimas Lenkijoje tapo ramus ir politiškai korektiškas. Net galima pasakyti - nuobodus. Kaip pajuokavo vienas apžvalgininkas - Donaldo Tusko žmonės oponentus ir kritikus nori pribaigti... meile.
Pasak Donaldo Tusko kritikų, vyriausybės silpnumus premjeras stengiasi pridengti viešųjų ryšių akcijomis, kurių tikslas - parodyti tariamą vyriausybės kuklumą ir taupumą. Kas, jeigu ne viešųjų ryšių akcija, yra vyriausybės vadovo užmojis į užsienio keliones vykti ne vyriausybiniu, ar specialiai išnuomotu, bet reisiniu lėktuvu. Tokiu būdu Donaldas Tuskas ruošiasi ir į kelionę į Jungtines Valstijas, nors atrodo, kad kelių dešimčių žmonių kelionė į užjūrį atsieitų pigiau išnuomojus atkirą lėktuvą, nei visai delegacijai perkant biznio klasės bilietus.
Užsienio politikoje be lūžio, bet ir be suklupimų
Geriau vertinama Donaldo Tusko vyriausybės užsienio politika, nors pradžioje buvo nesusipratimų ir įtampos santykiuose su prezidentu Lechu Kaczynskiu, kuriam Konstitucija suteikia nemažas kompetencijas šioje srityje. Opozicija, tiesa, kritikuoja premjerą, kad ne laiku - per rinkimų kampaniją - nuvyko į Maskvą, ir kad pirmenybę suteikė vizitui pas Putiną, o ne Bushą, tačiau pripažįstama, kad santykiuose su Rusija apčiuopiamų rezultatų pasiekti nėra lengva. Nebent kuri nors šalis atsisakytų savo pozicijų - bet to neskuba daryti nei Lenkija, nei Rusija. Mažu Donaldo Tusko vyriausybės laimėjmu yra susitarimas su Maksva dėl lenkiškos mėsos eksporto atnaujinimo, o Maskvos laimėjimu - Varšuvos pažadas atnaujinti rusų dainos festivalį Lenkijoje (vietoje sovietmečiu buvusio tarybinės dainos festivalio, kuris baigėsi kartu su Sovietų Sąjunga) Zielona Gura mieste. Kitais klausimais abi šalys pasiliko prie savo pozicijų – tiek dėl dujotiekio „Nord Stream“, tiek dėl priešraketinio skydo dislokavimo.
Dideliu iššūkiu bus planuojamas kovo mėnesį Donaldo Tusko vizitas Jungtinėse Valstijose. Nauja vyriausybė derybose su Vašingtonu dėl priešraketinio skydo laikosi kietesnės pozicijos, nei Kaczynskis. Jeigu pavyks Donaldui Tuskui išpešti iš strateginio partnerio bent kiek daugiau, nei kad siekė Kaczynskis, pavyzdžiui, oro apsaugos sistemos sustiprinimą, tai jau bus neginčijamas laimėjimas. Tačiau jau dabar aišku, kad lenkams nepavyks susitarti dėl bevizio režimo. Kaip skelbiama, tarp devynių Vidurio Europos šalių, kurių piliečiai galės be vizų važiuoti į JAV, nėra Lenkijos, nors yra, pavyzdžiui, Baltijos šalys. Ir nors priklauso ne nuo Lenkijos vyriausybės derybinių sugebėjimų, o nuo JAV vizų politikos, opozicija nepraleis progos kritikuoti tuščiomis iš Vašingtono grįžusį Donaldą Tuską.
Koją gali pakišti futbolas
Donaldo Tusko vyriausybės laukia dar vienas iššūkis - tai Europos futbolo čempionatas, kuris turi vykti Lenkijoje ir Ukrainoje 2012 m. Lenkija su juo sieja milžiniškas viltis - tai ir naujos investicijos, ir dideli pinigų srautai, ir galop - didžiulė reklama valstybei. Tikimasi milijonų futbolo sirgalių, tačiau tam būtina gerai pasiruošti, o kol kas lenkai neturi nei tinkamos sporto infrastruktūros, nei tiek, kiek reikėtų vidutinės klasės viešbučių, nei kelių, jungiančių Lenkiją su Ukraina ir Vakarų Europa.
Blogiausia padėtis kelių statyboje. Iki Europos futbolo čempionato planuojama nutiesti 900 km autostradų ir 2000 km greitkelių. Žinant Lenkijos kelių būklę ir jų statymo tempą visai pagrįstas yra nerimas, kad Varšuva gali nesuspėti susitvarkyti.
O tai būtų ne tik labai rimta vyriausybės nesėkmė, bet ir jos vadovui galėtų pakišti koją kelyje į prezidento postą. Nes Donaldas Tuskas niekuomet neslėpė, kad jo svajonė yra už trijų metų pakeisti Lechą Kaczynskį.
