Vilniaus privačios detektyvų grupės įkūrėjas Olegas Rimanas naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad praėjusiais metais prisidėjo prie dingusio 15-mečio Mykolo paieškų. Šiuo metu dingusio 15-mečio Mato istorija savo detalėmis taip pat primena Mykolo dingimo istoriją, kuri baigėsi Mykolo mirtimi.
„Man kaip ir kiekvienam žmogui keista, kad Mato ir Mykolo istorijoje vos ne ta pati vietovė, taip pat palikta kuprinė su kažkuo viduje. Aišku požymiai negeri, kad jo jau daug dienų nėra“, – aiškina detektyvas.
Atskleidė, ar galima tikėtis išvysi 15-metį Matą gyvą
Paklaustas, ar dar yra vilties Matą rasti gyvą, privatus detektyvas pabrėžia, kad visada reikia turėti vilties ir negalima prognozuoti, po kiek laiko dingimo galima išgirsti blogiausią žinią. Viltis visada yra ir versijų dingimo gali būti įvairių.
„Gal berniukas susipyko ir nusprendė imituoti pirmąjį [Mykolo] atvejį, paėmė pavyzdį iš jo, padarė lygiai taip pat, o pats išvyko į Mažeikius ar Klaipėdą su draugais, norėdamas paerzinti tėvus, nežinau jų santykių“, – neatmeta O. Rimanas.
Apžiūrint dingusio asmens aplinką, pasak detektyvo, jeigu randamas jo telefonas – tai blogas ženklas, nes šiandien žmonės yra neišskiriami su technologijomis. Skelbta, kad prie tilto buvo rasta kuprinė su jo daiktais, bet nėra detalių, kas buvo viduje.
Detektyvas pataria, į kokias detales reikia atkreipti dėmesį tiriant Mato atvejį: „Policijai, patiems tėvams reikia žinoti, ar buvo konfliktai, koks tas berniukas buvo, kaip jis psichologiškai paveikiamas, galbūt kažkas negerai šeimoje ar su draugais, ar vartojo narkotikus“.
Ekspertas teigia, kad kiekvienas toks atvejis pradedamas nuo detalaus žmonių ištardymo. „Reikia sužinoti apie viską, ką net pats žmogus pamiršo, galbūt norėjo nuslėpti ar pagalvojo, kad tai nereikšminga, o tai gali būti labai svarbu“, – sako vyras.
Sekantis žingsnis yra kruopštus aplinkos apžiūrėjimas. „Apžiūrime kambarį, telefoną, kompiuterį, gal palikti rašteliai ar susirašinėjimai su kažkuo, galbūt asmuo įtrauktas į sektą“, – teigia ekspertas.
Lietuvą sukrėtė „Audi A6“ bagažinėje rastas verslininko kūnas
Nuo ketvirtadienio, rugsėjo 26 d., ieškomas, ir tik pirmadienio vakare miške Elektrėnų savivaldybėje rastas 33 metų verslininko kūnas automobilio „Audi A6“ bagažinėje sukėlė šurmulį visuomenėje.
Automobilį su vyro kūnu atrado ne policija, o įmonės „Turto rizikos valdymas“ vadovas Eimantas Perliba, kuris buvo ir velionio bičiulis. Į E. Perlibos bendrovę kreipėsi „Audi A6“ savininkai su prašymu surasti automobilį.
Pasitelkus GPS sistemą automobilis buvo surastas per kelias valandas. Detektyvas Olegas Rimanas aiškina, kodėl kartais tokios paieškos policijos pajėgoms užtrunka laiko ir šie pirmieji nesusekė automobilio su GPS.
„Galbūt ne iškart mūsų kolegos [policija] imasi tokių priemonių, tokių atvejų daug – žmogus kažkur išvažiuoja, kartais manoma, kad užsuko pabaliavoti ar šiaip savais reikalais, neatsiliepia, vėliau grįžta“, – sako detektyvas.
O. Rimanas netyrė šio atvejo, tačiau visgi pažymi, jog neaišku kodėl šios paieškos užtruko tiek dienų. „Neaišku ar policija ėmėsi aktyvių veiksmų iškart po pranešimo, ar visos sekimo technologijos buvo panaudotos tinkamu laiku“, – sako detektyvas.
„Policija turi eilę kitų klausimų, jie visų pajėgų nemeta vienam įvykiui, nežinant ar čia kriminalinis, ar ne. Gal ir turėjo sužinoti tą informaciją, kad tai nuomotas automobilis, bet savininkai to nepasakė ir patys nusprendė atlikti veiksmus“, – teigia O. Rimanas.
Ar reikalinga GPS sistema?
GPS sistemos veikimą paaiškina ir detektyvas.
„GPS tai prietaisas, kuris gali būti įmontuotas stacionariai arba būti autonominis, kuris siunčia lokacijos vietą per palydovus į kažkur. Tai gali būti saugumo priemonė automobilyje, kad jo nenuvarytų kažkur“.
„GPS sistema būna brangiuose automobiliuose, kartais kažkas užsiima neteisėta veikla ir žmonos seka vyrus ar vyrai savo žmonas, kartais tai susiję su krovinių gabenimu, darbdaviai įrengia įmonės mašinose ir žiūri kur važiuoja, kiek kuro naudoja“, – pasakoja specialistas.
Tačiau GPS sistemos įrengimas specialiai saugumo ir dingimo prevencijos atvejais O. Rimano nuomone, nėra būtinas dalykas.
„Tokiam tikslui niekas neįrenginėja GPS, niekas nenorėtų, kad jį stebėtų 24 val. per parą. Kartais būna paranoja pas žmones, kad gali apvogti jų butą, nuvaryti mašiną ar juos užmušti, tai gali visokių priemonių imtis, net asmens sargybinį pasisamdyti, kuris greta vaikščios, tik dėl tokios paranojos“, – aiškina detektyvas.
Pasak O. Rimano, GPS sistema nėra masinė priemonė, tad masiškai jos niekas nenaudojo ir nenaudos.
Detektyvas apie dingusį artimąjį: „Svarbu netempti gumos“
Detektyvas nubrėžė pirmuosius žingsnius, ką kuo skubiau padaryti, kad būtų surastas dingęs artimasis.
„Pirmieji žingsniai – išsiaiškinti dingimo aplinkybes: ar dirbo, vartojo alkoholį, narkotikus, turėjo antrą pusę, mažas ar didelis, ar sirgo psichikos ligomis, ar buvę bandymų nusižudyti, šeimos nariai paprastai viską žino“, – teigia detektyvas.
Pasak jo, antras žingsnis yra kuo skubiau kreiptis būtent į teisėsaugą, o ne į detektyvus, nes teisėsauga turi pajėgumų – atstovų kiekviename mieste ir rajone, technines galimybes, kurių neturi detektyvai.
„Svarbu netempti gumos, kreiptis, kol veikia vaizdo kameros, nes jos nėra begalybę laiko kaupiančios informaciją, tas laikas yra ribotas“, – aiškina O. Rimanas.
Į privačių detektyvų biurą, kaip teigia specialistas, kreipiamasi jau kaip į papildomą priemonę, po kiek laiko, nagrinėti, ką praleido, ar nespėjo policijos pareigūnai.