Vyriausybė tvirtina pritardama 2007 m. biudžeto projektui atsižvelgusi į šalies strateginius tikslus ir prioritetus, tačiau abejones dėl jos pasirinktos krypties jau pareiškė žinomi ekonomikos ekspertai. Vieni kritikuoja Vyriausybę atidėjus šalį pribrendusias reformas ir pasirinkus lengviausią išlaidų didinimo kelią, kiti tvirtina, kad socialinė biudžeto pakraipa – tiesiog bandymas išvengti viešojo sektoriaus katastrofos.
Politiškai naudinga ekonominė trumparegystė
„Verslo žinios“, pateikdamos kelių ekspertų nuomones apie 2007 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, teigia, kad kitų metų biudžeto projektas paženklintas neišnaudotų galimybių ir trumpalaikių poreikių tenkinimo žyme.
Prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės grupės vadovas Ramūnas Vilpišauskas tvirtina, kad jei kitąmet neketinama mažinti gyventojų pajamų mokesčio ir biudžeto nebandoma subalansuoti, tai yra į trumpalaikius interesus orientuotas biudžetas. Anot jo, didėjančios išlaidos rodo, kad nėra valios peržiūrėti, ar visos programos yra reikalingos, ar visos jos davė rezultatus, kurių tikėtasi.
Komentuodamas biudžeto projekto sudarytojų pabrėžiamą svarbiausią jo ypatumą – ryškią socialinę pakraipą – R. Vilpišauskas sako, kad kai kuriose srityse atlyginimų didinimas yra subrendęs. „Bet tai būtų trumpalaikės priemonės, jeigu kartu neplanuojama, kas bus daroma sveikatos, švietimo srityse, o jau seniai aišku, ką reikia daryti – reformuoti paslaugų teikimą, kad dirbantieji legaliai galėtų užsidirbti daugiau, o paslaugų kokybė gerėtų – tai šis algų pakėlimas problemos neišsprendžia",- sako jis.
Pasak prezidento patarėjo, jeigu tuo yra pateisinamas nenoras sparčiau mažinti gyventojų pajamų mokestį ir kartu nespręsti jau įsisenėjusių ilgalaikių problemų ir nekurti pagrindo tolesniam konkurencingumo augimui, tai toks biudžetas yra trumparegiškas.
„Kai toks ekonomikos augimas ir kai mes dar gauname iš ES tokius didelius pinigus, yra klaida nerasti galimybių žiūrėti į ilgalaikius interesus, o tai pirmiausia yra mokesčių politika, nes dėl tinkamos politikos augtų žmonių pajamos ir viešajame sektoriuje. Tad klausimas, kodėl nesirenkamas ir toks būdas kelti atlyginimus. Jeigu padidės alga dėstytojui ar medikui, problema neišsispręs, tai nereiškia, kad tų sričių reformos tampa neaktualios“,- „Verslo žinioms“ sakė prezidento patarėjas.
Vyriausybei pritrūko ambicijų?
Laisvosios rinkos instituto direktorius Remigijus Šimašius apgailestauja, kad Vyriausybė nepasirenka prioritetu didinti Lietuvos konkurencingumą. Pasak jo, tam būtina mažinti mokesčius. R. Šimašius teigia, kad einama seniai pramintu keliu, t.y. mokesčių mažinimą svarstyti ir atidėlioti kiek įmanoma ilgiau, o su valstybės išlaidomis elgtis gana drąsiai ir toliau jas smarkiai didinti.
"Pažiūrėjus į 2,5 mlrd. Lt išlaidų padidinimą ir išliekantį biudžeto deficitą, kuris didina pinigų masę ir kartu prisideda prie infliacijos – toks biudžetas nesusijęs nei su konkurencingumo didinimu, nei su infliacijos mažinimo tikslais. Subalansuoto biudžeto šiandien galėtų būti pasiekta išlaidas didinant 1 mlrd. Lt. Manome, kad tai būtų daugiau nei reikia pagrindinėms problemoms spręsti. Iš tiesų biudžeto išlaidų didinimas 1 mlrd. Lt šiandien turėtų tenkinti Vyriausybę, ir labai gaila, kad to neįvyko",- sako jis.
R. Šimašiaus manymu Vyriausybei pritrūko ambicijų: „Veikia visas kokteilis baimių ir nesiryžimų, kurie galiausiai veda prie to, kad mokesčiai nemažinami. Manome, kad tai netinkama taktika.“ Pasak jo, kuo labiau bus atidėliojamas gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimas, tuo sunkiau bus ateityje.
Nepriklausomi ekonomikos ekspertai – prabanga
Tuo tarpu Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros vedėjas Romas Lazutka pastebi, kad viešąją nuomonę apie biudžeto formavimą ir svarbius ekonominės politikos klausimus neretai formuoja užsiangažavę ekspertai.
„Kodėl ponas R. Vilpišauskas dirba prezidentūroj, o ne universitete? Todėl, kad ten jam moka turbūt 8 kartus daugiau. O paskui mes išgirstam įvairių nuomonių apie biudžetus ir ekonominę politiką būtent iš klerkų ir bankuose dirbančių patarėjų. Pagrindinė problema, kad Lietuva neturi nepriklausomų ekonomikos ekspertų, kurie kitose šalyse paprastai dirba universitetuose“, - sako jis, „Omni.lt“ paprašytas pakomentuoti kai kurias „Verslo žiniose“ išsakytas ekonomikos specialistų mintis.
Pasak R. Lazutkos, dažnai girdima vienų interesų grupių nuomonė, kurią, pavyzdžiui, išreiškia verslo interesus atstovaujantis Laisvosios rinkos institutas, tačiau menkai žinoma, ką mano kitos interesų grupės, kurioms neretai niekas neatstovauja.
„Jeigu profesinėse sąjungose žmonės dirba visuomeniniais pagrindais, jos negali samdytis eksperto ir mokėti jam keliolika tūkstančių, kaip kitos interesų grupės. Problema yra ta, kad klausimai aptarinėjami vienpusiškai. Tuo tarpu nepriklausomų ekonomikos ekspertų, universitetuose dirbančių mokslininkų Lietuvoje beveik nėra“, - sakė pašnekovas.
R. Lazutka taip pat nesutinka su nuomone, kad atlyginimų didinimą reikėtų sieti su atitinkamuose sektoriuose vykdomomis reformomis.
„Atlyginimus siūloma didinti todėl, kad padėtis katastrofiška. Aišku, galima sakyti, kad štai profesoriams ar mokytojams nereikia jų didinti, kad reikia iš pradžių reformuoti atskiras sritis, bet prezidentūrą turbūt irgi reikėtų reformuoti. Juk jie mato, kas vyksta valdžios srityse, tačiau nepaisant to algos ten nustatytos didžiulės. Tad kai sakoma, kad, girdi, tegul gydytojai ir mokytojai pirma reformuojasi, o po to mes juos finansuosim, galima būtų paklausti, ar nereikėtų pirma tas institucijas reformuoti, o tik po to algas nustatyti“, - sako jis.
Pasak pašnekovo, raginimai didinti Lietuvos konkurencingumą mažinant mokesčius taip pat nepagrįsti. „Tie ekspertai absoliučiai ignoruoja tai, kad konkurencingumas nepriklauso nuo mokesčių dydžio, kad konkurencingiausios pasaulio šalys – tos, kurios nustačiusios didžiausius mokesčius, pavyzdžiui, Suomija, Danija, bet ne tos, kuriose mokesčiai yra mažiausi.
Aišku, šiuolaikinėje rinkoje galima konkuruoti mažinant mokesčius – pavyzdžiui, su taburetes gaminančiais kinais, bet jei nori konkuruoti srityse, kuriose kuriami sudėtingesni produktai, reikalinga atitinkama darbo jėga, atitinkamos socialinės paslaugos žmonėms. Tos šalys, kurios išleidžia daug mokesčių socialinei apsaugai, parodė, kad pasaulyje jos nepralenkiamos. Tad akcentavimas, kad konkurencingumas priklauso nuo mokesčių dydžio ir juos reikia mažinti, iš etikrųjų tik parodo užsiangažavimą“, - sakė R. Lazutka.
Reformas Lietuva suranda krizės duobėje
Paprašytas pakomentuoti „Verslo žiniose“ ekspertų išsakytus pasiūlymus mažinti mokesčius, Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis pastebėjo, kad mokesčių reformos turi būti atsakingos.
„Pas mus dažnai žiūrima tik į vieną mokesčių pusę, visiškai nesukant galvos dėl „veidrodinės“ jų dalies, tai yra, viešųjų paslaugų finansavimo dalykų. Dėl to mes turime labai daug problemų, mūsų biudžetas ir taip jau santykinai mažiausias Europoje. Radikalių reformų, kurios pareikalaus, pavyzdžiui, mažinti viešųjų paslaugų finansavimą, siūlymai yra nelabai realistiški, nes mes žinom, kokia padėtis sveikatos apsaugoje, švietime, žinom, kokios pas mus pensijos“, - sakė R. Kuodis.
Pasak pašnekovo, jis visada siūlęs žiūrėti, kad mokesčių reformos nedidintų biudžeto deficito. „O radikaliai mažinti mokesčius būtų galima, jei, tarkim, Vyriausybė apsispręstų privatizuoti dalį dabartinių savo funkcijų – pirmiausia aukštąjį mokslą ir, sakykim, sveikatos apsaugą. Šitie sektoriai jau ir taip yra iš dalies privatizuoti, ir visai neskaidriai – ir daktarams mokame į kišenes, ir aukštasis mokslas kainuoja vis daugiau ir daugiau. Tada būtų galima radikaliai sumažinti mokesčius, o kadangi valdžiai reikėtų finansuoti mažiau funkcijų, būtų galima tvarkingai mokėti likusiems biudžetininkams“, - sakė pašnekovas.
R. Kuodžio teigimu Lietuvos biudžetas santykinai mažiausias ne dėl to, kad pas mus maži mokesčiai, o todėl, kad per daug mokestinių lengvatų ir išimčių. Pasak jo, galima mažinti mokesčius, jei sistemą darysime teisingesnę, t.y. tuos mažus mokesčius jau mokės visi.
„Dabar vieni moka didelius mokesčius, o kiti išvis nemoka ar naudojasi lengvatomis – pavyzdžiui, patentininkai, dirbantys pagal autorines sutartis, žemės ūkis iš esmės atleistas nuo mokesčių, ir t.t. Šio kelio privalumas tas, kad leidžia ir ekonomiką padaryti labiau konkurencingą, ir teisingumo požiūriu yra geresnis. Bet paprastai valdžia, kuri jau būna išdalijusi mokesčių „skyles“ kažkokioms savo interesų grupėms ar elektoratui, nesiryžta to daryti“.
Paklaustas, kokiu keliu jo manymu pasuks dabartinė Vyriausybė, R. Kuodis pastebėjo, kad suvoktos, išmąstytos, nuoseklios evoliucijos keliu Lietuva nelabai eidavo.
„Atrodo, kad žymiai realistiškiau imtis kažkokių reformų tuomet, kai įvyksta kokia nors krizė. Manau, kad viešajame sektoriuje gili krizė yra jau daug metų. Mokytojų, gydytojų algų lygis rodo, kad yra rimtų problemų sektoriuose, nuo kurių esame kritiškai priklausomi ateityje. Juk sveikatos apsauga, švietimas formuoja vadinamąjį žmogiškąjį kapitalą. Jei nebus nieko sprendžiama, jei valdžia ir toliau apsimetinės, kad moka algas, o šie sektoriai apsimetinės, kad dirba valstybei, tai vargu ar šita ekonomika turės perspektyvų“, - sakė pašnekovas.
