Religiją 22 metų mergina pakeitė iš meilės dešimčia metų vyresniam vyrui iš Irako. Ant Ievos piršto – sužadėtuvių žiedas, o ant riešo ištatuiruotas mylimojo vardas Ali. Spintoje – musulmoniški drabužiai. Vieni skirti pasirodymams viešumoje, o kitais gėrėsis tik jos vyro akys. Pavyzdžiui, žvilgančiu pilvo šokėjos kostiumu. „Maniškis iš tikrųjų labai supyko, kai aš jį [kostiumą – LRT.lt] nusipirkau, nes merginos, užsidedančios tokius drabužius Irake, dirba prostitutėmis. Jeigu šoka vyrui – viskas gerai. Bet, jeigu su šiuo rūbu kur nors išeina, ji jau laikoma mergina už pinigus. Iš pradžių Ali neleido, kad šitą dalyką laikyčiau namuose“, – pasakoja emigrantė.
Ieva tik laukia svarbesnės progos ir savo mylimąjį nudžiugins ne tik apdaru, bet ir ypatingu rytietišku šokiu: „Bus staigmena. Aš jam turėčiau pašokti, bet čia nėra nieko panašaus į striptizą.“
Ieva supranta: išsitatuiruoti vyro vardą tokioje matomoje kūno vietoje – labai drąsus žingsnis. Ali netikėjo, kad jo mergina taip galėtų pasielgti, bet lietuvė savo meilę įrodė su kaupu: piešinys ant riešo atsirado vos po dviejų pažinties mėnesių. Tačiau tatuiruotė – visiškas niekis, palyginus su tuo, kad Ieva jau ir pati išpažįsta musulmonų tikėjimą. Pašnekovė tikina, kad dar niekada nebuvo taip įsimylėjusi.
Pirmieji Ievos ir Ali pasimatymai vykdavo labai vėlai – tik po to, kai irakietis uždarydavo jam priklausančią parduotuvę. Porelė ėmė susitikinėti vis dažniau ir dažniau, kol galiausiai kartu apsigyveno ir ryžosi tokiems svarbiems žingsniams kaip sužadėtuvės ir Ievos atsivertimas į islamą.
„Man reikia keltis 4 val. ryto, būdavau pavargusi, bet vis tiek laukdavau, kol jis uždarys parduotuvę. Prie jos yra parkas, kuriame sėdėdavome iki paskutinio traukinio Ali namų link. Jis važiuodavo namo, o aš pareidavau. Pamiegodavau kelias valandas, ir vėl tas pats“, – pažinties pradžią prisimena mergina.
Mama įsimylėjėlių jausmų nepripažino
Tai, kad susižadėjo su musulmonu, nustebino ne vieną Ievos draugą, ką jau kalbėti apie mamą. Tačiau merginai kitų nuomonė nerūpi. Ji tik vardija Ali privalumus, bet prisipažįsta: prie musulmono vyro tenka ir taikytis.
„Jis negeria, nerūko, neina į šokius, yra rimtas ir iš manęs tikisi to paties. Stengiuosi, nedarau to, ko jis nenori. Na kartais, bet ne visada (juokiasi)“, – LRT televizijos laidoje „Emigrantai“ išsitaria pašnekovė.
Religiją Ieva pakeitė galvodama apie bendrą savo ir Ali ateitį. To daryti vyras jai neliepė – merginos žodžiais, ji pati jautusi, kad reikia. Į tokį dukros sprendimą Ievos mama reagavo priešiškai. Jos meilės musulmonui Lietuvoje gyvenanti moteris iki šiol nepripažįsta.
„Mama iš pradžių pasakė geriau mirsianti nei atvažiuosianti į mūsų vestuves. Gal tai ir mano klaida. Anksčiau mes [Ieva ir Ali – LRT.lt] labai pykdavomės, skambindavau mamai kiekvieną kartą, verkdavau, sakydavau, kaip čia blogai, – grįšiu namo. O po valandos vėl paskambindavau sakydama, kad viskas gerai“, – atskleidžia mergina.
Vis dėlto į mintį, kad Ieva netrukus taps oficialia musulmono žmona, jos mama žiūri vis palankiau. Pašnekovė tiki, kad anksčiau ar vėliau mama jų santykius ims palaikyti.
„Mama dažnai atvažiuoja. Iš pradžių jai gal šiek tiek nepatiko, bet dabar situacija gerėja, labai myli [sužadėtinį]. Dabar, jei mes prie mamos apsibaram, tai ji palaiko Ali. Man ramiau“, – sako pašnekovė.
Irake gyvenanti Ali šeima į sūnaus meilę europietei žiūri daug palankiau. Tiesa, dėl neramumų Irake jie gyvai dar nebuvo susitikę – bendrauja internetu.
„Jo šeima labai mane myli. Kiekvieną kartą klausia, kur aš. Jeigu miegu, ateina su telefonu, pakelia. Ali tėvai gana seni. Sužadėtinis norėtų juos pasikviest į Olandiją, bet žiūrėsime, kaip bus. Irake tikrai yra problemų, jis dabar grįžti tikrai negali, nes ten vyksta karas. Ir aš ten neišleisčiau“, – sako Ieva.
Keisti tikėjimą sugalvojo ne per dieną
Ji tikina, jog tam, kad pakeistum religiją, pirmiausia reikia norėti pačiam. Mergina prisipažįsta: tikrai nebuvo taip, kad vieną dieną jai apsireiškęs
Alachas suviliojo savo religija. Šį sprendimą ji priėmė pakankamai racionaliai.
„Mes jau gyvenom kartu, o nesusituokus to daryti negalima“, – LRT televizijos laidoje „Emigrantai“ aiškina pašnekovė.
Ieva neketina nieko apgauti: ji net nesuprato, ką arabiškai kalbėjo musulmonų šventikas. Ji žino tik viena: tądien tapo islamo išpažinėja ir nuo tos akimirkos privalėjo elgtis taip, kaip pridera.
„Mane įšventino namuose, nebuvo būtina eiti į jų bažnyčias. Tai įvyko per penkias minutes. Tiesiog reikėjo atkartoti šventiko žodžius, užsidėti skarą ir viskas. Tuo pačiu metu jis mus sutuokė“, – prisimena mergina. Ieva ir Ali – sutuoktiniai tik pagal Koraną. Teisiškai jų santuoka negalioja. Per ceremoniją nuotakai yra įprasta kažko užsiprašyti, pavyzdžiui, aukso, pinigų. Lietuvė pasielgė kukliau, nei įprasta, – paprašė tik atostogų šiltuose kraštuose. O juk arabų šalyse pasitaiko ir taip, kad nuotakos užsiprašo aukso luitų ar rūmų ant jūros kranto.
„Aš iš Ali nieko nenorėjau – labai jį myliu. Kas pirmas šovė į galvą, tą ir pasakiau. Nenorėjau vyro išgąsdint su auksu (juokiasi)“, – dėsto emigrantė.
Vieneri metai – tiek laiko prireikė lietuvei, kad apsispręstų tapti musulmone. Nors daug kas naujos religijos priėmimą laiko vienu svarbiausių gyvenimo lūžių, Ieva taip nemano.
„Man tai – tas pats, kas katalikai. Nesistengiu savyje kažko keisti, esu savimi. Prieš tai man buvo tas pats ir dabar yra tas pats – niekas nesikeičia. Gal vyrui tai svarbiau negu man“, – aiškina lietuvė.
Alachui lietuvė nesimeldžia, aiškina, kad užtenka tikėjimo. Musulmoniškas apeigas Ali atlieka už abu.
„Jis meldžiasi kiekvieną vakarą, jei būna laisvas, – tris kartus per dieną. Ali – tikrai tikintis. Meldimasis nėra būtinas dalykas, ne kiekvienas musulmonas turi melstis. [Pažiūrėkit], kiek yra musulmonų turkų, arabų, kurie geria alkoholį, rūko, nors negalima. Jeigu atvirai, aš Ali kažkada buvau pasakiusi: pas jus gal ir kvėpuoti negalima?“ – prisipažįsta Ieva.
Atsisveikino su kai kuriais įpročiais
Dėl meilės emigrantė pakeitė ne tik religiją. Teko pakoreguoti ir ne vieną savo įprotį. Nuo tos akimirkos, kai Alacho akivaizdoje tapo musulmono žmona, vos 22 metų mergina apie kai kuriuos dalykus, kuriuos sau leidžia bendraamžės, gali tik pasvajoti.
„Galbūt mažiau išeinu į šokius – pagal tikėjimą moteris negali to daryti. Tačiau negaliu sakyti, kad nebeišeinu. Iki šiol prisimenu jo pasakytus žodžius: „Jeigu aš prašysiu, kad tu darytum taip, kaip daro musulmonės, mane paliksi.“ Todėl jis man visko neuždraudžia ir skaros neliepia dėtis“, – santykius su sužadėtiniu LRT televizijos laidai „Emigrantai“ apibūdina Ieva.
Hagos gatvėmis vaikščiojančios musulmonės Ievai daug ko galėtų pavydėti. Tikrai nedaugelis vyrų taikosi prie jų nuotaikų ir pageidavimų. O Ali – supratingas. Jis žino, kad iš europietės negali laukti tokio atsidavimo Dievui, kaip iš savo tikėjimo moterų. Jis neliepia nešioti skaros ir net leidžia bendrauti su kitais vyrais. Aišku, tik pasikalbėti, tikrai ne daugiau.
„Jis nenori, kad gerčiau alkoholį, nori, kad aplink mane būtų kuo mažiau vaikinų. Jei ir vėluoju grįžti, Ali nieko nesako – manimi pasitiki. Jei nepasitikėtų, uždarytų namuose (šypsosi). Pagal islamą, jei mergina vaikšto pas kitus vyrus, ji net kartais yra nužudoma (ne Olandijoje, pas juos)“, – tvirtina Ieva.
Nors tam, kad būtų kartu su Ali, Ievai teko pakoreguoti savo įpročius, mergina įsitikinusi: savo mylimojo ji nekeistų į nieką.
„[Ali mane pakerėjo] nuoširdumu, jis pasirodė labai geras. Ir angliškai kažkiek (apie būtiniausius dalykus) susikalbėjom“, – sako pašnekovė.
Nėra ugnies be dūmų
Irakietis už savo išrinktąją vyresnis dešimčia metų. Ieva prisipažįsta: dėl to neretai išsiskiria jųdviejų interesai. Ali svajoja apie vaikus, o ji – apie šokius. Ir tai – ne vienintelė priežastis, kodėl porelės namuose kartais atsiranda dūmų. Labiau už kitus nesutapimus santykiams kenkia pavydas.
„Jis pavydi visko. Jei kalbu telefonu, iš karto klausia, su kuo. Aišku, jis netikrina mano telefono. Tarp mano draugų yra ir vaikinų, Ali juos visus pažįsta. Nenoriu jam sukelti streso: žinau, kad tarp mūsų nieko nėra, bet sužadėtinis gali pagalvoti kitaip. [Musulmoniškose šalyse] merginos negali būti draugėmis su vaikinais“, – dėsto Ieva.
Ir ji, ir Ali – karštakošiai. Kad namuose įsipliekstų konfliktas, reikia tik nedidelės kibirkšties. Mylėti savo būsimą vyrą Ievai šiuo metu – svarbiausia pareiga. Mergina neseniai pradėjo mokytis medicinos seserų mokykloje. Tačiau darbo ji neturi. Jeigu Ieva su draugėmis sumano nueiti į kavinę ar diskoteką, pinigų nesivaržydama paprašo savo sužadėtinio, ir jis dar niekada nėra pasakęs „ne“.
„Dėl to problemų dar neturėjom. Aišku, nėra taip, kad reikalauju 5000 eurų. Per daug neišlaidauju, prašau, jeigu tikrai reikia“, – LRT televizijos laidai „Emigrantai“ aiškina pašnekovė.
Nors į Olandiją išvyko užsidirbti, Ieva jau beveik metus yra bedarbė. Mergina gauna nemažą pašalpą. Nyderlandų valdžia paramą skiria imigrantams, vienoje įmonėje išdirbusiems bent jau pusę metų.
„Pašalpos Olandijoje gana didelės, ne tokios, kaip Lietuvoje – gyvenk, kaip nori, su 350 litų. Čia moka 1350 eurų. Be to, jei nori, suteikia būstą. Aišku, už tą pašalpą reikia atidirbti: 4 dienas per savaitę 9–16 val., pavyzdžiui, valyti biurus – ne koks darbas šiltnamyje už 800 eurų“, – skaičiuoja emigrantė.
Emigravo vos sulaukusi pilnametystės
Olandija duoda, bet ir pasiima, apie gyvenimo svetur subtilybes kalba Ieva. Komunalinės paslaugos, apsilankymai pas odontologą – viskas atsieina dideles sumas pinigų. Čia pašnekovė atvažiavo vos sulaukusi 18 metų. Internetu susirastas turkas žadėjo lengvą darbą ir didžiulį uždarbį.
Tačiau realybė nuo pažadų stipriai skyrėsi: pirmosiomis savaitėmis svečioje šalyje mergina neuždirbo nė cento ir išleido visas atsivežtas santaupas. Vėliau bandė laimę braškių šiltnamyje, duonos kepykloje. Buvo ir tokių dienų, kai mergina visiškai neturėjo pinigų. O dabar, kai viskas, ką teko ištverti, – praeityje, Ieva gali tik pasidžiaugti: pinigų ji turi pakankamai, o svarbiausia, kad šalia – mylintis vyras.
Vestuvės su musulmonu, pakeistas tikėjimas, kita šalis... Visa tai Ievą vilioja. Mergina jaučiasi laiminga, tačiau neslepia, kad kartais bijo, jog sukūrus šeimą Ali gali iš jos pareikalauti daugiau, nei ji norėtų duoti.
