„Pakeiskite teismo priimtą nuosprendį!“, „Grąžinkite man mano žemę!“, „Nubauskite savivaliaujantį pareigūną“, - su tokiais ir panašiais prašymais žmonės kreipiasi į Seimo kontrolierių įstaigą, rašoma savaitraštyje „Veidas“. Daugeliui valstybės skirti žmogaus teisių gynėjai, Vakaruose vadinami ombudsmenais, yra paskutinė instancija, kurioje tikimasi rasti teisybę. Bet ne visi žino, kad ne visuomet Seimo kontrolieriai gali jiems padėti: kartais jų galimybes riboja įstatymo numatytos ombudsmenų teisės, o kitąkart net ir nustatęs piliečio teisių pažeidimą Seimo kontrolierius tiesiog neturi galimybių priversti valdžios instituciją ištaisyti padarytas klaidas, rašo savaitraštis „Veidas“.
Bet daug kas nustebtų sužinojęs, kad Seimo kontrolierius gali padėti, tarkime, ant asfalto gimdančiai moteriai. Žinoma, ne tada, kai šaukštai jau būna po pietų, bet pasirūpindamas, kad nei policijos pareigūnai, nei medikai neleistų tokiems nutikimams pasikartoti. Tai bene ryškiausia istorija, kurią prisimena „Veido“ kalbintas Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Romas Valentukevičius. Jis pripažįsta, kad jei tokio įvykio žiniasklaidininkai nebūtų pagarsinę, panašūs pareigūnų ir medikų veiksmai būtų galėję kartotis bet kur ir bet kada.
Pagimdė ant asfalto
Sunkiai protu suvokiama istorija nutiko praėjusių metų sausį. Tuomet kelių policininkai sustabdė automobilį, kuriuo vyriškis į Tauragės ligoninę vežė savo draugę. Moteriai buvo prasidėjęs priešlaikinis gimdymas. Įtarę, kad automobilio vairuotojas neblaivus, pareigūnai ėmėsi įprastų procedūrų, visiškai nekreipdami dėmesio į moterį, kuri išlipusi iš automobilio pagimdė kūdikį tiesiog ant asfalto. Moteriai pagalbos nesuteikė ne tik policininkai. Prieš tai ją iš ligoninės išgrūdo Šilalės medikai, paaiškinę, kad šioje ligoninėje nėra gimdymo skyriaus. Pasak ombudsmeno, valstybės kontrolieriaus išvados buvo tokios, kad dabar policijos pareigūnai jau instruktuoti, kaip tokiais atvejais elgtis, o medikams nurodyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ligoninėse yra specialūs skyriai, jie privalo suteikti besikreipiantiems žmonėms visą būtiną pagalbą.
„Nežinau, su kuo tai susiję, bet pastaruoju metu skundų dėl gydytojų elgesio daugėja“, - „Veidui“ sakė Seimo kontrolierių įstaigos vadovas. Pasak jo, dažniausiai skundžiamasi ne dėl prastos gydymo kokybės, mat šis tyrimas priklauso medicinos audito kompetencijai, o dėl biurokratinių atsisakymų suteikti žmonėms pagalbą. Kita ne mažiau svarbi tema - žmogaus teisių pažeidimai vadinamosiose uždarose įstaigose - kalėjimuose, pataisos namuose ir areštinėse. Seimo kontrolieriai priminė, kad Lietuva iki šiol nėra ratifikavusi Jungtinių Tautų protokolo, draudžiančio tokio pobūdžio įstaigose kankinimus, žeminimą ar kitokį nežmonišką elgesį. Šį protokolą jau ratifikavo 37 šalys.
Nemokamas advokatas
Oficialioje Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje nurodoma, kad pernai pagrįstais pripažinti maždaug trečdalis iš 1275 jai pateiktų skundų. Nors net 42 proc. Seimo kontrolierių įstaigai pateiktų skundų pernai pripažinti kaip nepagrįsti, R.Valentukevičiaus teigimu, kasmet vis daugiau žmonių supranta šios institucijos paskirtį ir jų skundai tampa vis kvalifikuotesni. Seimo kontrolieriai pastebi, kad per trylika įstaigos veiklos metų gerokai pasikeitė ir valdininkų bei pareigūnų požiūris į valstybės skirtus žmogaus teisių gynėjus. Nors Seimo kontrolierių išvados tėra rekomendacinio pobūdžio, valstybės pareigūnai pastaruoju metu vykdo jas greitai ir geranoriškai. O kaip keičiasi gyventojų skundai, dėl ko jie dažniausiai kreipiasi? Pasirodo, anksčiau žmonės dažniau kreipdavosi dėl nuosavybės klausimų, o dabar didžiausia bėda tampa valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas ir biurokratizmas. Bet va žemės grąžinimas, ko gero, liks amžinu galvos skausmu. Pasak R.Valentukevičiaus, po aštuoniolikos restitucijos proceso metų daugelyje apskričių jis jau baigtas, bet Kaune, Vilniuje ir Utenoje kol kas galo nematyti. „Natūralu, kad šiam procesui einant į pabaigą lieka patys sudėtingiausi skundai ir labiausiai įsisenėję klausimai“, - mano ombudsmenas.
Kalbinti Seimo kontrolieriai apgailestauja, kad žemės nuosavybės atkūrimo klausimų sprendimą sunkina ir įstatymo numatyti skundų tyrimo terminai. Jei nagrinėjamas įvykis buvo prieš metus ar dvejus, ombudsmenai kartais lieka bejėgiai. „Daugelį tokių klausimų gali spręsti tik teismas, bet ombudsmenas, remdamasis piliečio skundu, gali parengti medžiagą ir suformuluoti poziciją, kuri vėliau gali tapti įrodymu teisme. Nedaug kas žino, kad taip galima išvengti brangiai mokamų advokatų paslaugų“, - sakė R.Valentukevičius. Jis pastebi, kad pastaruoju metu klausimų, dėl kurių žmonės kreipiasi į Seimo kontrolierių įstaigą, temos jau viršijo šimtą. Pasak pareigūno, ombudsmeno instituciją žmonės dažnai vadina vienintele įstaiga, į kurią kreipusis klausimas buvo išspręstas arba bent jau gautas aiškus atsakymas. Kita vertus, vis dar daug žmonių savo skundus siunčia paprasčiausiai ne tuo adresu. Dažniausias tokių paklydėlių prašymas - pakeisti įsigaliojusį teismo sprendimą. Bet teismų, Seimo, prezidento ir Vyriausybės darbas nepriklauso Seimo kontrolierių įstaigos kompetencijai.
Norėtų daugiau teisių
Nepaisant to, ombudsmenai norėtų turėti dar daugiau teisių, pavyzdžiui, galimybės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pasak R.Valentukevičiaus, tai leistų gerokai sutrumpinti kai kurių skundų nagrinėjimą. Seimo kontrolierių įstaigos vadovas nurodė tokį pavyzdį: maždaug prieš pusantrų metų į Seimo kontrolierių įstaigą kreipėsi valstybės tarnautojai, skųsdamiesi, kad didėjant kitų kategorijų biudžetinių įstaigų tarnautojų atlyginimams jų bazinė alga lieka tokia, kokia buvo - 430 Lt. Po Seimo kontrolierių atlikto tyrimo teismus užplūdo pareiškimų lavina. Teismai kreipėsi išaiškinimo į Konstitucinį teismą. Jei ombudsmenai būtų turėję teisę patys kreiptis į Konstitucinį Teismą, valstybės tarnautojų teisės būtų apgintos kur kas greičiau.
