Remiantis LAKD duomenimis, 2014-aisiais viso buvo sužeisti 1034 pėstieji, iš jų 108 žuvo. Šis žuvusiųjų skaičius sudaro net 40 proc. visų žuvusiųjų Lietuvos keliuose ir gatvėse tais metais. Deja, tačiau rizikuojama ne tik tamsiuoju paros metu pėsčiomis einant pakele be atšvaito ar šviesą atspindinčios liemenės ir ne vietoje kertant gatvę. Didžiausios rizikos vietos – pėsčiųjų perėjos.
Jose susikerta pėsčiųjų ir motorinių transporto priemonių eismas, todėl tai ypač jautrūs taškai, reikalaujantys didesnio visų eismo dalyvių atsargumo. Lietuvos policijos pateikiama statistika liudija, jog vien per 2014-uosius metus šalies keliuose įvyko 1077 incidentai, kurių metu buvo užvažiuota ant pėsčiojo pėsčiųjų perėjoje ir net 80 proc. visų eismo nelaimių, susijusių su pėsčiaisiais, nutinka pėsčiųjų perėjose.
Užvis svarbiausias – tinkamas perėjų įrengimas
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis tv3.lt teigė, kad labai svarbu, jog saugumu pasirūpintų patys eismo dalyviai – vairuotojai ir pėstieji, tačiau užvis svarbiausias – tinkamas ir saugos reikalavimus atitinkantis perėjų įrengimas.
„Vairuotojai turi įsitikinti, kad pervažiuoti perėją saugu, o pėstysis – kad saugu ja eiti. Jei vairuotojas mato, kad prie perėjos yra pėstysis, jis privalo mažinti greitį ir jį praleisti. Tačiau pirmas dalykas: kad pėstysis galėtų saugiai pereiti pėsčiųjų perėja, o vairuotojas pastebėtų, kad ten tikrai pėsčiųjų perėja, ji turi būti tinkamai sutvarkyta infrastruktūrine prasme. Praktika parodo: jeigu perėja atitinka visus saugiam eismui keliamus reikalavimus, tokius kaip tinkamas apšvietimas, ne per didelis juostų skaičius, o leistinas greitis neviršija 50 km/val., tokiose perėjose pėstieji nenukenčia“, – sakė V. Pumputis.
Anot specialisto, kiekvienai perėjai saugumo priemonės taikomos atskirai, atsižvelgiant į konkrečios vietos eismo specifiką. Tose vietose, kuriose nėra galimybės įrengti specialių saugumo priemonių, o pėsčiųjų eismas nesuderinamas su intensyviu transporto eismu, dažnai saugiausia išeitis pėsčiųjų perėją panaikinti.
Vilniečių laukia teigiami pokyčiai
Susisiekimo ministerijos atstovo duomenimis, šiuo metu sudaryta speciali darbo grupė, kurios tikslas mažinti avaringumą pavojingiausiose 26-iose Vilniaus perėjose. Darbo grupėje dalyvauja ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. Š. m. Liepos 16 d. vykusio antrojo susitikimo metu parengtos priemonės tikslui pasiekti, jas įgyvendinti tikimasi šiais, vėliausiai, kitais metais.
Dėmesys bus skiriamas ir liūdnai pagarsėjusioms Vilniaus Geležinio vilko g., Savanorių pr. ir Narbuto g. perėjoms. Geležinio vilko gatvėje siūloma mažinti leistiną greitį arba naikinti perėją, Savanorių prospekte kitais metais planuojama visų perėjų rekonstrukcija ir gatvės siaurinimas, o Narbuto gatvėje ketinama įrengti viaduką arba imtis papildomų saugumo priemonių.
Bendros pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės – visai šaliai
Tiesa, pokyčių sulauks ne tik Vilniaus gyventojai. Susisiekimo ministerijos planuose – taip pat ir bendros pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės, galiosiančios ne tik valstybinės reikšmės, bet ir savivaldybių gatvėse ir keliuose. 2012-aisiais patvirtintos perėjų įrengimo taisyklės, nors buvo planuota, iki šiol kaip reikalavimas vis dar neįsigaliojo savivaldybėms. Išsiaiškinta, kad priėmus bendras taisykles, jų neatitiktų didelė dalis savivaldybių keliuose esančių perėjų, jos nespėtų jų tinkamai atnaujinti.
Tačiau V. Pumpučio tvirtinimu, imtasi darbo ir jau šiais metais bus patvirtintos taisyklės, galiosiančios be išimties ir visoms savivaldybėms. Joms planuojama duoti 2-3 metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį savivaldybės privalės patobulinti ir susitvarkyti savo perėjas, taip užtikrindamos saugesnį pėsčiųjų eismą.
