Darbdaviai šokiruoti – pilnamečius jaunuolius į darbo pokalbį atveda tėvai

Užimtumo tarnybos atstovai taip pat pastebi, kad jaunuoliai kartais visai nesupranta, jog į darbą turės eiti kasdien, o ne kada nori, ir kad darbe tenka dirbti, o ne pramogauti.

Daugiau apie tai – TV3 žiniose. 

Aštuoniolikmetė Viltė Klaipėdoje vasaros sezonui įsidarbino padavėja. Pasakoja, kad darbą susirado per pažįstamų rekomendacijas ir ilgai užtrukti beieškant neteko.

„Norėjau vasarai patirties įgyti, tai ir, aišku, smagu pačiai užsidirbti yra savoms išlaidoms. Ir šiaip, labai džiaugiuosi, kad čia dirbu, labai fainas kolektyvas“, – dalijasi padavėja Viltė. 

Viltė motyvacijos dirbti turi, stengiasi ir džiaugiasi galėdama būti savarankiška. Deja, ne visi Z kartos jaunuoliai į darbą žiūri taip atsakingai.

„Būna, kad žmogus ateina, atrodo, pilnas motyvacijos. Sako, labai noriu dirbti, labai noriu patirties, noriu užsidirbti pinigų. Padirba dvi valandas ir sako, gal vis dėlto norėčiau šią vasarą pailsėti ir dar nedirbti“, – pasakoja viešbučių ir restoranų asociacijos atstovas Jevgenijus Sokolovas. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pamatę, ką veikia jaunuoliai, alytiškiai pasibaisėjo: įspėja visus

Nepersidirbkite: iš darbo šiandien turite išeiti valanda anksčiau

Vasarai įsidarbinę moksleiviai kelia galvos skausmą: „Ir baliavoja, ir neateina į darbą“

Į pokalbį atėjo su mama

Darbdavių patirtos istorijos su darbo ieškančiais jaunuoliais dažnai priverčia kilstelėti antakius. Pagal supermamyčių sugalvotas taisykles išauklėti jaunuoliai kartais elgiasi taip, tarsi būtų užaugę šiltnamio sąlygomis ir nesusidūrę su jokiais iššūkiais: nesavarankiški, neiniciatyvūs, įpratę, kad viską kažkas padarytų už juos.

„Į vieną darbo pokalbį pas mūsų klientą kandidatė atėjo su mama. Ir ta mama bandė padėti išspręsti užduotis arba padėt atsakyti į klausimus pokalbio metu, nors primygtinai jos buvo prašoma, kad nepadėtų“, – komentuoja personalo atrankos specialistas Andrius Francas. 

Jungtinėse valstijose atliktas tyrimas parodė, kad 3 iš 4 apklaustųjų Z kartos atstovų ieškodami darbo prašė tėvų pagalbos. O vienas iš keturių teigė į darbo pokalbį kartu atsivedęs tėvus. Personalo atrankos specialistas sako, kad Lietuvoje tokių jaunuolių kol kas yra mažiau, tačiau pastebi tendenciją – šiuolaikiniai tėvai linkę už savo vaikus padaryti praktiškai viską.

„Skambina ar tai mamos, arba tėčiai, sako, labas, mano sūnus ieško darbo. Ar ten dukra. Ir tada mes klausiam, o tai kodėl jisai pats ar ji pati neskambina? Kodėl čia jūs skambinat? Nu tai vat, aš čia gal išsiaiškinsiu viską geriau už jį“, – teigia A. Francas. 

„Tai aptarnavimo sferoj, jeigu jau tėvai skambina už vaiką ir klausia dėl darbo, tai gal tas darbas nėra tinkamiausias vaikui, nes aptarnavimo sferoj reikia labai daug bendrauti“, – tikina J. Sokolov. 

Kartais priimti į darbą sutartą dieną jaunuoliai tiesiog neateina, dingsta kaip į vandenį ir net nepasivargina pranešti darbdaviui.

Spragos švietimo sferoje

Užimtumo tarnybos atstovė pastebi, kad dažniausia jaunuolių problema – nesuvokimas, kad prieš einant pasikalbėti su darbdaviu reikia pasiruošti.

„Kartais jauni žmonės ateina į darbo pokalbius ne visiškai suprasdami savo rolę būsimą, nebūtinai pasiruošę, negalėdami kartais atsakyti į klausimą: o ką tu nori dirbti?“ – komentuoja užimtumo tarnybos atstovė Brigita Blavasčiūnienė. 

Personalo atrankos specialistas pastebi, kad toks jaunimo požiūris į darbą susiformuoja dar mokykloje. Jis sako, kad mūsų šalyje nėra skiriama pakankamai dėmesio jaunuolius pratinti prie realaus suaugusiųjų gyvenimo ir darbo rinkos.

„Kadangi to paruošimo pas mus nėra pakankamai, mes tą jaučiam, kad tiek ir mokyklose, gimnazijose, jie neturi to stipraus profesinio orientavimo, neturi ten darbo pokalbių simuliacijų“, – teigia personalo atrankos specialistas Andrius. 

Tiesa, kaip sako specialistas, tokių žmonių, kurie savarankiškai nėra pasiruošę ieškoti darbo, nėra daug. Tačiau laikui bėgant problema tampa vis opesnė.

„Vis tiktai tos baimės yra ir, sakau, čia reiktų kalbėt apie šeimą, apie aplinką, apie išsilavinimą“, – tikina Andrius Francas. 

Visgi ne visos tendencijos pesimistiškos. Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad jaunuoliai vis aktyviau ieškosi sezoninio darbo vasarai. Šiemet tarnyba gavo daugiau nei 1400 užklausų ir tai yra dvigubai daugiau nei pernai.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.