Investicinės bendrovės „Invalda" prezidentas Darius Šulnis sako: jei nematai, kuo dar gali padėti bendrovei, kad ji judėtų į priekį, metas ją perleisti kitiems savininkams.
Pakalbinti D. Šulnį bandėme dar rugpjūtį, tačiau tuo metu jis buvo susikoncentravęs į Kauno farmacijos bendrovės „Sanitas" pardavimo procesą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, tapo vienu didžiausių pastarojo meto sandorių Lietuvoje.
Tariantis dėl pokalbio nustebino pašnekovo operatyvumas: į elektroninius laiškus atsakymas atkeliauja po kelių minučių – nesvarbu, ar rytas, ar vienuolikta valanda vakaro.
„Man patinka tai, ką darau, – man tai malonumas. Tai jokiu būdu nereiškia, kad dirbu per daug. „Invalda„ laikosi politikos, kad svarbu ne kada ir kaip dirbi, o tavo darbo rezultatas“, – paaiškino jis.
Ataskaitų nepakanka
Šiandien „Invalda" turi didesnę ar mažesnę akcijų dalį įmonėse, veikiančiose beveik dešimtyje skirtingų sektorių, – pradedant baldų gamyba ir baigiant augalų ir gėlių auginimu bei prekyba. D. Šulnis taip pat priklauso ne vienos bendrovės valdyboms, todėl kyla natūralus klausimas: kaip galima išmanyti tiek skirtingų verslo sričių, kad galėtum priimti tinkamus sprendimus.
„Faktiškai visose įmonėse, kuriose mes dalyvaujame, mūsų žmonės dalyvauja ir valdybų lygiu, ir gilinantis į atskirus klausimus. Sakyčiau, per tuos metus, kol „gyvename“ su įmone, mūsų žmonės įsivelia į normalų kompanijos darbą. Jokiu būdu neapsiribojame kartą per ketvirtį perskaitydami finansines ataskaitas", – kalbėjo D. Šulnis.
Anot jo, ten kur „Invalda„ turi esminę įtaką, jos specialistų žodis dažnai būna lemiamas: „Skiriame dėmesį strategijai: ką per tam tikrą laikotarpį norime sukurti toje įmonėje. Ypač daug dėmesio skiriame tinkamai komandai suformuoti. Siekiame, kad joje būtų protingi, racionalūs ir motyvuoti žmonės.“
Kertinis akmuo
Jei norima sukurti didesnę vertę bendrovėje, ypač jai plečiantis, teisingų žmonių komandos formavimas tampa kertiniu įmonės akmeniu. D. Šulnis mano, kad Lietuvos rinka specialistų paieškos klausimu nėra išskirtinė.
„Nesakyčiau, kad Lietuva yra išskirtinė, kad čia lengva ar sunku suformuoti komandą, – sakė D. Šulnis. – Jeigu tu, kaip akcininkas, dirbi savo darbą, laikui bėgant išsprendi klausimus. Taip, tai yra darbas, kūryba, turi tam skirti daug dėmesio, tačiau tai nėra neįmanoma užduotis. Aplink save matome daug protingų, kūrybingų ir norinčių dirbti žmonių."
O kad tie kūrybingi ir norintys dirbti žmonės sėkmingai atliktų darbą, itin svarbus vadovo vaidmuo. Kaip aiškino pašnekovas, įsitraukę į įmonės valdymą jie skatina aktyvų ir sunkų vadovo darbą, kad tam jis skirtų dalį savo gyvenimo.
„Mūsų teorinis siekis – kad įmonių vadovai rodytų iniciatyvą, spręstų, ką reikia daryti, kaip vesti bendrovę į priekį. Tokia situacija, kai akcininkai stumia vadovus daryti tam tikrus dalykus, gali būti trumpalaikė, bet iš esmės ji yra nesveika", – atkreipė dėmesį D. Šulnis. Jis mano, kad idealiausias tikslas – kūrybingų žmonių komanda, kuri pati kurtų ir kartu su akcininkais inicijuotų pokyčius.
Pasitaiko, kad vadovams nusiunčiamas reikalingų atlikti darbų sąrašas ir vėliau stebimas progresas: „Tai gali būti tam tikrais etapais, bet tai jokiu būdu neskatina kompanijos augimo. Toks sprendimas gali būti tik laikinas, kol žmonės supranta, išmoksta ar kol juos pakeiti. Kartais matai, kad su kompanijoje esančiais žmonėms nieko nepadarysi, ir turi juos keisti. Tačiau idealus variantas – pokyčiai turi eiti iš vidaus. Tokiu atveju, kai postūmis ateina iš vidaus, o ne iš viršaus, gali pasiekti visai kitą lygį ir kompetenciją."
Tampa milijonieriais
Sunkus darbas, geri rezultatai, pasak pašnekovo, turi būti tinkamai atlyginti. Štai po vieno sėkmingiausio „Invaldos„ sandorio – farmacijos bendrovės „Sanitas“ pardavimo kanadiečių bendrovei „Valeant Pharmaceuticals" – pasipildė Lietuvos milijonierių sąrašas. Investicinė bendrovė, pardavusi valdytą 26,5 proc. akcijų paketą, uždirbo per 315 mln. litų, o bendra sandorio vertė siekė beveik milijardą litų.
„Dar būrelis žmonių tapo milijonieriais, – teigė D. Šulnis. – Jei žmonės darbui skirs dalį savo gyvenimo, dirbs daug ir sunkiai, jų darbas bus sėkmingas. Manome, kad tuomet ta sėkmė priklausys ne tik akcininkams, bet ir žmonėms, kurie ją sukūrė ir padarė didelį darbą. Štai „Sanito„ komanda, kurią labai gerbiu, – jiems tai buvo gyvenimas, 12 darbo valandų per dieną. O mes iš „Invaldos“ pusės skirdavome 5–7 valandas.„ Anot jo, „Sanitą“ buvo nuspręsta parduoti, nes bendrovė pasiekė tokią stadiją, kai ją buvo galima brangiai parduoti arba pradėti papildomą plėtros etapą, kuris truktų 3–5 metus.
Ne mazochistai
Ankstesniuose D. Šulnio interviu radome citatą, kur jis teigė, kad domisi pirkiniais, kuriems reikia daug darbo, pastangų ir aktyvaus valdymo. Ją išgirdęs D. Šulnis iškart patikslino, kad tai nėra mazochizmas, kai sunkiai dirbama dėl mažo rezultato.
„Gyvenimas taip jau sutvarkytas, kad kai procesas yra sudėtingas ir reikia daug darbo, didelė dalis tiesiog juo nesidomi. Tarptautiniai fondai net nesvarsto tokių galimybių. Jeigu pasirenki tokius procesus, susiduri su kur kas mažesne konkurencija nei tame versle, kur viskas aišku", – sakė D. Šulnis.
Dar viena priežastis, kodėl verta domėtis pirkiniais, kuriems reikia pastangų, pasak pašnekovo, yra ta, kad tinkami sprendimai duoda daug didesnę ir greitesnę naudą: „Tai darome ne todėl, kad norime kankintis, tiesiog norime pasiekti geresnių rezultatų."
Atgal nesidairo
2009 metais – per patį finansų krizės įkarštį – „Invalda„ nusprendė pasitraukti iš finansų sektoriaus ir bankui „Snoras“ pardavė „Finastos" grupę. D. Šulnis svarsto, kad krizė buvo vienas iš šio sprendimo veiksnių, tačiau tuo metu bendrovė taip pat nematė, kaip galėtų valdomoms finansų bendrovėms suteikti pridėtinės vertės.
„Jei nežinome, kaip didinti įmonės vertę artimiausiu metu, manome, kad atėjo laikas ją parduoti tiems, kurie žino, ką daryti, – sakė D. Šulnis. – Ar šiandien gailimės, kad pasitraukėme iš finansų sektoriaus? Manyčiau, kad ne. Visa „Invaldos„ filosofija tokia: jei darbas padarytas, atsakingai bandai įvertinti, ką padarei. Mano žodyne žodžio „gailestis“ nėra.“
D. Šulnis tikina, kad visada reikia žiūrėti į priekį ir atminti, jog atsidūrus situacijoje, kai nematai, kaip bendrovei suteikti postūmį, ar tam neturi resursų, ateina metas ją palikti: „Stovėti vietoje iš esmės yra eiti atgal."
Reikia prisitaikyti
„Invalda" stipriausiai jaučiasi Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, tačiau D. Šulnis mano, kad sienos – ne kliūtis: atsiradus galimybei sprendimai priimami neatsižvelgiant į įmonės veiklos vietą. Tik svarbu atminti, kad teks prisitaikyti prie kiekvienos šalies verslo aplinkos ypatybių.
„Negalima turėti iliuzijų, kad pakeisi kitą šalį ir įvesi savo taisykles Latvijoje ar Ukrainoje, – teigė D. Šulnis. – Tiesiog turi prisitaikyti prie to, kas yra kitoje šalyje, – kiekviena turi savo specifiką ir prie to reikia priderinti savo komandą ir veiklos principus."
Taisyklių nėra
D. Šulnis pripažino įmonės valdymo srityje sparčiai tobulėjantis, tačiau atkreipė dėmesį, kad procesams valdyti išmoktos universalios taisyklės ne visada pagelbės.
„Verslo tvarkymas tampa vis modernesnis ir atsakingesnis. Evoliucija aiškiai matoma. Jei protingi žmonės užsiima verslu, kurį supranta, – paprastai viskas būna gerai. Teoriškai yra universalios taisyklės, kaip tai daryti, bet kai susiduri su realiu gyvenimu, įmone, sandoriu, pamatai, kad kiekviena situacija atskira ir reikia individualiai prie jų prisiderinti", – patarė D. Šulnis.
FAKTAI
AB „Invalda"
Bendrovė veiklą pradėjo 1991 metais. Bendrovės akcijomis nuo 1995 metų prekiaujama „NASDAQ OMX Vilnius“ biržoje.
Bendra „Invaldos" kontroliuojamų ir asocijuotų įmonių apyvarta 2010 metais viršijo 1,9 mlrd. litų, jose dirbo daugiau nei 5 tūkst. žmonių.
Nuo įsteigimo „Invalda" įgyvendino keletą dešimčių įmonių įsigijimo ir pardavimo, kapitalo pritraukimo sandorių, kurių bendra vertė – apie 3,45 mlrd. litų.
Šiuo metu „Invaldos„ grupės turimos bendrovių akcijos: „Vilniaus baldai“ (72 proc.), „Invalda nekilnojamojo turto valdymas„ (100 proc.), „Inreal“ (100 proc.), „Trakcja-Tiltra„ (12,5 proc.), BAIP (80 proc.), „Invalda Service“ (100 proc.), „Priemiestis„ (100 proc.), „Jurita“ (100 proc.), „Umega„ (21,2 proc.), „Kelio ženklai“ (100 proc.), „Augalų centras„ (100 proc.), „Vernitas“ (11,7 proc.).
„Invaldos" pagrindiniai akcininkai: Irena Ona Mišeikienė (25,52 proc.), Vytautas Bučas (18,56 proc.), Algirdas Bučas (6,63 proc.) ir Darius Šulnis (5,70 proc.)
