„Valdžia, sumaniusi pabranginti alų, yra pasmerkta žlugti“, - rašė „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykių“ autorius Jaroslavas Hašekas. Atrodo, kad mūsų valdžiai žlugimas artėja neišvengiamai, mat ieškodama pinigų nurėžtoms pensijoms kompensuoti ši sumanė ne tik automobilių mokestį, bet ir padidinti alkoholio akcizą, kuris nuo šių metų balandžio ir taip didės vykdant senesnius nutarimus.
Teks atleisti tūkstančius darbuotojų
Finansų ministro Rimanto Šadžiaus ketinimai drastiškai didinti alaus akcizą gali reikšti, kad didelė dalis iš 13 tūkst. šalies alaus sektoriuje ir su juo susijusiuose versluose dirbančių darbuotojų bei šimtai ūkininkų neteks darbo vietos, o valdžia dėl to neteks apie 38,3 mln. litų vien iš gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčių, neskaičiuojant sumažėjusio to paties akcizo, ketvirtadienyje skubotai sušauktoje Aludarių gildijos spaudos konferencijoje konstatavo jos prezidentas Saulius Galadauskas.
Didžiausią smūgį pajus silpnųjų gėrimų gamintojai, mat alaus pardavimai smunka jau 2 metus iš eilės. „Ir be naujųjų akcizų alaus rinka traukiasi trečius metus iš eilės – kasmet po 6 proc. Taip pat kasmet yra surenkama po 6 proc. mažiau alaus akcizo. Valstybė jau kelerius metus iš eilės gauna mažesnes pajamas iš alaus sektoriaus: „Ernst&Young“ tyrimų duomenimis, nuo 2008 iki 2012 metų darbuotojų šalies alaus pramonėje sumažėjo 2 tūkst. (iki 12,6 tūkst. - red. past.), sukuriama pridėtinė vertė krito 9 proc. iki 508 mln. litų, o valstybės pajamos sumenko 4,1 proc. iki 532 mln. litų. Todėl kyla klausimas: kokiais skaičiavimais yra pagrįstas sprendimas keliant akcizus surinkti daugiau mokesčių?“, – retoriškai teiravosi R.Viršilas.
S.Gadauskas skaičiavo, kad akcizą alui pakėlus du kartus, t.y. 10 proc. balandį ir dar 50 proc. vėliau rudenį, alaus per metus būtų parduodama 20 proc. mažiau nei ankstesniais metais. „Dėl to gali tekti atleisti apie 2 tūkst. 600 darbuotojų alaus pramonėje ir su ja susijusiose šakose. Dauguma šių žmonių gyvena nedarbui itin jautriuose regionuose“, – sakė S.Galadauskas ir pridūrė, kad vidutinškai alaus pramonėje dirbantis žmogus gauna didesnį nei vidutinį šalies atlyginimą.
„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas paskaičiavo, kad po akcizų pakilimo ir darbuotojų skaičiaus sumažinimo bendrovėse, valstybė negautų apie 38,3 mln. litų tiesioginių pajamų – gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčių. „Dar reikia turėti mintyje, kad prie to reikia pridėti valstybės negautą akcizą dėl sumažėjusios rinkos ir išmokas naujiems bedarbiams – susidaro milžiniški nuostoliai valstybei“, - kalbėjo R.Viršilas.
Alaus pramonė - vienas šalies ūkio variklių
R.Viršilas pastebėjo, kad Finansų ministerija neteisingai skaičiuoja, jog akcizą padidinus 50 proc., alaus butelis vidutiniškai pabrangtų tik 17 centų. Pasak jo, Finansų ministerijos specialistai turėtų suprasti, kad prie akcizo priskaičiuojamas PVM ir prekybinis antkainis. „Priklausomai nuo stiprumo ir pakuotės dydžio, alaus butelis ar skardinė pabrangtų nuo 20 iki 50 centų. Toks ženklus pabrangimas gyventojus skatins rinktis pigų importinį alų ir vietos verslas būtų stumiamas į šalį“, - sakė „Švyturys-Utenos alus“ vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad importuojant sukuriama 10 kartų mažiau darbo vietų, nei gaminant – tai gi, taip žlugdomi vietos gamintojai. S.Galadauskas teigė, kad turėtume labiau skatinti savą produkciją, o akcizus taikyti užsienio gamintojų alkoholiniams gėrimams.
„Pavyzdžiui, prancūzai akcizą didina alui, nes jų laukai nusėti vynuogynais. Vokietijoje alui akcizas jau ir taip yra dvigubai mažesnis nei Lietuvoje – taip vokiečiai skatina savo alaus pramonės plėtrą, kuri yra dominuojanti, - sakė Aludarių gildijos vadovas. - Mums taip pat reiktų saugoti savo alaus pramonę, kurioje vienas dirbantysis netiesiogiai sukuria dar 15 darbo vietų žemės ūkyje, stiklo pramonėje, pakavimo srityje, prekyboje bei pasalugų ir aptarnavimo sferoje. Nepaisant to, vynui akcizas pakils tik keliais procentais, o degtinei - vos 1 proc.“. Tiesiogiai alaus pramonėje dirba 3 tūkst. darbuotojų.
Aludariai vieningai teigia, kad drastiškas alaus akcizo kėlimas sukels ne tik grandininę nuosmukio reakciją ekonomikoje, bet ir neužtikrins didesnio akcizo surinkimo. Šis sumanymas, pasak jų, yra pasmerktas žlugti.
Brangiausiai gaminamas gėrimas
Pasak S.Galadausko, alaus pramonė – vienas šalies ūkio variklių. Valstybei kasmet sumokama daugiau nei pusė milijardo litų – 532 mln. – mokesčių, susijusių su alaus pramone: akcizai, PVM, pajamų mokesčiai. Apie regioninę politiką danai prabylantis šalies premjeras Algirdas Butkevičius turbūt net nepagalvojo, kad absoliuti dauguma alaus pramonės sukurtų darbo vietų yra regionuose – Utenoje, Biržuose, Pasvalyje, Pakruojyje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune ir kt.
Alus yra ir brangiausiai pagaminamas alkoholinis gėrimas. Pavyzdžiui, pagaminti litrą gryno alkoholio alaus būdu kainuoja 156 litus, o vyno – tik 61,8 Lt.
Skaičiuojama, kad smukus alaus rinkai, pasėlių poreikis sumažėtų 3 tūkst. hektarų. „Alaus pramonėje kasmet sunaudojama apie 60 tūkst. tonų salyklo, o tai yra apie 15 tūkst. hektarų pasėlių – šimtams ūkininkų tai pagrindinis pajamų šaltinis. Lietuvoje vidutinis ūkininko turimas plotas yra 10 hektarų, todėl nesunku suskaičiuoti, jog 300 ūkininkų ir jų šeimų liks be pajamų, – niūrią ateitį žemdirbiams prognozavo S.Galadauskas. - Kiek ūkininkų dėl to emigruos?“
Baltarusiško alaus invazija
Jis taip pat pastebėjo, kad valstybės išlaidos 2014 m. sieks 37 mlrd. litų, o pensijoms atkurti šiais metais reikia surasti apie 100 mln. litų. „Kodėl nėra optimizuojama valstybinio aparato veikla, o našta perkeliama gyventojams ir verslui?“ – klausė S.Galadauskas.
„Švyturys-Utenos alus“ vadovas pažymėjo, kad šalia Lietuvos, kaimyninėje Baltarusijoje, yra valstybės subsidijuojamų alaus daryklų, kurios įgis pranašumą. „Mūsų daryklų gaminamos produkcijos savikaina didėja, todėl tampame mažiau konkurencingesni nei baltarusiai“, - pastebėjimais dalinosi R.Viršilas.
Per porą metų baltarusiško alaus rinka Lietuvoje išaugo iki 4 procentų. Tai prilygsta „Kauno alaus“ ir „Rinkuškių“ daryklų produkcijos metiniams pardavimams. „Tai gi, galime sakyti, kad netekome dviejų gamyklų, mat darbuotojų skaičių teko mažinti visiems aludariams“, - „Valstiečių laikraščiui“ sakė S.Galadauskas.
