Lietuvoje veikia 78 ūkio subjektus kontroliuojančios institucijos, kuriose dirba net 5000 inspektorių. Likusios iš 152 verslą prižiūrinčių institucijų turi mažiau tiesioginių įgaliojimų vykdyti ūkio subjektų kontrolę, tačiau ir jos gali kontroliuoti.
Visos institucijos taiko neįvertintą kiekį reikalavimų ir sukuria neišmatuotą biurokratinę naštą. Mėginta suskaičiuoti tik licencijuojamas veiklas – tokių yra 330, ir verslo informacinius pranešimus – tokių yra apie 1500. Šie Ūkio ministerijos duomenys seni, daug kartų minėti, bet deja, naujesnių nėra. Realūs skaičiai gali būti tik blogesni, nes iki šiol nebuvo panaikinta institucijų, jų funkcijų ar įvykdyta kokių nors žymesnių poslinkių biurokratijos mažinimo kryptimi. Neretai įtvirtinus naujų reikalavimų paketą įkuriama ir nauja institucija jiems kontroliuoti. Tačiau ne vien skaičiuose esmė, bet ir reguliavimų bei kontrolės principuose. Turime įsisenėjusią bėdą, kad verslą prižiūrinčių institucijų įgaliojimai yra pertekliniai ir menkai suvaržyti, reikalavimai smulkmeniški ar neįmanomi įvykdyti, bausmės neproporcingos, veikla nevieša ir t.t.
Vieši ištekliai - asmeniniams interesams
Biurokratijos pūlinys krutinamas jau metus – Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijos turi reikalų su šiuo dariniu, deja, rezultatai nedžiugina to kūno, ant kurio pūlinys susiformavo. Vien biurokratijos ir nežabotos kontroliuojančių institucijų savivalės pažabojimo planai sukelia biurokratijos pasipriešinimą. Pavyzdžiui, pakanka į Saulėlydžio komisijos planą įrašyti urėdijų reformą, kai sukrunta šios srities interesantai. Pažyra panegirikos straipsniai valdiškiems miškų verslams, padaugėja vizitų pas politikus, gal ir medžioklės tampa „turiningesnės“. Tokiems smulkiabiurokratiniams interesams ginti naudojamos mokesčių mokėtojų lėšos.
Kovodamos su permainomis, institucijos neretai sabotuoja ir stabdo vykdomas permainas. Svarbiausia ir blogiausia, kad šią į tarnybines pareigas neįeinančią misiją jos vykdo iš mokesčių mokėtojų kišenės apmokamo darbo metu. Šio žanro veikėjų yra daug, tačiau chrestomatiniu pavyzdžiu reikia įvardinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos įgūdžius. Kai Vyriausybės pasitarime buvo patvirtinta šios institucijos pertvarka, VTAKT biurokratai išėjo ne jos vykdyti, o kurpti alternatyvų. Tikrai yra kur pasitempti, kontroliuojant drausmę ir tarnautojų veiklą valstybės tarnyboje. Kasdienis valdymo ir finansų planavimo uždavinys – užtikrinti, kad biurokratai dirbtų, kam pasamdyti, o ne savo labui ir bausti, jei jie elgiasi priešingai.
Laukta pertvarka
Didesnėms permainoms nuteikia parengtos Viešojo administravimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama sureglamentuoti planinius kontroliuojančiųjų institucijų patikrinimus ir paskatinti šias institucijas iš baudėjo tapti pagalbininkais, konsultantais. Į kovą už biurokratijos išsaugojimą jau pasitelkti jos advokatai, jau išgirdome klaidingas siūlomos kontroliuojančių institucijų veiklos pertvarkos interpretacijas, o širdis drebina pranašaujamos nuožmios nelaimės.
Būsimu atoveiksmiu matuosime pastangų sumažinti biurokratiją smarkumą, o kol kas įvardinkime ir pasidžiaukime, ką numatyta keisti Viešojo administravimo įstatymo projekte. Visų pirma, sureguliuojami planiniai kontroliuojančiųjų institucijų patikrinimai. Jie taps tikrais planiniais, organizuotais ir koordinuojamais tarp skirtingų kontrolės institucijų. Taigi, iš karto galima atmesti reformos priešininkų gąsdinimus dėl neįmanomumo netikėtai patikrinti ūkio subjektų – šiam tikslui skirti neplaniniai patikrinimai. Beje, pastarieji sudaro net 70-90 procentų visų atliekamų patikrinimų. Neplaninių patikrinimų pagrindus siūloma susiaurinti, kad atitiktų savo prasmę, o ne pakeistų planinių patikrinimų metu vykdytinas užduotis.
Antra, numatoma, kad kontroliuojanti institucija visų pirma būtų konsultuojanti institucija. Daug kam gali atrodyti keista, kad iki šiol taip nėra – juk nieko nestebina ir nepiktina, kad Mokesčių inspekcija ar „Sodra“ konsultuoja, kaip sumokėti mokesčius. Tačiau šios dvi institucijos visoje kontroliuojančių institucijų aibėje būdavo greičiau išimtis nei taisyklė. Absoliuti dauguma kontroliuojančių institucijų kaip velnias kryžiaus bijo konsultuoti, kaip taikyti dažnai jų pačių sukurtų teisės aktų reikalavimus. Priežastys tam yra dvi. Dalies reikalavimų neįmanoma įvykdyti, todėl ir sudėtinga paaiškinti. Antra, jei paaiškinsi kaip taikyti, nebeliks už ką bausti. O juk institucijos darbas tebėra vertinamas būtent pagal išaiškintų pažeidimų ir paskirtų baudų kiekį. Gerai, kad ir pastaroji nuostata keičiasi, keliant ne prievaizdo su bizūnu, bet pagalbininko kontroliuojančiajai institucijai tikslus.
Sprendimai subalansuoti biurokratijos galias yra pribrendę ir būtini. Grėsmes numatytuose pakeitimuose mato tik prie didelio komforto pripratę biurokratai. Jei Viešojo administravimo įstatymas būtų priimtas, o valstybės politikai imtųsi vadovauti biurokratijai, o ne jai pataikauti, tai būtų pirmas solidus žingsnis šalinant biurokratijos pūlinius.
Rūta Vainienė, Lietuvos laisvos rinkos instituto prezidentė, komentaras „Lietuvos žinioms“
