Jau kelerius metus tarptautiniu mastu kalbama apie tai, kad būtina ištraukti iš Baltijos jūros dugno nuskendusius žvejų tinklus, kurie sukuria vadinamąsias mirties zonas, bet iki šiol nieko nepadaryta. Niekas nesiima finansuoti tokio projekto. Tiesa, yra vilties, kad šiemet ledai pajudės.
Kiek žvejų tinklų yra nuskandinta Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje - neaišku. To negali pasakyti ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, priklausančios tarptautinei organizacijai „Baltic Sea Breeze“, siekiančiai ištraukti šiuos tinklus, pirmininkas Alfonsas Bargaila.
Jo teigimu, nuskendę tinklai labai trukdo tralinei žūklei, juose gaišta daug žuvų. Nuskendę tinklai nuolatos gaudo žuvis, jų vietose atsiranda mirties zonos, labai kenkiančios Baltijos jūrai. Švedų skaičiavimais, jų žvejybos zonoje nuskendusiuose tinkluose supūva šimtai tonų menkių.
Siekiant spręsti šią problemą galvota apie tarptautinės bendrovės įkūrimą. Jai būtų buvę priskirti laivai, kurie per draudimo žvejoti menkes laikotarpį būtų galėję ištraukti nuskendusius tinklus. Tačiau niekas neskyrė lėšų šiam reikalui.
Pastaruoju metu suaktyvėjusi nevyriausybinė organizacija „Baltic Sea Breeze“ jau rimtai ketina pradėti įgyvendinti tinklų ištraukimo iš Baltijos jūros dugno projektą.
Reikės savivaldybės pagalbos
Lietuvai priklauso tik 3,8 proc. bendro Baltijos jūros ploto. Daugelis žvejybos laivų kapitonų žymi, kada, kur ir koks tinklas nutrūko. Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktoriaus Vaclovo Petkaus manymu, remiantis tais duomenimis reikėtų apskaičiuoti, kiek Lietuvos teritoriniuose vandenyse gali būti nuskendusių tinklų, kiek laiko truktų jų ištraukimo darbai ir kiek tai galėtų kainuoti. Turint tokią sąmatą reikėtų galvoti, kaip iš valstybės gauti pinigų.
„Idėjos tikrai geros, tačiau kol kas tėra tik abstraktūs pareiškimai, kad tam reikia pinigų, bet jie nėra pagrįsti. Turi būti aiškiai pasakyta, kam ir kiek jų reikia. Esu sakęs asociacijų vadovams, kad jie turėtų pateikti sąmatą. Šio projekto iniciatoriai kol kas daugiau kalba nei ką nors imasi daryti“, - teigė V. Petkus.
Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija jau beveik trejus metus bendradarbiauja su organizacija „Baltic Sea Breeze“. Pasak konfederacijos pirmininko Algirdo Aušros, šios organizacijos atstovai jau surengė tinklų ištraukimo akciją Šiaurės jūroje, tad turi tokio darbo patirties.
Pasak jo, prieš Kalėdas organizacijos nariai buvo atvykę į Klaipėdą. Jie pranešė, kad jau gautas Europos Sąjungos finansavimas tinklų ištraukimo iš Baltijos jūros operacijai. Tačiau 15 proc. reikalingos sumos turi duoti šalis, kurios vandenyse bus vykdomas projektas. A. Aušros teigimu, bus daroma sąmata, paskui bus ieškoma, kas finansuos projektą - gal Klaipėdos miesto savivaldybė, gal Žemės ūkio ministerija.
Panašų šiukšlių surinkimo iš Baltijos jūros projektą savivaldybė jau vykdo, nes tapo vietos savivaldos institucijų tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos KIMO nare. A. Aušros teigimu, ta pati organizacija finansuos ir tinklų ištraukimo projektą. Anot jo, problema ta, kad Europos Sąjunga paprastai finansuoja jau padarytus darbus.
A. Bargailos manymu, finansuoti tinklų projektą turėtų Klaipėdos savivaldybė, nes ji skirs lėšų šiukšlių projektui.
„Be savivaldybės mes neapsieisime, nes turės būti išspręstas klausimas, kur reikės dėti iš jūros parplukdytus tinklus“, - sakė jis.
Buvo surastas laivas
Pasak A. Bargailos, prie tinklų ištraukimo projekto jau buvo dirbama ir anksčiau. Patirties, kaip reikėtų traukti tinklus, semtasi Švedijoje. Netgi buvo surastas laivas, kuris galėtų tai daryti Lietuvos vandenyse. Tačiau iškilus finansavimo klausimui, buvo ilgam sustota.
A. Bargaila gana skeptiškai vertina šiukšlių surinkimo projektą. Pasak jo, šiukšlių Baltijos jūroje nėra tiek daug, nes žvejybos laivuose yra konteineriai, į juos metamos šiukšlės ir plukdomos į krantą.
Jo manymu, svarbesnis būtų nuskendusių tinklų ištraukimo projektas. Pokalbininkas tiki, kad jis bus pradėtas įgyvendinti jau šių metų antroje pusėje. Klausimas jau aptartas su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto kapitono tarnybos atstovais, jau pažymėtos pagrindinės gairės, ko reikia imtis pirmiausia.
„Tačiau kol nemačiau sąmatos, kol nežinau, kiek pinigų tam bus skiriama, tol negaliu tikėti projekto sėkme“, - sakė A. Bargaila.
Dalia Bikauskaitė
