Posovietinio bloko valstybėse daugėja asmenų, bijančių atvirai reikšti savo politinius įsitikinimus. Tarp tokių valstybių pirmauja Lietuva, rodo apklausos.
Dešimtyje iš 14 posovietinio bloko respublikų gausi gyventojų dalis bijo atvirai kalbėti apie savo politines nuostatas, skelbiama tarptautinės organizacijos „Gallup World Pool“ atliktoje analitinėje apžvalgoje „Buvusios Sovietų Sąjungos tautos bijo laisvai kalbėti“ (Fear Hampers Free Speech in Former Soviet Nations).
Septyniose valstybėse piliečiai, bijantys prabilti apie savo politines pažiūras, sudaro gausią gyventojų dalį, o Lietuva yra įvardinama kaip šalis, kurioje per metus labiausiai padaugėjo žmonių, bijančių laisvai reikšti nuomonę politiniais klausimais.
Birželio mėnesį atliktoje analitinėje apžvalgoje teigiama, kad pokyčiai, vykstantys mūsų šalyje ir Gruzijoje – yra dramatiškiausi. „Lyginant su 2006 metais, abiejose valstybėse gyventojų, bijančių laisvai reikšti savo politinius įsitikinimus per 2007 metus kone padvigubėjo“, - stebimasi apžvalgoje.
Jeigu 2006 metais vos kas trečias (29 proc.) respondentas iš Lietuvos pripažino, jog gyventojai, bijantys laisvai reikšti nuomonę politinėmis temomis, šalyje sudaro daugumą, tai 2007 metais taip manė daugiau nei kas antras (55 proc.), teigia apžvalga.
Gruzijoje padėtis yra panaši kaip Lietuvoje: 2006 metais vos trys (26 proc.), o 2007- aisiais – jau penki (54 proc.) iš dešimties respondentų atsakė, jog dauguma šalies piliečių vengia atvirauti politinėmis temomis.
Apklausų duomenys rodo, jog pokyčiai kaimyninėje Baltarusijoje, neretai vadinamoje paskutiniu diktatūros bastionu Europoje, nėra ženklūs. Jeigu per 2006 metus kas antras (48 proc.) respondentas tikino, esą valstybės gyventojai yra linkę susilaikyti nuo polinių komentarų, tai tokia padėtis iš esmės išliko ir per 2007 metus (50 proc.)
2006 metais šitaip teigė trys (32 proc.), o 2007- aisiais keturi iš dešimties (40 proc.) Rusijos piliečių.
Kaimyninėje Estijoje ir Latvijoje per pastaruosius metus irgi padaugėjo taip manančių. 2006 metais trys (29 proc.), 2007- aisiais – keturi iš dešimties (Estijos – 43 proc., Latvijos – 41 proc.) apklaustųjų tikino, kad didžioji žmonių dalis bijo atvirai reikšti savo politines pažiūras.
Panaši padėtis yra Ukrainoje: 2006 metais - 30 proc., 2007 - 36 proc. apklaustųjų tvirtino, kad daug valstybės piliečių vengia kalbėti apie savo politines nuostatas.
Pagal gyventojų baimę atvirai reikšti savo politinius įsitikinimus, mūsų šalį lenkia tik Tadžikistanas, Armėnija, Moldova ir Azerbaidžanas, rodo tyrimas.
Tadžikistane (69 proc.) ir Armėnijoje (69 proc.) šitaip teigė septyni, Moldovoje (63 proc.) ir Azerbaidžane (60 proc.) - šeši iš dešimties apklaustųjų.
Tyrimas rodo ir vieną keistą faktą - jog Kazachstane ir Kirgizijoje padėtis gerėja. Jeigu 2006 metais taip manė 47 proc. Kazachstano žmonių, tai 2007 – jau 42 proc.
Jeigu 2006 metais 45 proc. Kirgizijos gyventojų laikėsi šios nuostatos, tai 2007 – jau tik 33 proc.
Apžvalgos autoriai - Steve Crabtree ir Neli Esipova sako, kad nors posovietinės valstybės teigia išpažįstančios pilietines laisves, kaip kad žodžio laisvė, vis dėlto šiose valstybėse liko neįtvirtintos socialinės normos.
Todėl poliniams lyderiams negebėjus sureaguoti į besikeičiančius žmonių lūkesčius, visuomenės suvokimas apie tam tikrus dalykus ima svyruoti dramatiškai.
