Tai nėra komercinio pobūdžio veikla, ji labiau suvokiama kaip bendravimo ir laisvalaikio praleidimo forma. Jurbarke bagažinių turgaus idėją panoro įgyvendinti Eglė Kimutienė. Daug žadėjęs ir sėkmingas startas vasarą, privertė jauną moterį stabtelėti rudenį, vietos valdžiai suskaičiavus keliamas problemas.
Iniciatyva išpopuliarėjo akimirksniu
Be bagažinių turgaus veikiančio Kaune „Urmo“ bazėje, jie pamažu atsiranda ir kituose Lietuvos miestuose. Jie veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje. Pirmasis E. Kimutienės bagažinių turgelis įvyko rugpjūčio pirmąjį sekmadienį nuosavo namo kieme, jame dalyvavo apie 30 prekiautojų.
Jame nusipirkti buvo galima vaikiškų ir moteriškų rūbų, knygų, papuošalų, užuolaidų. „Man taip norėjosi visus suvienyti, labai gera idėja atrodė, o ir žmonėms iškart patiko. Pati stebėjausi ir valdžios palaikymu, kurie davė leidimą bagažinių turgų rengti automobilių stovėjimo aikštelėje prie Jurbarko turgaus. Iki šiol dalyvavimas turguje jame buvo nemokamas.
Turgelis vyko jau penkis kartus, paskutiniuosius – 100 vietų aikštelė buvo pilna – atvyko prekiautojų iš Tauragės, Šakių, Veliuonos, Kauno, Pagėgių, Sudargo, Smalininkų ir , žinoma, Jurbarko“, – pasakojo Eglė.
Ji įgyvendino ir dar vieną gražią idėją – jos organizuotuose turgeliuose buvo specialios dėžės, kuriose žmonės galėjo palikti neparduotus daiktus. Surinkti daiktai buvo perduoti asociacijai „Lašelis meilės“, kuri rūpinasi socialiai remtinomis šeimomis.
Tačiau gražią idėją aptemdė nesklandumai, dėl kurių, turgelis savo veiklą sustabdė. Portalas tv3.lt sulaukė vietinių jurbarkiečių laiškų, pasidomėti, kas nutiko gražiai idėjai. Pati bagažinių turgaus iniciatorė apie priežastis nedaugžodžiavo, paminėjo sulaukusi pastabų dėl iniciatyvos vykdymo.
Kaip buvo skelbiama kvietimuose į bagažinių turgų, prekiauti jame galima viskuo, ko žmogui nebereikia: nuo namų apyvokos daiktų, drabužių, avalynės ir interjero detalių, įvairių niekučių, paveikslų ir senienų iki buitinių prietaisų, antikvarinių vertybių.
Prekiauti šiame turguje gali visi žmonės, kurie turi nereikalingų daiktų ir užuot išmetę, juos parduoda arba išmaino, be to, prekiauti gali ir pradedantys menininkai.
Jurbarko valdžia: palaikėme ir palaikome
Viešojoje erdvė sklandė įvairūs Jurbarko bagažinių turgaus prekeivių pamąstymai, kas neįtiko vietiniams, kad šio turgelio veiklą teko sustabdyti. Portalui tv3.lt siųstame laiške prekeive Lina prisistačiusi moteris pasakojo, kad pykčiai kilo pasiskundus vietiniams verslininkams.
Anot jos, verslininkai ėmė skųstis valdininkams, kad šis turgelis sutraukia vietinio turgaus prekeivius. Linos teigimu, vietiniai išsigando konkurencijos ir ėmė pavydėti bagažinių turgelio sėkmei. Portalo tv3.lt kalbintas Jurbarko miesto meras Skirmantas Mockevičius tvirtino, kad idėją palaiko, tik sulaukęs tam tikrų pranešimų, turėjo reaguoti, bet žada tolimesnę pagalbą idėjos vystymui.
„Nesibaigė turgelių idėja, tiesiog atsirado tam tikrų žmonių, kurie informavo apie ten vykstančias negeroves. Buvo seniūnas įpareigotas tą informaciją patikrinti ir ten apsilankyti. Seniūnas gal šiek tiek nesusikalbėjo su organizatore, galbūt ne ta forma pasakė, kas ne taip yra su tokio pobūdžio renginiu.
Problema ta, kad organizatorė norėjo daryti nekomercinį renginį, o jis gavosi komercinis. Susidomėjimas tikrai žmonių buvo, problemų nebeliko. Aš pats kalbėjau su organizatore ir ji užsiminė, kad yra prekeivių, kurie bando prisidengti šio turgelio idėja ir pardavinėti naujus daiktus ar drabužius.
Todėl jai sunku sukontroliuoti visus. Ši problema iškilo, galbūt ateityje reikėtų tiesiog kontrolei daugiau dėmesio ar pajėgų skirti. Nes ir sunku vienam žmogui viską suvaldyti “, – tikino miesto meras. Jis teigė, kad idėja yra palaikoma jų krašte, o jis nėra girdėjęs nuogąstavimų dėl konkurencijos, nors logiška, kad ji ir nedidelė, bet gali būti.
Jam antrino ir Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras. „Problema kyla tokia, kad leidimas išduotas bagažinių turgeliui, o vyksta eilinis turgus. Su idėja tai viskas gerai, tik reikia įstatymų laikytis. Nes turgaus prekeiviams kitokie reikalavimai keliami.
Pats lankiausi turgelyje, mačiau, kad daug naujų daiktų buvo, elektrinių įrankių. Aišku, žmogus turėjo gražią iniciatyvą ir idėją, juk viskas atrodo gražiai idėjos pavidale, o realybėje ne visi taip elgiasi, kaip norėtųsi. Mes už tai, kad žmonės daro ir darytų ir nematau nieko blogo ir dėl konkurencijos“, – sakė seniūnas.
Jo manymu, iniciatorė turėtų daugiau prisiimti atsakomybės dėl sukontroliavimo prekeivių, nors tai padaryti nėra lengva. Pasak jo, verslininkai pastebėjo, kad turgaus prekeiviai tiesiog iš įprasto turgaus pradėjo keltis į bagažinių turgelį, taip iškreipdami jo idėją.
Norėsi tikėti, kad miesto valdžios tvirtinimas apie išspręstas problemas yra ne iš piršto laužtas ir graži jaunos moters iniciatyva tęsis toliau. Žinoma, tai turėtų atkreipti ir prekeivių dėmesį, kurie irgi naudojosi turgelio idėja pagal savo norus.
Verslininkai tik nori tvarkos
Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas Gintaris Stoškus portalui tv3.lt tvirtino, kad asmeniškai nėra nusiteikęs prieš bagažinių turgelio idėja. Pasak jo, problema yra šio turgelio veiklos pobūdžio neatitikimas su pirmine koncepcija.
„Leidimas buvo išduotas nekomerciniam renginiui, dar kartą galiu pabrėžti, o ten vyko tiesiog antras, įprasto pobūdžio turgus. Norisi manyti, kad tai lėmė tik neišmanymas teisinės bazės, galbūt nesuvaldymas situacijos. Bet būtent todėl ir reikia tartis, visi geranoriškai padėtų.
Visgi, jauni žmonės neturėtų manyti ir tokį požiūrį brandinti, kad tik Vakaruose laikomasi įstatymų. Lietuvoje irgi turime juos, tai ir laikykimės“, - teigė G. Stoškus.
Jis pritarė, kad kitų miestų pavyzdžiai yra tikrai geri ir Jurbarkas galėtų turėti panašų turgelį. Tačiau tai privalu sureguliuoti ir kliūčių daugiau neturėtų kilti.
Kauno bagažinių turgus – pavyzdys visiems
Vienas iš prekybos miestelyje „Urmas“ esančio Kaune bagažinių turgaus organizatorių Jonas Plenta portalui tv3.lt pasakojo, kad ne vieno miesto atstovai konsultuojasi dėl bagažinių turgelio įrengimo savame mieste. Dažniausiai jie susiduria su erdvių ir infrastruktūros trūkumu, be to, žmonėmis, kurie vis dar painioja turgaus paskirtis.
„Mes organizuojame privačioje teritorijoje ir esame infrastruktūrą sukūrę, sprendžiame organizacinius klausimus. Tiek šiukšlių išvežimą, tiek tualetų išvalymą. Šie dalykai kainuoja ir turi būti nuolatinė jų priežiūra. Be to, ir automobilių išdėstymas kiekvieną sekmadienį yra atsakingo žmogaus darbas. Dėl to renkamas 10 eurų mokestis.
Koncepcija bagažinių turgaus tokia, kad kiekvienas žmogus gali prekiauti, mainyti, atiduoti savo nereikalingus daiktus. Nėra skirtas prekybai, verslo vystymui. Netoleruojame tokių, kurie perka ir perparduoda prekes, nes tai yra kitoks turgus. Visko pasitaiko, mes tokius įspėjame, išprašome. Nors tikrai žmonės dar painioja su sendaikčių ir kitokiais turgais“, – pasakojo J. Plenta. Jis nurodė ir Kauno bagažinių turgaus pasiektą dalyvių rekordą – virš 400 automobilių.
Svarbi informacija dalyviams ir organizatoriams
Ką turi žinoti bagažinių turgaus prekeiviai ir organizatoriai, priminė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė. „Tokiais atvejais, kai gyventojai pardavinėja savo asmeninius daiktus (nebenešiojamus savo ar vaikų drabužius, nenaudojamus baldus, buitinę techniką ir pan. turtą) galima parduoti neįregistravus individualios veiklos, kadangi, paprastai tariant tai nėra laikoma verslu. Tokiu atveju ir mokesčių jokių nereikia mokėti.
15 proc. Gyventojų pajamų mokestį reikia sumokėti tik tada, jei parduodamas daiktus už didesnę sumą nei juos įsigijo, uždirba “grynojo pelno” (kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo) daugiau kaip 2500 € per metus. Kadangi dažniausiai tokie daiktai parduodami kur kas pigiau nei buvo pirkti, todėl tik išskirtiniais atvejais minėta suma viršijama“, – nurodė R. Virvilienė.
Jos teigimu, reikalavimus, kokius turi atitikti ir kur tai gali daryti gyventojas, norintis organizuoti tokią prekybą, sprendžia savivaldybės. O gyventojas vykdantis veiklą, t.y. nuomojantis vietą prekiautojams ir už tai gaunantis pajamų, ją turi įteisinti (juridinis asmuo ar individuali veikla) ir atitinkamai pagal tai sumokėti mokesčius.
