Vilniaus centre automobilis staiga ėmė kriokti kaip džiovininkas, nebuvo nė kur sustoti, ir tada pačioje kryžkelėje smagiai žvangėdamas nukrito duslintuvas, o automobilis susigėdęs, bet garsiai riaumodamas nulervojo į pakraštį, o aš tiesiog toje Vilniaus širdyje, kur gyveno kunigaikščiai, tarp eismo srautų nutipenau pasiimti to surūdijusio gelžgalio.
Sėdi į savo automobilį ir važiuoji. Kas gi gali būti smagiau? Net ir brangiai susimokėjus už degalus.
Bet mašina sena. Ji jau pirkta buvo ne pirmos jaunystės, nors ir su kosmetiniais pagražinimais, dengiančiais raukšles ir nuslepiančiais nematomas sąnarių (važiuoklės) bei vidaus organų ligas. Įvairių tų buvo mašinų – vienai tie negalavimai išlįsdavo jau per pirmą profilaktinį vizitą pas gydytoją (techninę apžiūrą), kita didvyriškai laikydavosi pusmetį ar daugiau ir tik tada pasiduodavo visokiausioms slogoms, karščiavimams ir kaulų retėjimui bei vėžinėms ligoms, dėl kurių tekdavo persodinti įvairius organus, kad galėtum dar šiek tiek vėžintis. Automobiliai trapūs padarai – vidutiniškai gyvena šiek tiek ilgiau negu šuo, bet daug trumpiau negu žmogus.
Senų automobilių pardavėjai turėtų be konkurencijos su visų kitų sričių „specialistais“ varžytis per televiziją nacionalinėse melagių varžybose. Kas gi nėra girdėjęs pasakėlės apie tai, kad siūlomu automobiliu Vokietijoje tiktai atsargiai važinėjosi tvarkingas ir romus pensininkas? Ir t.t.
Ir kokio tik vairavimo malonumo aš nesu patyręs. Vilniaus centre automobilis staiga ėmė kriokti kaip džiovininkas, nebuvo nė kur sustoti, ir tada pačioje kryžkelėje žvangėdamas nukrito duslintuvas, o automobilis susigėdęs, bet garsiai riaumodamas nulervojo į pakraštį, o aš tiesiog toje Vilniaus širdyje, kur gyveno kunigaikščiai, tarp eismo srautų nutipenau pasiimti to surūdijusio gelžgalio. Nors prieš dvi savaites meistrai keitė padangas, bet duslintuvo būkle nepasidomėjo.
Kitą kartą žiede prie Žaliojo tilto iš variklio ėmė virsti garai išsiliejus aušinimo skysčiui. Kartą nepažįstamas solidarus vairuotojas veltui parvilko automobilį apie 70 km iki Vilniaus. Buvo ir taip, kad dar ilgesnį atstumą važiavau ketvirtu bėgiu, nes penktas nebeįsijungė.
Per techninę apžiūrą rado, kad iš kažkur sunkiasi tepalas. Servise pasakė, kad nesimato, iš kur jis sunkiasi, todėl reikia važiuoti kur nors nuplauti variklį iš apačios. Nedaug kur Vilniuje teikiama tokia paslauga. Ja galop pasinaudojęs neturėjau laiko ir į servisą (kitą) nuvykau tik po savaitės. Pasakė, kad nesimato, iš kur sunkiasi tepalas, todėl reikia važiuoti kur nors nuplauti variklį iš apačios… Dar vėliau paaiškėjo, kad apskritai sunkiasi ne tepalas, o kiti syvai. Dar kitame (didelės firmos) servise pakeitus padangas už pusės kilometro viena padanga nusinėrė nuo ratlankio…
O koks džiaugsmas buvo viename servise žiemą taisyti neveikiantį priekinio lango purškimą. Keturi reisai į tą servisą keičiant ir bakelį, ir varikliuką, ir žarneles. Galutinis rezultatas: nulis. Galiausiai paaiškino, kad esą užšalusi viena žarnelė, prie kurios norint prieiti reikėtų ardyti dalį variklio, o juk pavasariui atėjus ji atitirps, ir viskas bus gerai! Deja, deja – pavasaris nusiuntė į kitą servisą, kur galiausiai sutvarkė.
Vienam mano draugui degalinės teritorijoje užsidegė variklis. Po to Gintaras Beresnevičius vienoje esė siūlė jam kitą kartą tokiu atveju sukti degančiu varikliu ratus aplink degalinę ir šaukti „Alach akbar“. Juolab kad tas draugas tamsaus gymio.
Atrodytų, kad nuomotis automobilį gali tik pasiturintys vartotojai. O gal priešingai? Pasiturintys gali nusipirkti naują, o po penkerių metų keisti vėl į naują.
Įdomu atlikti tam tikrus apskaičiavimus. Perkamo automobilio kainą padalinti iš tiek metų, kiek numatoma juo naudotis. Prie to pridurti vidutines metines išlaidas už remontą, degalus ir draudimą. Išeis, tarkim, keturi tūkstančiai litų per metus. Čia nekalbu apie tuos laiminguosius (arba vargšus – priklauso nuo požiūrio), kurie kasdien važiuoja savo mašina į darbą.
Nekalbu ir apie tuos, kurie kone kiekvieną savaitgalį važiuoja į savo namą kaime, be to, mėnesį naudojasi savo automobiliu atostogaudami.
Likusiems reikia paskaičiuoti, kiek kainuotų važinėjimas atsisakius nuosavo automobilio. Kiek kartų per metus reikėtų naudotis taksi paslaugomis (kai tikrai to reikia). Ir kokiam skaičiui dienų reikėtų nuomotis automobilį (vykstant kur nors toliau). Gal išeitų pigiau ir nebūtų nuolatinių rūpesčių dėl remonto ir pan. Svarstymai pamąstymui.
