Ūkininkė Laima Statutaitė pasakoja, kad natūraliai valgomojo sausmedžio uogos augo atšiauraus klimato zonose, pavyzdžiui, Šiaurės Japonijoje, Kamčiatkoje ir pan. Pasirodo, šis uogų medis pasižymi atsparumu šalčiui ir turtinga maistine verte. Tai, anot Laimos, yra dvi pagrindinės savybės, kurias pamilo lietuviai.
„Neretai pamatę šią uogą žmonės pagalvoja, kad tai – keista šilauogė arba vynuogė. Bet ne, nei su šilauoge, nei su vynuoge sausmedžio uogos neturi nieko bendro, išskyrus jų ryškią spalvą. Jų ir gamtinė kilmė visai kitokia, ir maistinė vertė skiriasi visai nuo šių dviejų uogyčių“, – priduria pašnekovė.
Be to, nors sausmedžio uogos Lietuvoje vis labiau ir labiau populiarėja, vis tik, Laima sako, kad šiemet buvo pirmieji metai, kai gausybė žmonių ėmė jų teirautis, atvyko pasirinkti ir patys.
Supermaistas
Paklausta, kuo yra ypatinga sausmedžio uoga, L. Statutaitė teigia, kad nors jai ir nepatinka skambūs žodžiai bei pavadinimai, tačiau šio medžio uogas galima iš tiesų įvardinti kaip supermaistą dėl išskirtinių uogų savybių.
„Išskirtinė uogos savybė – trigubas antioksidantų kokteilis. Nei viena kita uoga neturi tokio stipraus antioksidacinio užtaiso kaip sausmedžio uogos. Mūsų organizme viskas sensta, dyla, dėvėsi, tad šis stiprus antioksidacinis kokteilis, esantis uogose, stabdo šiuo procesus.
Aišku, uoga turi ir daugybė kitų medžiagų, pavyzdžiui, seleno, magnio, vitamino C. Sausmedžio uogose esantys antocianinai yra ta išskirtinė savybė, dėl kurios uogą galima priskirti supermaistui.
Beje, buvau skaičiusi vieną mokslinį straipsnį – praėjusiais metais Italijoje buvo atliktas eksperimentas su bėgimais. Pasirodo, kad tie, kas buvo prieš bėgimą suvalgę šių uogų, turėjo didesnę ištvermę nei tie bėgikai, kurių jų nevalgė. Galima sakyti, kad tiems, kurie daugiau sportuoja, tai gali būti ypatingai naudingas papildas, ypač žinant, kad tai – natūralus produktas“, – dalinasi nusišypsodama ūkininkė.
Kaip tinkamai vartoti ir laikyti uogas?
Dar viena puiki sausmedžio uogų savybė, kad šios turi mažai alergenų ir gali būti vartojamos tiek, kiek tik jų norisi. Laima pasakoja, kad nors dar niekam iš jos artimo žmonių, klientų rato nėra pasireiškę šalutiniai poveikiai, vis tik ji primena, kad kaip ir bet kokį maistą, uogas reikėtų valgyti su saiku.
„Turiu ir tokią klientę, kuri ji ir jos šeimos narys serga diabetu, todėl negali valgyti bet kokių uogų dėl cukraus. Jie pas mus buvo atvykę, iš pradžių pabandė, pamatė, kad viskas gerai ir dabar jas puikiai vartoja, kadangi cukrus nesukyla labai aukštai. Žinoma, nesiimu to komentuoti plačiai, nes nesu susijusi su medicina, tačiau bent jau mano pažįstamiems diabetikams šios uogos puikiai tinka“, – priduria.
Paklausta, kaip geriausia vartoti sausmedžio uogas: šaldytas, šviežias ar sutrintas, L. Statutaitė pasakoja, kad jas valgyti galima kaip tik norisi, mat bet kokiu atveju gausite pilną puokštę pačių puikiausių uogose esančių medžiagų:
„Esu skaičiusi lietuvės mokslinį darbą, kuriame ji tikrino konservavimo būdus ir kaip skirtingai konservuojant išsilaiko produktai. Pasirodo, ir šaldymas, ir džiovinimas yra puikūs konservavimo būdai, nes geriausiai išlaiko produkte esančias maistines medžiagas, kitaip sakant, jos nesuyra.
Sausmedžio uogų sezonas yra ypatingai trumpas, todėl dažniausiai jų prisivalgome ką tik nuskintų, tačiau kitiems, kas jų neaugina, visuomet siūlau geriausiai jas sušaldyti, nes užšaldytos uogos puikiai išlaiko savo tekstūrą, skonį.
Tą patį darome ir patys, sušaldome, o tuomet visą žiemą jas skanaujame. Tai – ne tik naudingas užkandis, bet ir labai skanus. Aišku, galima gaminti ir uogienes, liofilizuoti – uogų panaudojimas labai patus. Ir pati dažnai darau iš jų įvairius padažus, pagardus, pavyzdžiui, su pipirais. Kiekvienas gali rasti sau priimtiniausią būdą.“
Kitas išskirtinis sausmedžio uogų bruožas, kad šios gali kuo ilgiausiai stovėti šaldytuve ir joms nieko nenutiks, pavyzdžiui, kaip braškėms, kurios po poros dienų jau ima bliūkšti.
„Sausmedis po kažkiek laiko tik šiek tiek suminkštėja, tačiau ir toliau išlieka skanus, nes nei pūva, nei pelija ar kitaip genda. Nusipirkus galima drąsiai laikyti iki savaitės šaldytuve ir mėgautis uogomis“, – priduria.
Ką būtina žinoti apie sausmedžių sodinimą?
Tie, kurie šiomis uogomis ne tik žavisi, bet ir nori jas auginti savo sode, ūkininkė turi puikių žinių – sausmedis nereikalauja didelės priežiūros, yra ištvermingas ir atsparus įvairioms orų sąlygoms. Vis tik, norint auginti šį medį, pirmiausiai būtina žinoti, kad tai – kryžmadulkis augalas ir jam reikia bent dviejų skirtingų veislių, kad šis derėtų.
„Tiems, kas nori valgomąjį sausmedį augini savo sode, taip pat siūlau ir gerai pasidomėti jo veislėmis, kadangi šios viena nuo kitos labai skiriasi. Sausmedžio uogų yra ir karčių, ir rūgščių, ir labai didelių, ir mažyčių, ir skanių, ir milžiniškų, kurių dydis siekia pusę nykščio.
Sau tinkamas veisles išsirinkti galite ir apsilankę pas mus, kur, kai būna sausmedžio uogų sezonas, papasakoju, kur ir kokios veislės uoga auga. Taip žmonės gali patys pasirinkti, kas jiems labiau patinka. Žinoma, nepamirškite kuo daugiau klausinėti, remkitės ne tik vienu šaltiniu, kad priimtumėte geriausią sprendimą.
Bendrai tariant sausmedis nereikalauja didelės priežiūros, yra atsparus šalčiui, tad tikrai visiems, kurie turi vietos savo sode, rekomenduoju auginti šį medį“, – dalinasi L. Statutaitė.
Be to, Laima turi ir kitų puikių žinių, pirmųjų uogų paskanavimui galite sulaukti jau ir kitą pavasarį, jei šių metų rudenį pasisodinsite sausmedžio sodinuką. Pilno derliaus, priklausomai nuo augimo sąlygų, sulauksite nuo trečių iki šeštų metų.
Ūkininkė teigia, kad šiemet derlius buvo gana skurdus, menkas ir greitai baigėsi, todėl kitąmet visiems sausmedžio uogų augintojams ji linki sulaukti derliaus už dvejus metus: „Gamta yra gamta, su ja draugaujame, tačiau linkiu, kad kiti metai būtų palankesni, nes šiemet buvo daugiau norinčiųjų nei uogų.“
Taip pat, Laima pabrėžia ir dar vieną uogos išskirtinumą – ji mėlynai violetinė ne tik išorėje, bet ir viduje. Tačiau neapsigaukite – uogos pamėlynuoja gerokai anksčiau nei būna skaniai sunokusios.
„Su sausmedžiu nutinka taip, kad uogos pamėlynavusios apie dvi savaites dar būna labai neskanios, todėl per anksti jas nurinkus galima nemaloniai nusivilti. Čia reikia turėti kantrybės, luktelti, kad šios tikrai prinoktų ir įgautų nuostabų savo skonį“, – nusišypso patardama.
