Traukiantis šalies ekonomikai ir mažėjant elektros suvartojimui, o bankams vis atsargiau skolinant nauja atominė elektrinė Lietuvai būtų ne pagal kišenę, įsitikinę ekspertai. Vienintelę realią galimybę pastatyti jėgainę prie Visagino jie sieja su galingų Vakarų energetikos kompanijų siekiais įsitvirtinti Rytų ir Centrinės Europos branduoliniuose objektuose.
„Su tuščiomis kišenėmis grandiozinių statybų imtis neįmanoma. Joks bankas jokiai Lietuvos bendrovei šiandien neskolins dešimčių milijardų litų“, - „Balsui.lt“ teigė Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas. Jis įsitikinęs, kad pablogėjus ekonominei padėčiai Lietuva neturi galimybių savo jėgomis pastatyti branduolinę jėgainę.
„Šiandien Lietuvai neapsimoka statyti naujos elektrinės, nes tokie projektai tapo neįtikėtinai brangūs. JAV ekspertų skaičiavimais, pagaminti elektros kilovatvalandę naujoje branduolinėje jėgainėje gali kainuoti daugiau nei 50 ct. Tai reiškia, kad anksčiau „Lietuvos energijos“ skelbti skaičiai, esą naujoje atominėje pagaminta elektros kilovatvalandė kainuos 14–15 ct , yra nerealūs. Jie turi būti bent tris kartus didesni, Lietuvos vartotojams tai būtų peilis po kaklu, - „Balsui.lt“ tvirtino ir buvęs Kainų komisijos pirmininkas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vidmantas Jankauskas.
Lietuva nepajėgi
Milžiniškas 28 mlrd.Lt investicijas, kurių esą reikėtų naujai atominei elektrinei bei elektros jungtims su Švedija ir Lenkija pastatyti, mini ir šiuos projektus turintis įgyvendinti „Leo Lt“.
„Jei atominė būtų statoma už Lietuvos elektros vartotojų pinigus, projektui išsyk galima statyti kryžių“, - teigė J.Vilemas.
Nacionalinėje energetikos strategijoje politikų yra nubrėžę tikslą naują jėgainę pastatyti jau 2015 m, tačiau ekspertai sako, kad toks terminas yra nerealus – tiek dėl finansavimo trūkumo, tiek dėl prognozuojamos statybų trukmės.
Šluoja nepastatytas elektrines
Lietuvos branduoliniam projektui gyvybės įkvėpti gali pastarojo meto Vakarų energetikos kompanijų siekiai įsitvirtinti Rytų ir Centrinės Europos branduoliniuose objektuose.
Suprasdamos, kad atominės energetikos plėtrą Vakarų Europoje stabdo skeptiškas visuomenės požiūris, ateityje prognozuojamą elektros energijos trūkumą jos norėtų įveikti, pasinaudodamos rytinėje žemyno dalyje pastatytomis branduolinėmis jėgainėmis.
Neseniai Vokietijos energetikos koncernas RWE, konkurse nurungęs kitų šalių energetikos bendroves, už beveik 1.8 mlrd. EUR įsigijo Bulgarijos Belenės atominę elektrinės statysiančios bendrovės 49 proc. akcijų paketą. Skaičiuojama, kad šios jėgainės statyba kainuos apie 4 mlrd. EUR.
Praėjusių metų pabaigoje Rumunijos vyriausybė pasirašė sutartį, pagal kurią du naujus reaktorius Černavodos jėgainėje statysiančioje bendrovėje 49 proc. valdys kelios Europos energetikos kompanijos, tarp jų – minėtoji vokiečių RWE, Prancūzijos „DGF Suez“, Ispanijos „Iberdrola“, Čekijos „CEZ“. Šis projektas vertinamas taip pat apie 4 mlrd. EUR.
J. Vilemo nuomone, vakariečių, o ypač Vokietijos kompanijų susidomėjimas branduoliniais projektais paskatino aplinkines šalis keisti planuojamų atominių elektrinių statybos vietas, priartinant jas prie Vakarų Europos. „Netrukus turėtų būti paskelbta, kad atominė jėgainė Kaliningrado krašte numatoma statyti nebe prie Lietuvos sienos, o vakaruose, arčiau Vokietijos. Pasikeitė ir atominės jėgainės statybos vieta Baltarusijoje – anksčiau galvota ją statyti Mogiliovo srityje prie Rusijos sienos, o dabar skelbiama apie aikštelę šalies vakaruose, greta Lietuvos“, - pastebi akademikas.
Jo įsitikinimu, Lietuva turėtų pasinaudoti naujomis tendencijomis rinkoje, už gerą kainą pasiūlydama Vakarų energetikams atominės elektrinės statybos aikštelę prie Visagino
Paieškos prasideda
Panašia kryptimi žvelgia ir Vyriausybė. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neseniai pranešė, kad jėgainės statybai Lietuvoje bus ieškoma strateginio investuotojo, o juo galėtų tapti kuri nors didžioji energetikos bendrovė, tokia kaip Vokietijos „E.ON Ruhrgas“ arba RWE, Švedijos „Vattenfall“, Prancūzijos EDF, Suomijos „Fortum“. Pasak ministro, su kai kurių kompanijų atstovais jau vyko preliminarūs pokalbiai, o jų susidomėjimas elektrinės projektu yra akivaizdus.
A.Sekmokas „Balsą.lt“ informavo, kad iki šių metų pabaigos tikimasi susitarti su strateginiu investuotoju ir nuo 2010 m.pradėti įgyvendinti atominį projektą.
„Iki rugsėjo planuojame parengti verslo planą, kuriame būtų aiškiai matoma kaina, elektros pardavimo rinka tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tada bus galima kalbėti su galimais investuotojais ir reaktorių gamintojais, išsiaiškinant, kuris jų gali pasiūlyti geriausias sąlygas‘, - perspektyvas dėstė ministras.
