Praėjusią savaitę pasigirdo sielvartingas pagalbos šauksmas, toks dramatiškas, kad buvo išgirstas net už Atlanto. Šaukė lietuviai, rašoma Estijos verslo portalo dv.ee komentare.
Šauksmo esmė – Lietuvos politikai paprašė JAV, kad paspaustų Rusiją atsisakyti atominės elektrinės Kaliningrade ir nepadėtų tėtušiui Lukašenkai statyti savo elektrinės Baltarusijoje. Mat didžioji Lietuvos draugė JAV pakišo didelę kiaulę. Amerika palaimino Baltarusijos AE statybą.
Kuo čia dėta Lietuva?
Taip jau atsitiko, kad Lietuvos energetikai visiškai nesiseka. Estija turi degiųjų skalūnų, Latvija – Dauguvos hidroelektrinę, o vargšelė Lietuva dabar naudojasi tik rusiškom dujom savo šiluminėms elektrinėms. Ir ta pačia iš Rusijos perkama elektros energija. O juk buvo laikai, kada Lietuva pigią elektros energiją eksportavo ir į Estiją, ir į Latviją, Baltarusiją, Rusiją.
Tačiau laimė baigėsi. 2005 metais, ES pareikalavus, Lietuva sustabdė pirmąjį Ignalinos AE reaktorių, o 2010-ųjų naujametinę naktį – ir antrąjį. Pastarojo reaktoriaus uždarymo išvakarėse dv.ee ėmė interviu iš šviežiai iškeptos prezidentės Dalios Grybauskaitės. Lietuvos prezidentė buvo nusiteikusi optimistiškai. Ji papasakojo, kad vietoje sovietinės AE Lietuva pastatys naują, modernią ir gyvens dar geriau. Ir kad investuotojų, norinčių prisidėti prie statybos, – nors vežimu vežk: Estija, Latvija, Lenkija ir dar visa krūva įvairiausio užsienio kapitalo.
Prabėgo pusantrų metų, ir investuotojai kažkaip išsilakstė. Estija ir Latvija – dėl skurdo. Lenkija iškėlė sąlygą, kad 70 proc. pagamintos elektros energijos turėtų tekti būtent jai, antraip ji nesutinkanti prisidėti. O visi kiti užsieniečiai atvėso, ypač po to, kai sužinojo, kad Rusija jau statosi savo naują AE Kaliningrado srityje ir aukščiausiu lygio (V. Putinas ir A. Lukašenka – ek.lt) yra pasirašę susitarimą kredituoti AE statybą Baltarusijoje.
Mat atominė energetika kaip verslas labai specifiška. Ji reikalauja didžiulių įnašų pirmajame etape, dešimčių milijardų. Paskui jau energija tokia pigi, kad net vienas dirbantis energetinis blokas leidžia ir sumokėti kredito palūkanas, ir net uždirbti solidaus pelno. O du veikiantys energetiniai blokai uždirba trečiojo, ketvirtojo ir kitų statybai. Kaip papasakojo paskutinis Ignalinos AE generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas, ši elektrinė 2009 metais elektros energiją pardavinėjo po 1,5 eurocento už kilovatvalandę, ir nepaisant to, buvo solidžiai pelninga įmonė.
Tačiau potencialiems investuotojams, kurie buvo nusiteikę įnešti indėlį į naujos atominės elektrinės regione statybą, svarbiausia sąlyga yra užtikrinti elektros rinką mažiausiai trisdešimčiai metų. O kokia gali būti rinka, jeigu greta pradedamos statyti iš karto dvi elektrinės – Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. O dar daugiau elektrinių netoli Baltijos regiono stato Rusija, ir būtinai pastatys. Štai investuotojai ir išsilakstė. Paliko vargšę Lietuvą vienut vieną su Rusijos „Gazprom“.
Kodėl gi Lietuva nusprendė uždaryti savo Ignaliną? Dabar lietuviai skėsčioja rankomis – Europos Sąjunga supainiojo. Vienas iš reikalavimų Lietuvai tapti ES nare buvo atominės elektrinės uždarymas. Už tai Europa pažadėjo paremti naujos elektrinės statybą. Motyvas buvo tai, kad Ignalinos reaktoriai nėra saugūs ir yra pasenę. Tai lietuviai ir sutiko. Be kita ko, pats seniausias Ignalinos AE reaktorius yra 10 metų jaunesnis už Japonijos Fukušimos reaktorius. Tiksliau, ES apgavo Lietuvą.
O juk pirminė Ignalinos AE statybos vieta buvo numatyta Drūkšių (Drisviaty – balt.) ežero Baltarusijos pakrantėje, ir čia buvo planuota pastatyti 4 energetinius blokus po 1,6 GW (iš viso 6,4 GW). Tiek elektros energijos būtų užtekę Lietuvai, Latvijai, Estijai ir beveik visai Baltarusijai kartu. Tačiau Baltarusijos pakrantė pasirodė pernelyg pelkėta, ir elektrinės statybą teko perkelti 3 km vakariau – į Lietuvos pakrantę. Tada tai nebuvo svarbu. Juk buvo viena valstybė – SSRS.
Ar vertėtų kalbėti, jog jei elektrinė būtų pastatyta Baltarusijos pakrantėje, šiandien visi 4 jos reaktoriai būtų dirbę, tėtušio Lukašenkos džiaugsmui, visu pajėgumu. O Baltarusija būtų buvusi stambiausia pigios elektros energijos eksportuotoja regione. Ir neturėtų nė kapeikos skolų už dujas... Bet kaip atsitiko, taip atsitiko.
O ką gi mūsiškiai? Palaiko Lietuvą jos kovoje prieš Baltarusijos AE statybą? Nieko panašaus! Lietuvos notos baltarusiams mes nepasirašėme. O Latvijos aplinkos apsaugos ministras Raimonds Vejonis apskritai pareiškė, kad jo žinyba nieko prieš Baltarusijos AE neturi. Jeigu Baltarusija paisys saugumo reikalavimų – tegu sau stato. Šaunuolis ministras! Kuo daugiau atominių elektrinių jie visi pastatys, tuo pigiau elektrą pirksime mes. Praėjus 20-čiai nepriklausomybės metų, pagaliau suvokėme: negali būti draugystės tarp valstybių.
