Seimo Ekonomikos komitetas šiandien svarstė Atominės elektrinės įstatymo projektą ir komiteto nariams nepavyko prieiti prie bendros nuomonės, netgi buvo nuspręsta nebalsuoti ir rytoj surengti neeilinį komiteto posėdį, nors Kęstutis Daukšys siūlė atidėti šio klausimo svarstymą iki to laiko, kai visi Seimo nariai galės tvirtai apsispręsti dėl savo nuomonės.
„Tai mažiausiai 20 milijardų klausimas, todėl nėra gėda padaryti pertrauką, dar kartą pasikviesti Energetikos ministeriją ir spręsti tada, kai būsime įsitikinę“, – siūlė jis. Pasak „darbiečio“, nėra gerai balsuoti tik dėl to, patinka ar nepatinka branduolinė energetika.
Posėdžio metu netrūko argumentų „už“ ir „prieš“ Visagino atomines elektrinės statybą. Seimo nariai aršiai diskutavo šia tema, nevengdami kritikos vienas kito atžvilgiu.
Socialdemokratų partijos narės Birutės Vėsaitės nuomone, šis projektas yra tolimos perspektyvos geopolitinis ir strateginis projektas, tačiau jokiu būdu ne komercinis, nes neaišku, ar Lietuvos žmonėms, pramonei ir verslui bus iš jo naudos.
Kita medalio pusė – tai, kad projektas yra pernelyg brangus ir rizikingas tokiai šaliai kaip Lietuva, taip pat abejotinas ir projekto gyvybingumas.
Pasak jos, kyla abejonių ir dėl to, kokia padėtis bus finansinėse rinkose, ir dėl reaktoriaus naudingumo koeficiento, todėl ji yra linkusi labiau tikėti oponentais, o ne specialistais.
„Kyla abejonės ir dėl partnerių, nei latviai, nei estai jokių įsipareigojimų nepasirašė. Ateityje visas šis projektas užgrius Lietuvos mokesčių mokėtojų pečius“, – nuogąstavo ji.
B. Vėsaitė pabrėžė, kad reaktoriaus galia taip pat abejotina, nes Lietuva būtų pirmoji valstybė, turinti tokios galios reaktorių. Anot jos, visos neigiamos projekto pasekmės tektų Lietuvai.
„Keliolikai metų būtų įšaldytos milžiniškos lėšos, kurių Lietuvai ir taip trūksta. O energijos generavimo šaltinių šią akimirką ir taip užtenka“, – argumentavo ji.
Seimo narės manymu, protinga AE statybą atidėti ir investuoti į žaliąją energetiką, kuri Lietuvai duos daugiau naudos ir darbo vietų, negu atominė elektrinė.
B. Vėsaitis partijos kolega Rimantas Sinkevičius pabrėžė, kad po trijų su pusę metų darbo kelios savaitės Seimo nariams įsigilinti į įstatymo projektą ir apsispręsti yra pernelyg mažas laiko tarpas, kad būtų priimtas toks atsakingas visuomenei sprendimas. Be to, jo manymu, jei viskas vyktų ne prieš rinkimus, diskusija būtų mažiau arši.
„Jei turėtume daugiau pinigų, mažiau skolų ir įsipareigojimų, šis projektas nebūtų toks blogas, bet finansinė padėtis tokia – valstybės skola metų pabaigoje sieks 51 mlrd. litų. Pensijas prisižadėjome grąžinti, bet įstatymo net nepriėmėme, ir kokio tai lėšų kiekio pareikalaus, neaišku“, – svarstė jis.
Pasak jo, visada yra galimybė situaciją gerinti, tačiau gatvėje žmogaus paklausus, kas jam labiausiai rūpi, atsakymas būtų – šilumos kaina.
„Aš manau, kad šiandien negaliu pasakyti, kad įstatymas geras. Kuo daugiau informacijos gautume, tuo lengviau būtų apsispręsti. Raginu Energetikos ministeriją ir VAE nieko neslėpti, nes kitaip šitą sriubą dar virsime kokias tris Vyriausybes“, – tikino K. Daukšys.
Kęstutis Masiulis nesutiko su B. Vėsaitės vertinimu, kad Atominės elektrinės statyba – tai nekomercinis klausimas. „Negali būti nekomercinis, nes kainuoja pinigus, gali atnešti naudą ar nuostolius“, – teigė jis.
Jo manymu, jeigu šis projektas būtų realizuotas, Lietuva gautų didžiulę geopolitinę, technologinę naudą, integruotųsi į Europą ir Euroatlantą.
K. Masiulio teigimu, kiekvieno komiteto nario balsavimas, išskyrus Juliaus Veselkos, būtų nulemtas politinių aplinkybių.
K. Daukšio manymu, tauta turės nuspręsti rudenį per referendumą, reikia jai atominės jėgainės ar ne.
„Netikiu, kad šiaudais, žolėm, malkų kaladėm užteks pajėgumo Lietuvai. Mano įsitikinimu, referendumas – gudrus būdas tautai suversti tai, ką specialistai turi daryti“, – konstatavo J. Veselka.
