Vis dar žinote, koks draugo, su kuriuo lankėte pirmą klasę vardas ir adresas, smulkiai galite atpasakoti pirmosios kelionės į užsienį, vykusios prieš 15 metų, įspūdžius, bet dabar neatsimenate, kur padėjote mašinos raktus ir mobilų telefoną? Greičiausiai jums bus sutrikusi trumpalaikė atmintis.
Kodėl „sustreikuoja“ atmintis?
Medikai teigia, kad užmaršumas – natūralus procesas, bet jei pamirštame iš anksto suplanuotus susitikimus, vardus, svarbias datas, rodos, įprastose vietose nerandame daiktų, tai rodo, kad yra rimtų problemų su atmintimi.
Pasak gydytojos neurologės Vaidos Johson, atmintis gali pablogėti bet kokiame amžiuje, ne tik senstant. Tai gali lemti smegenų kraujotaką ar medžiagų apykaitą sutrikdančios ligos, tokios kaip depresija, šizofrenija, skydliaukės, kepenų, širdies ar plaučių ligos arba tam tikros būklės: piktnaudžiavimas alkoholiu, galvos traumos, augliai, aukšta temperatūra, prasta mityba bei kai kurie vaistai. Beje, tam tikros toksinės medžiagos, dažnos galvos smegenų traumos neretai tampa būtent jaunų žmonių atminties sutrikimo kaltininkėmis. Tačiau šie atminties sutrikimai dažniausiai yra laikini. Kaip teigia gydytoja, atminties sutrikimas, netrukdantis kasdieniams darbams, nėra liga, tačiau pataria verčiau apsilankyti pas medikus.
Tyrimai rodo, kad atminties sutrikimai dažniau nustatomi žemesnio išsilavinimo žmonėms, tiems, kurių socialinė bei ekonominė padėtis prastesnė nei tiems, kurių išsilavinimas aukštesnis, o darbas – protinis. Paradoksalu, tačiau būtent pastariesiems pasireiškę sutrikimai progresuoja greičiau.
Šįkart nekalbėsime, apie tokią būklę, kai atminties sutrikimai jau tampa liga, o pasiaiškinsime, kaip galime pagerinti savo trumpalaikę atmintį.
Atmintis pavaldi laikui
Mūsų atmintyje gauta informacija išsilaiko tam tikrą laiką. Pagal jį atmintį galima suskirstyti į trumpalaikę, vidutinės trukmės ir ilgalaikę.
Trumpalaikėje atmintyje saugome tai, ką galbūt net visai atsitiktinai perskaitėme, pamatėme ar išgirdome. Mes galime visai tai atsiminti ir pakartoti tol, kol mūsų dėmesio neatitraukia koks nors kitas dirgiklis, kadangi trumpalaikės atminties informacija laikoma sąmonės lauke.
Jei informacija buvo reikšminga, ji yra kartojama (dažniausiai, mintyse) ir perkeliama į ilgalaikę atmintį ilgesniam saugojimui, o nevertinga informacija „išmetama“.
Kaip sciencedaily.com sakė psichologijos profesorius Jeffas Rouderis (Misūrio universitetas): „trumpalaikė atmintis yra mąstymo funkcija, leidžianti laikyti informaciją paprastoje, lengvai manipuliuojamoje formoje, kuri vėliau padeda ją kombinuoti, pertvarkyti ir paruošti produktyviam saugojimui.“
Pagrindinis pratimas, naudojamas testuojant trumpalaikės atminties galimybes, ir ją vystantis, yra skaičių sekos įsidėmėjimas ir pakartojimas: tiriantysis pasako skaičių seriją (10), tiriamasis tuoj pat juos turi pakartoti (norma – 7±2 teisingi atsakymai).
Vidutinės trukmės atmintis leidžia atsiminti informaciją iki 24–48 val. Tipiškas tokios atminties pavyzdys, studentas, „iškalęs“ egzamino atsakymus, ir po kokių trijų dienų nebegalintis prisiminti tų pačių dalykų, už kuriuos gavo dešimtuką. Patikrinti tokią atmintį galima, paklausus žmogaus apie kokius nors vakar buvusius įvykius, pvz., kaip jis vakar buvo apsirengęs, ką valgė pietums.
O ilgalaikė atmintis teoriškai leidžia išsaugoti informaciją visą gyvenimą ir jos apimtis yra neribota. Joje – visi mūsų gyvenime svarbūs įvykiai (pvz., biografiniai duomenys), įgytos žinios, mokėjimai, įgūdžiai. Šie duomenys atgaminami tada, kai mums to reikia.
Kodėl verta gerinti trumpąją atmintį?
Amerikos mokslininkai iš Ratgerso ir Nju Džersio universitetų įsitikino, kad tarp intelekto ir trumposios atminties yra tamprus ryšys. Pelėms, kurioms specialiais pratimais buvo gerinama operatyvi trumpalaikė atmintis, per testus buvo pastebimi ir didesni intelektualiniai sugebėjimai. Visai rimtai kalbant, tokio pobūdžio išvados taikomos pelėms ir žiurkėms, pasirodo, tinka ir žmonėms. Todėl treniruodamas savo trumpalaikę atmintį, žmogus gali tuo pat metu gerinti savo intelekto rodiklius. Be to, kaip jau minėta, naudinga informacija iš trumpalaikės atminties persikelia į „didžiąją saugyklą“ – ilgalaikę atmintį.
Trumpalaikė atmintis leidžia mums prisiminti ką nors, praėjus nedideliam laiko tarpui: kas vyko prieš kelias sekundes ar minutes ir nepasikartojo. Tokios atminties talpa ribota. Tyrimai rodo, kad joje telpa nuo 4 iki 9 įsimenamų objektų, vidutiniškai 5–7. Tai leidžia, pavyzdžiui, palyginti kainas parduotuvėje arba surinkti telefono numerį, vieną kartą jį išgirdus arba pamačius. Tokia atminties rūšis yra gana netvirta. Trumpoji žmogaus atmintis panaši į operatyvinę kompiuterio atmintį – ji skirta einamiesiems darbams, ir išjungus kompiuterį visiškai išsitrina. Kompiuteriui operatyvinę atmintį padidinti paprasta – tai papildomas čipas. Žmogui toks būdas netinka, bet yra metodų, padedančių pagerinti jos sugebėjimus.
Objektų grupavimas
Svarbiausiai atminties gerinimo būdas yra objektų grupavimas (angl. chunking). Trumpalaikėje atmintyje saugomos informacijos apimtis yra 5–9 vienetai, tačiau šie vienetai gali būti įvairaus dydžio. Todėl bet kokios priemonės, kurios padeda informaciją „suspausti“ į mažesnį vienetų skaičių, yra naudingos. Duomenis galima grupuoti, sudaryti hierarchines struktūras, tad informacijos vienetu jau bus ne atskiras elementas, o visa grupė.
Šios taisyklės taikymas, pavyzdžiui, norint įsidėmėti telefono numerį iš 9 skaičių 968674567, reiškia, kad įsiminti bus paprasčiau, jei padalinsite jį į keletą dalių, pvz., 968-674-567.Taip išdalindamas informaciją, žmogus galės įsidėmėti daugiau simbolių. Dažniausiai žmonės, pasikliaudami savo patirtimi, ir patys taip daro, žinodami, kad šitaip jie lengviau įsimena.
Taip pat yra žinoma, kad akustiškai panašūs deriniai įsimenami sunkiau, nei skambantys nepanašiai. Iš to galima daryti išvadą, kad trumpalaikė atmintis remiasi į akustinį (verbalinį) informacijos saugojimo kodavimą.
Mnemonikos metodas
Mnemonika suprantama kaip abstrakčių objektų keitimas į tokius, kuriuos galima pamatyti, išgirsti arba kaip nors kitaip įsivaizduoti ir susieti su tuo, ką norite prisiminti. Pavyzdžiui, terminą, kurį reikia įsiminti, susiekite su kuo nors, ką jis jums primena. Mnemonikos metodas ypač efektyvus mokantis, studijuojant. Jį geriausia taikyti, kai „šlubuoja“ trumpalaikė atmintis.
Kad pagerintumėte trumpalaikę atmintį, svarbu žinoti, jog atmintis naudoja mnemoniką, kad sulauktų tam tikros reakcijos. Mnemonika tai – vaizdai, garsai, spalvos, skoniai, kontaktai, kalba ir emocijos. Dauguma iš jų susiję su jausminiais organais. Malonaus skonio ar spalvos ryšys su konkrečia informacija žmonėms padeda greičiau prisiminti.
Mnemonikos objektai turi būti pozityvūs ir jums malonūs – priešingu atveju jūs juos neigsite. Štai pavyzdys: jei jums patinka kokia nors melodija, galima pagal šios melodijos ritmą atsiminti telefono numerį arba žmogaus vardą. Keletą kartų sudainuokite naują „kūrinį“ ir pamatysite, kaip tvirtai informacija išsisaugos jūsų atmintyje.
Tokius metodus naudinga taikyti, jei ką nors įsimenant nuolat turite problemų, pavyzdžiui, darbe. Žinoma, šis metodas neveiks vien trumpalaikės atminties. Iš tiesų, kai mes bandome suformuoti mnemoninius ryšius, mes stengiamės užtvirtinti informaciją ilgalaikėje atmintyje.
Mityba
Norint pagerinti atmintį – nesvarbu ar trumpalaikę, ar ilgalaikę – patariama laikytis dietos, turinčios vitaminų B (ypač B6, B12 ir folio rūgšties (vitamino B9)). Šių vitaminų yra žaliose lapinėse daržovėse, baltyminiuose produktuose: piene, mėsoje, žuvyje, ankštinėse kultūrose ir t.t., rupių miltų duonoje, mielėse, kepenyse, B. grupės vitaminų aptinkama ir medaus sudėtyje.
Reikia nepamiršti, kad termiškai apdorojant maistą vitaminai žūsta, o organizme nesikaupia. Todėl maistą, kuriame jų yra, būtina vartoti kasdien.
Labai svarbūs atminčiai yra ir antioksidantai: vitaminai C, E ir beta karotinas. Jų šaltiniai: mėlynės ir kitos uogos, švieži vaisiai ir šviežiai spaustos sultys. Šie produktai dažniausiai turi rūgštų arba rūgščiai saldų skonį.
Smegenų veiklai naudingos ir Omega-3 riebiosios rūgštys. Jų yra kai kuriuose jūrų produktuose ir augaliniuose riebaluose. Tai žuvis, linų sėmenys, graikiniai riešutai, rapsų aliejus. Italijoje atlikti moksliniai tyrimai išaiškino, kad kasdien vartojant Omega-3 rūgščių pagerėja žmogaus protinės galimybės ir dėmesys.
Vitaminus ardo alkoholis, rafinuotas cukrus, nikotinas ir kofeinas. Pvz., kaip rodo kai kurie bandymai, surūkius cigaretę, sugebėjimas ką nors staiga atsiminti sumažėja net keletą kartų.
Taip pat svarbu:
Dėmesingumas. Sunku ką nors atsiminti, jei tam neskiriamas pakankamas dėmesys. Todėl kai bandote, ką nors įsidėmėti, tuo metu nenukreipkite dėmesio į dar ką nors kitą.
Pastovus naudojimas. Žmogaus atmintis panaši į raumenis – jei ja nesinaudosite, ji atrofuosis. Jei jūs neįprasite pasikliauti savo atmintimi ir nebandysite ja naudotis visu pajėgumu, greičiausiai, ji prie to prisitaikys ir „sumažins pajėgumus“. Tuomet jūs nebegalėsite ja visiškai pasitikėti net ir tada, kai jums to labai prireiks.
Tarpdurio efektas
Amerikos mokslininkai padarė išvadą, kad kai žmogus praeina pro tarpdurį, jo trumpalaikė atmintis pablogėja. Išsami tyrimo ataskaita publikuota „Quarterly Journal of Experimental Psych logy“.
Notre Dame universiteto (Indiana) tyrėjai nusprendė ištirti žinomą fenomeną, kurio esmė tokia, kad žmogus, įėjęs į patalpą su konkrečiu tikslu, nebegali prisiminti, ko jis ten užėjo. Tam jie atliko grupę eksperimentų virtualioje erdvėje ir realiomis sąlygomis.
Pirmojo eksperimento metu studentams-savanoriams virtualioje erdvėje tyrėjai pasiūlė supakuoti daiktus į dėžes ir arba išnešti jas į kitą kambarį, arba perdėlioti patalpos viduje. Vėliau bandymas buvo pakartotas realiomis sąlygomis.
Trečio eksperimento metu supakuotus daiktus reikėjo nešioti pereinant per keletą patalpų: pabaigoje visi grįžo ten, iš kur pradėjo kelią.
Paaiškėjo, kad visais trimis eksperimento atvejais atsiminti tai, kas sudėta į dėžę, buvo sunkiau, jei dalyviams tekdavo išeiti į kitą patalpą.
Trečiasis eksperimentas patvirtino, kad įsiminimui įtaką daro būtent praėjimas pro tarpdurį, o ne aplinkybės, kurių metu vyko pats pakavimas ir reikėjo įsiminti, kas yra dėžėje.
„Įėjimas arba išėjimas pro duris atmintyje tampa „vykių riba“, kuri padalija veiklos epizodus ir „atiduoda juos į archyvą“. Prisiminti sprendimą arba veiksmą, įvykusi kitoje patalpoje, sunku, nes jis (mąstymu) jau priskirtas kitai kategorijai“, – gautus rezultatus paaiškino tyrimo vadovas Gabrielis Radvansky's.
