Pasinaudodamas proga sveikinu prezidentą Valdą Adamkų su eiliniu jo gimtadieniu, bet negaliu susilaikyti nuo trumpo komentaro dėl Prezidento vieno iš pastarųjų veiksmų vetuojant vadinamąjį liustracijos įstatymą ir išsakant tam tikrus priekaištus ir pastebėjimus dėl liustracijos proceso Lietuvoje.
Pirma. Tenka pastebėti, kad Prezidentas ne pirmą kartą vetuoja įstatymus, susijusius su liustracijos procesu, bet iki šiol nepateikė aiškiau savo vizijos ir savo matymų, kaip, jo manymu, šį procesą reikėtų toliau tvarkyti.
Antra. Po pastarojo Prezidento veto aš neįsivaizduoju, kad šiame Seime būtų įmanoma tvarkyti dar kokius nors liustracijos reikalus, žinant, kaip sudėtinga buvo pasiekti bent minimalų sutarimą dėl to įstatymo, kuris buvo priimtas ir kurį Prezidentas vetavo. O tai reiškia, kad Europos žmogaus teisių teismo sprendimas, kuriame buvo nurodyta daryti pakeitimus liustracijos įstatymuose, nebus įvykdytas. Tai reiškia ir tai, kad nepradės veikti profesionali liustracijos komisija. Komisija, kuri padarė daug (Dalios Kuodytės vadovaujama komisija), bet kuri pamatė, kad visuomeninis darbas tokioje komisijoje yra ribotas ir atsistatydino iš pareigų, negalės būti pakeista profesionalia komisija. Tai reiškia, kad galios ankstesnis įstatymas ir teks formuoti tokią pat visuomeninę komisiją.
Trečia. Nelabai suvokiu Prezidento priekaištų dėl to, kad įstatymas neatitinka Seimo procedūrų. Manau, kad Seimo procedūras turi nagrinėti ne Prezidentas ar Vyriausybė, bet Seimas. Gali susidaryti pavojingas precedentas, kai Prezidentas bus įveliamas į vis naujus procedūrinius Seimo aiškinimusis. Noriu priminti, kad Prezidentas savajame veto Seimo priimtam įstatymui išsakė tik vieną priekaištą – girdi, Seimas neįvykdė visų procedūrų, nesikreipė į Seimo etikos komisiją. Taigi kuriamas pavojingas precedentas, kai Prezidentas taps dar viena etikos ir procedūrų komisija, nagrinėjančia Seimo procedūras.
Paskutinis dalykas – Prezidento pageidavimas, kad liustracijos įstatymas vestų link tautos susitaikymo, yra gražus, bet jo realizavimas priklauso pirmiausia nuo to, ar tos politinės jėgos, kurios vienaip ar kitaip save kildina iš buvusio sovietinio režimo, – pirmiausia turiu mintyje kairiąsias politines jėgas, – pagaliau suvoks, kad susitaikymui reikalingas liustracijos procesas, todėl ir turi būti įgyvendintas. Iki šiol šios jėgos priešinosi bet kokiam liustracijos procesui, kitaip sakant, jos nematė reikalo vienaip ar kitaip pripažinti ano laikotarpio klaidų, nusikaltimų ir ieškoti, kaip tai įvertinti, ir sukurti procesą, kuris vestų prie visuomenės susitaikymo. Pasipriešinimas tokiam procesui, laiko tempimas, manant, kad užmarštis atves prie susitaikymo, yra visiškai klaidingas požiūris. Tai rodo Ispanijos patirtis. Net prabėgus 60 metų po pilietinio karo, kaip tik praėjusią savaitę Ispanijos parlamentas priėmė dar vieną įstatymą dėl pilietinio karo vertinimo. Kitaip sakant, šitos žaizdos per užmarštį neužgyja. Vienintelis kelias, kurį žino civilizuotas pasaulis, yra atviras kalbėjimas, nuodėmių prisipažinimas ir po to prašymas atleidimo. Atleidimas ateina per nuodėmės išpažinimą, o ne per užmarštį. Štai ką reikia suvokti.
Aš manau, kad Prezidento veiksmas vetuojant šį įstatymą nėra tas veiksmas, kuris racionaliai vestų į tos problemos tinkamą suvokimą ir jos sprendimą. Nes dar kartą kartoju – neįsivaizduoju, kad Seimas rastų naujų būdų, kaip šią problemą spręsti. Prezidentas, pasakęs A, turi pasakyti ir B, ir pats imtis iniciatyvos pateikti tokį liustracijos proceso teisinį reglamentavimą, kuris, jo matymu, išspręstų visas problemas.
Jeigu Prezidentas nieko daugiau nepasiūlys, nėra kito sprendimo, kaip tik siūlyti nepritarti jo veto, kadangi šiame įstatyme, kurį Prezidentas vetavo, yra numatyta, kad vietoj visuomeninės komisijos pradėtų dirbti profesionali komisija, ir yra atsižvelgta į Europos žmogaus teisių teismo primygtinį nurodymą Lietuvai iš apribojimų buvusiems kadriniams KGB darbuotojams išbraukti ribojimus dirbti privačiose verslo struktūrose.
Nors turiu pasakyti, kad abejoju, ar mums pavyks įveikti prezidento V. Adamkaus veto. Matydamas balsų pasiskirstymą ir matydamas, kad kairioji pusė yra pasirinkusi kelią, jog nereikia jokio liustracijos reglamentavimo, o reikia viską vilkinti, prognozuočiau, jog jiems balsų blokuoti mūsų pastangas atmesti Prezidento veto tikrai gali pakakti.
Andrius Kubilius yra LR Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos pirmininkas
Parengta pagal spaudos konferenciją 2007-11-05
