Atgal į 2015-uosius
Visai neseniai pasaulį apskriejo pokštas. Visuotinai pasklido faktas, kad žymiajame devintojo dešimtmečio filme „Atgal į ateitį“ laiko mašina yra nustatoma būtent į 2012 metus, birželio 27 dieną. Daugybė filmo gerbėjų visame pasaulyje rimtai ir nerimtai laukė, kad kažkas tą dieną turėtų įvykti. Kiti skubėjo šiaip sau paminėti savo mėgstamo filmo istorijos akimirkos. Vis dėlto jau netrukus paaiškėjo, kad visi šie žmonės ne tokie jau ir dideli filmo gerbėjai, jei nesugeba prisiminti vieno iš esminių jo faktų. Laiko mašina jame keliauja ne į 2012, o į 2015 metus, todėl atskriejantį automobilį iš praeities mes galėsime išvysti nebent po trejų metų. Tačiau šis straipsnis yra ne apie tai.
Daugybė knygų, filmų autorių ne kartą rašė apie ateitį. Į šią sritį fokusuojama didžioji dalis fantastikos kūrinių. 1949 metais George'as Orwellas aprašė 1984-uosius – pasaulį vaizdavo itin tamsiomis spalvomis. Ateities pasaulį ir toliau aprašo fantastikos rašytojai, pavyzdžiui, prisiminkime žymiuosius rusus brolius Strugackius ar amerikietį Isaacą Asimovą. Ir jie toli gražu nėra vieninteliai. Tačiau straipsnį pradėjome nuo prisiminimų apie „Atgal į ateitį“, kurį, beje, (jei kas nors iki šiol vis dar nežino) režisavo ne kas kitas, o lietuvių kilmės režisierius Robertas Zemeckis. Todėl čia kalbėsime būtent apie jį. Kaip 1989 metais filmo kūrėjai įsivaizdavo 2015 metų pasaulį? Ar jų spėjimai buvo taiklūs?
2015-ieji: 3D rykliai-milžinai, skraidančios riedlentės ir „keistoka“ mada
Nors, žinoma, mes dar nesulaukėme 2015 metų (o jei tikėsime majų pranašystėmis, taip jų ir nesulauksime), vis dėlto 1989-aisiais tokie tolimi atrodę 2015 metai yra kaip niekada arti. Todėl sugrįžkime prie pagrindinio klausimo: kaip 2015 metai atrodė pačiame kino filme?
Kai pagrindinis filmo veikėjas Martis McFly laiko mašina atskrenda į 2015 metus, jis natūraliai nustemba. Išėjęs į gatvę, jis išvysta žmones, gatve judančius kiek neįprastais objektais – skaidančiomis riedlentėmis. Negana to, be tradicinių automobilių, ore knibžda daugybė keistokų futuristinių skraidančių aparatų. Tuo metu tiesiog ore iššokanti reklama teigia: „Mano senelis turėjo problemų dėl spūsčių, tačiau dabar jums dėl to rūpintis nereikia, nes savo kelių automobilį galite pakeisti skraidančiu aparatu.“ Senoviškus kompiuterius, televizorius, kurie 1989 metais turėjo atrodyti pakankamai įspūdingai, Martis stebi antikvarinių prekių parduotuvės vitrinoje.
Apstulbęs Martis stovi nugara į kino teatrą, kuriame reklamuojamas siaubo filmas „Nasrai 19“. Staiga nuo stogo į Martį skrieja milžiniškas ryklys, kurio artėjančius nasrus Martis pasitinka garsiu riksmu. Visgi pasirodo, kad siaubingasis ryklys iš tiesų yra tik reklaminė 3D projekcija ir jokios grėsmės nekelia. Netrukus Martis pastebi ir kalbantį robotą, kuris automatiškai aptarnauja klientus skraidančių aparatų degalinėje. Be to, žiūrint šiuos kadrus, galima pastebėti, kaip filmo kūrėjai įsivaizdavo 2015 metų madas. Fone pasirodančių žmonių rūbai yra mažų mažiausiai keisti ir labiau primena dabartinių pigių rūbų krautuvių asortimentą.
Galima daryti paprastą išvadą: filmo kūrėjai iš dalies pervertino žmonijos galimybes. Laisvai prieinamų skraidančių aparatų mes vis dar neturime, o robotai mūsų taip plačiai neaptarnauja.
Vilniečių nuomonė: džiaugsmas prieš fatalistines nuotaikas
Na, o dabar pats įdomiausias dalykas. Išėjome į tvankaus oro pripildytą pirmadieninį Vilnių ir paklausėme žmonių, kaip prieš 25 metų ateitį įsivaizdavo jie. Ar tikėtasi didesnio technologinio ir kitokio pobūdžio progreso, o galbūt dabartinė ateitis pranoko visus lūkesčius?
Kaip ir buvo galima tikėtis, praeiviai bendros nuomonės šiuo klausimu neturėjo. 39 metų Artūras tikino, kad dabartinis technologijos progresas jo visiškai nestebina. Artūrui, dirbančiam banke, kaip tik atrodo, kad žmonija toli gražu dar neišnaudojo savo potencialo šioje srityje. Pasak jo, mūsų laikais, kai technologijos vystosi tokiu milžinišku tempu, jau labai greitai galime pamatyti iki šiol dar tik fantastiniuose filmuose rodytus dalykus: „Aš manau, kad tie patys robotai ar skraidančios transporto priemonės jau labai greitai bus prieinamos daugeliui žmonių. Tai yra tik laiko klausimas. Juk jau ir dabar daugybėje sričių galima aptikti robotizuotos veiklos. Na, o dabartiniai technologiniai stebuklai, pavyzdžiui, išmanieji telefonai, jau senokai yra visiems įprastas dalykas.“
Tačiau taip mano anaiptol ne visi. Štai, pavyzdžiui, 68 metų Janina teigia, kad dabartinis technologijos progresas ją dar ir kaip stebina: „Kai aš pradėjau dirbti ekonomiste, būdavo tik mediniai skaitytuvai, vėliau atsirado pusiau automatiniai aparatai. Tuo metu aš tikrai neįsivaizdavau, kad technika padarys tokią pažangą. Ypač paskutiniu metu, pastaraisiais metais.“ Paklausta apie tai, ar vis dar tikisi, kad žmonija pradės naudotis skraidančiais aparatais ir robotais, kokie buvo pavaizduoti filme „Atgal į ateitį“, ji tvirtina, kad niekada neabejojo žmonijos galimybėmis šioje srityje: „Kadangi aš tikėjau, kad egzistuoja skraidančios lėkštės, visada galvojau, kad ir žmonės kažkada tokias turės.“
Ir vis dėlto technologinė žmonijos pažanga džiaugsmą kelia ne visiems. „Dabartinis technologinis išsivystymas man jokio džiaugsmo nesukelia. Aš kaip tik manau, kad jau artimiausiu metu žmonija gali nusiristi į tolimą praeitį. Nieko gero toje ateityje nebus“, – tvirtina 44 metų amžiaus Leokadija. Tiesa, pasak ponios Leokadijos, tai labiau sąlygoja ne technologinis, o žmoniškasis išsivystymas: „Žmonės jau taip nusirito. Visi tapo tokie negailestingi. Dėl to viskas tik blogės. Ir joks technologinis progresas nepadės. Jau sugalvota tiek blogio, kad kelio atgal nėra.“
Taip pat skaitykite:
Pokštas su filmu „Atgal į ateitį“ priminė didžiausias pasaulio apgavystes (video)
