Ši anksčiau žiniasklaidoje neviešinta istorija mena dar 2013 metus – būtent tuo metu 1985 m. gegužę gimęs šiaulietis Gediminas Darkintis pirmą kartą ėmė verbuoti Šiaulių vaikų globos namų auklėtinius, siekdamas pasisavinti jų išmokas. Su kai kuriomis aukomis jis susipažino, joms dar nesulaukus pilnametystės ir bendravo kelis ateinančius metus, vis laukdamas aštuoniolikto gimtadienio.
Šis šiaulietis ir anksčiau buvo pakliuvęs į teisėsaugos rankas – 2011 m. Šiaulių apylinkės teismas jį pripažino kaltu dėl apgaule padarytos turtinės žalos. Tuomet šiaulietis būdamas uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi ir veikdamas vieninga tyčia, nusprendė apgauti visą eilę kitų uždarų akcinių bendrovių. Krovinių vežėjams atlikus įsipareigojimus, G. Darkinčio įmonė pinigų už suteiktas paslaugas nepervesdavo, arba pervesdavo tik dalį pinigų, dėl ko minėtos įmonės patyrė milžinišką turtinę žalą,
G. Darkintis už tai susilaukė gana nedidelės bausmės – viešųjų darbų šešiems mėnesiams. Tačiau, teismas iš dalies tenkino ir įmonių pateiktus civilinius ieškinius, o šių ieškinių sumos – įspūdingos. Štai vienai įmonei jis buvo įpareigotas atlyginti 45 474,94 litų turtinę žalą, kitai įmonei – virš 71 tūkst. litų siekiančią turtinę žalą. Iš viso nukentėjo net 11 įmonių.
Naujienų portalas tv3.lt pristato dviejų dalių pasakojimą apie neeilinę prekybos žmonėmis bylą – šioje byloje Gediminas Derkintis buvo kaltinamas sukčiavimu bei prekyba žmonėmis, mat pasisavino Šiaulių vaikų globos namų auklėtinių išmokas, o du iš jų išvežė dirbti į Angliją, pasisavindamas didžiąją dalį jų uždarbio. Pirmoje dalyje papasakosime, kaip gi G. Derkintis susipažino su globos namų auklėtiniais, juos verbavo, bei galiausiai išnaudojo Anglijoje.
Pasakojo pasakas apie pagalbą, o galiausiai atėmė išmokas
2013 m. spalio 4 dieną G. Darkintis susipažino su vienu Šiaulių vaikų globos namų auklėtiniu. Šio auklėtinio tapatybė redakcijai yra žinoma, tačiau kaip ir kitų aukų tapatybės, nebus skelbiama.
Įgydamas jauno amžiaus vaikino pasitikėjimą, G. Darkintis žadėjo vaikinui padėti įsitvirtinti pradedant savarankišką gyvenimą – įsikuriant jo surastame nuolatiniame būste, surandant darbą ir jį įdarbinant. Šiaulietis pasinaudojo vaikų namų auklėtinio socialinių įgūdžių stoka, jaunu amžiumi, bei naivumu ir sugebėjo jį įtikinti parašyti prašymą išeiti iš Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų, tam, kad jaunuolis įgytų teisę gauti vienkartinę išmoką įsikurti.
Tuomet išnaudotojas deklaravo jaunuolio gyvenamąją vietą savo paties bute bei nurodė vaikinui kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skyrių, kad šis gautų vienkartinę įsikūrimui skirtą išmoką gauti. Šios išmokos dydis siekė 9750 litų (2382,3 eurų) ir šią išmoką G. Darkintis panaudojo svetimam turtui įgyti – už šią pinigų sumą nusipirko įvairiausių daiktų. Tarp jų – televizorius, sulčiaspaudė, šaldytuvas. Savo įsipareigojimų pažadų apie surastą darbą ar gyvenamąją vietą jis nevykdė.
Užtat meluodamas, kad padės uždirbti dar daugiau pinigų, jis įtikino auklėtinį išimti pinigus iš savo banko sąskaitos ir atiduoti G. Darkinčiui. Asmenines jo santaupas G. Darkintis išgrynino per tris kartus – iš viso iš auklėtinio jis išsiviliojo 15 234,07 litų (4412,09 eurų). Šiuos ir kitus už išmokas atliktus pirkimus teisme patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento socialinių išmokų kompetencijos skyriaus duomenys.
Vėliau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisme liudijęs vaikinas pasakojo, jog po apgavystės jis neturėjo nė cento ir ėmėsi vagysčių. Teisme jis pasakojo, jog G. Darkintis sudarė patikimo, solidaus žmogaus įvaizdį, turėjo šeimą ir žmoną. O daugiau kuo pasikliauti jis nelabai turėjo – socialiniais darbuotojais jis nepasitikėjo, nors turi brolių ir seserų, bet su jais nebendrauja. Vogdamas jis įkliuvo teisėsaugai ir kaip pats teigė, kalėjime praleido tris metus ir 8 mėnesius laiko, vėliau dirbo Lietuvoje, o tada išvažiavo į Angliją uždarbiauti.
Labai panašiai šiaulietis pasinaudojo ir kitu auklėtiniu, kuris su anksčiau minėta auka yra susijęs giminystės ryšiais. Ir vėl žadėjo padėjo jam uždirbti daugiau pinigų, prašė auklėtinio išgryninti turimas lėšas. Šį kartą jam pavyko išsivilioti 4000 litų (1158,48 eur).
Vėliau sukčius ėmėsi tokios pačios schemos – auklėtiniui gavus vienkartinę įsikūrimui skirtą išmoką, jis įgijo svetimą turtą. Tarp šių daiktų – komodos, lentynos, kiti daiktai. Teismas konstatavo, jog G. Darkintis sugebėjo savo naudai įgijo svetimo turto, įvertinto 13 276,02 litų suma (3845 eurai)
Teisme liudininke įvardyta socialinė pedagogė V. S. pasakojo, jog vos pirmajai aukai sulaukus 18-os metų, jis iš karto prašė būti išbrauktas iš vaikų globos namų. Apie jo bendravimą su Gediminu ji tiksliai nežinojo, tačiau buvo girdėjusi kalbas apie tai iš kitų auklėtinių.
Socialinė pedagogė liudijo, jog vaikai gyveno tokiose šeimose, kur vyravo asocialus gyvenimo būdas, alkoholio vartojimas.
Išvežė į Angliją dirbti jo naudai
Vėliau G. Darkintis ėmėsi kur kas niekšingesnių veiklų. 2014 m. rugsėjį jis susipažino su trečiąja auka – taip pat vaikų namų auklėtiniu. Pasinaudodamas panašia apgaule kaip ir anksčiau, šį kartą jis sugebėjo įgyti turto, vertintino 9364,99 litų (2712,29 eurų) suma. Tą kartą G. Darkintis perėmė prabangius telefonus, jų aksesuarus, planšetinį kompiuterį „iPad“.
Taip jis bandė apgauti ir ketvirtą auklėtinį, vos jam sulaukus pilnametystės – žadėjo padėti išgryninti pinigus. Visgi, šis pajuto klastą ir Gediminui savo pinigų nepatikėjo.
Visgi, ši istorija tuo nepasibaigė. 2014 m. rugsėjį apgautas vaikinas vėliau išvežtas į Angliją išnaudojimo tikslais – siekiant vaikiną įdarbinti, o jo gautas pajamas pasisavinti.
Ir tokiu būdu G. Darkintis siekė išnaudoti ne tik šį vaikiną, bet ir kitą panašaus amžiaus vaikų namų auklėtinį. Bylos medžiagoje rašoma, jog G. Darkintis siekė pasinaudoti auklėtinių socialinių įgūdžių stoka, prasta materialine padėtimi, jaunu abiejų aukų amžiumi. Naujienų portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, vienam iš šių vaikinų G. Darkinčiui su juo susipažinus tuo metu buvo vos 17 metų, tuo pačiu metu kitam vaikinui irgi buvo 17 metų.
G. Darkintis susipažino su vaikinu jam dar būnant nepilnamečiu, tačiau jam išvažiuoti padirbėti jis siūlė vėliau – 2015 m., laikotarpiu tarp rugpjūčio 18 ir spalio 28 d. Išnaudotojas šiuo metu pradėjo bendrauti matyt neatsitiktinai, nes būtent šiuo laikotarpiu auka sulaukė pilnametystės, o juk nepilnametį Anglijoje įdarbinti būtų kur kas sunkiau. Vėliau teisme duodamas parodymus, vaikinas pats užsiminė, jog G. Darkintis su juo daugiau bendrauti pradėjo vis artėjant jo aštuonioliktam gimtadieniui.
Per šiuos pokalbius pokalbių programėlėje „Messenger“, išnaudotojas susipažino ir su kita auka. Abiejoms aukoms jis sekė pasakas – kad rūpinsis kaip savais vaikais.
Spalio pabaigoje G. Darkintis ėmėsi savo planų ir mikroautobusu pervežė du jaunuolius į Angliją.
Anglijoje G. Darkintis įdarbino aukas automobilių plovyklose, statybų ir konteinerių krovos darbuose, bei nurodė, kad aukos jam yra skolingos dėl kelionės išlaidų, būsto nuomos, maisto, dėl ko aukos turi perduoti savo lėšas „skolai“ padengti. Tiksliai nenustatyta, kokia dalis lėšų buvo perduodama – visgi bylos medžiagoje rašoma, jog ko gero buvo perduodama didžioji dalis sunkiai uždirbtų pinigų.
Atėmė beveik visus pinigus
Pirmiausia G. Darkintis vaikinus įdarbino automobilių plovykloje, Norfolko mieste.
Viena iš aukų teisme pasakojo, jog pradėjęs dirbti automobilių plovykloje, per 7 dienas uždirbo apie 230 svarų, o G. Derkintis jį paliko tik su 10-20 svarų, taigi, atėmė beveik visus pinigus.
Nebesugebėdamas išgyventi, vaikinas pinigus pradėjo slėpti, meluoti, kiek uždirba. Galiausiai po darbų Anglijoje jis grįžo visai be savo pinigų ar santaupų – tik su keliais kažkieno daiktais ir nedidele, neįvardyta pinigų suma, kurią G. Darkintis galėjo atimti ir iš kitos aukos.
Teisme jis aiškino, kad G. Derkinčio bijojo, nors tas jo neva ir nemušė – dėl to pinigus ir atiduodavo. Nors kiti byloje liudiję asmenys ir naujienų portalo tv3.lt šaltiniai pasakojo kiek kitokią istoriją.
„Nukentėjusieji buvo itin traumuoti įvykių, tai neatsispindi teismo nuosprendžiuose. Be to, jie sunkiai išgyveno fizinę prievartą. Jų savivertė krito ilgam, abejoju, ar atsistatys. Vienas vaikinas dabar statosi gyvenimą, kitas įkliuvo į nusikalstamo pasaulio pinkles“, – kalbėjo šaltinis.
Gyvenimo sąlygos – tragiškos
Antrasis į išnaudotojo pinkles patekęs vaikinas su G. Darkinčiu susipažino per anksčiau minėtas aukas. Vaikų namuose jis augo, nes 2005 m. mirė jo mama, tad nuo 2005 m. iki pilnametystės, jis gyveno vaikų namuose.
Teisme jis pasakojo, jog santykiai su Gediminu iš pradžių buvo geri, nes jis skyrė daug dėmesio, maloniai bendravo, o to vaikinui ypač trūko. Kai tas neturėdavo cigarečių, Gediminas jų nupirkdavo.
Kaip liudijo antrasis vaikinas, juodąją buhalteriją (perimant vienkartines įsikūrimo išmokas) Gediminas vedė kartu su Ramūnu Petrausku – šis apsimetė jaunuolio dėde, o iš tiesų tvarkė visus dokumentus. Nors ir leido suprasti, jog daiktai bus perkami Gediminui.
Teisme antrasis vaikinas aiškino, jog į Angliją vykti norėjo ir pats, mat pasitikėjo Gediminu. Visgi tik atvykus, gyvenimo sąlygos buvo tragiškos – dvi aukos miegojo ant vieno čiužinio, po viena kaldra, dirbti jaunuoliai važiavo visiškai nepavalgę. Gediminas jiems pirkdavo maistą, rodė kvitus, tačiau pirkiniai visai neatitiko sumos.
Šiek tiek daugiau apie gyvenimo sąlygas Norfolke pasakojo ir kiti parodymus davę asmenys – du vaikinai buvo apgyvendinti name, kuriame gyveno dar keli kiti G. Darkinčiui dirbę vyrai. Jie nebuvo susiję su Šiaulių vaikų globos namais, tačiau taip pat pajuto išnaudojimą.
Vienas iš gyventojų, T. R., pasakojo, jog ir pats konfliktavo su Gediminu. Savaitę padirbęs vištienos fabrike, jis gražino pinigus Gediminui už kelionę mikriuku ir dūmė lauk iš Anglijos, mat vos po savaitės susipyko – teisme jis detaliai nepasakojo, dėl ko gi kilo konfliktas.
Visgi, pavyko sužinoti apie apgailėtinas gyvenimo sąlygas Anglijoje. T.R. pasakojo, jog pirmąją naktį kambaryje miegojo trise – jis ant čiužinio, o du vaikų namų auklėtiniai buvo palikti miegoti ant žemės.
Jis pasakojo, jog tuo laikotarpiu gyvenimo sąlygos nesikeitė, auklėtiniai toliau miegojo ant grindų. T.R. buvo girdėjęs apie auklėtinių padėtį – kad jie neteko savo išmokos, dirbo plovykloje ir uždirbo apie 40 svarų per dieną. Apie auklėtinių padėtį vėliau jis sužinojo iš bendros draugės, kuri pasakojo, jog jie buvo nuolat mušami, girtuokliavo, skundėsi prastomis gyvenimo sąlygomis.
Vėliau keitė darbą
Visgi, vėliau G. Darkintis nusprendė, jog vaikinai uždirba nepakankamai. Tad šalia darbo automobilių plovykloje, dar juos įdarbino ir pagalbiniais darbuotojais. Jie padėjo tvarkytis namą E. Darkinčio broliui.
O vėliau jis surado kitą darbą – „prie konteinerių“. Paprastai tariant, vaikinai buvo įdarbinti kitame mieste, Ipsvičiuje, pas lietuvį Joną Lapėną, kuris vėliau teisme liudijo G. Darkinčio naudai. Šio darbo metu jiems tekdavo iškrauti konteinerius. Iš baudžiamosios bylos metu duotų parodymų galima spręsti, jog gyvenimo sąlygos Ipsvičyje buvo kiek geresnės – bent lova buvo.
G. Darkintis nesnaudė ir sugalvojo naują pretekstą, kodėl jaunuoliai turi jam uždarbiauti. Jis teisme aiškino, neva dirbant pas brolį, jie kažkaip apgadino namą ir dėl to buvo padaryta 2500-300 svarų vertės žala, kurią reikės atlyginti.
Apgaulių išvarginti vaikinai galiausiai nusprendė, jog dirbdami G. Darkinčiui jie nieko neuždirbs ir susirado kitą darbą – vėl automobilių plovykloje, tačiau šį kartą apie tai nepranešdami išnaudotojui.
Grįžo turėdamas vos 5 svarus kišenėje
Viena iš aukų pinigus taupėsi ne tik savo reikmėms, bet ir siekdamas dingti iš Anglijos. Jis suprato, jog buvo apgautas. Tą padarė ir kiti byloje minimi liudininkai – anksčiau minėtas T.R., bei A.B.
O tada pasipylė grasinimai – neva grįžus į Lietuvą, jis bus priduotas policijai, bus „išlaužytos kojos ir rankos“.
Užsidirbęs pinigų kitoje plovykloje, vaikinas movė lauk iš Anglijos, prieš tai pranešdamas apie savo planus Gediminui. Gediminas tuomet prašė paskolinti 180 svarų, ką vaikinui padarius, jis daugiau tų pinigų nebegražino – kitą dieną telefonas buvo išjungtas.
Į Lietuvą vaikinas išvažiavo su likusiais 95 svarais – 90 svarų sumokėjo už mikriuką, tad į gimtinę atvyko turėdamas 5 svarus.
Grįžęs į gimtinę, kelias dienas jis pramiegojo lauke, po balkonais, mat neturėjo nei pinigų, nei namų, į kuriuos galėtų grįžti. Vėliau jį surado policija, nors tuo metu vaikinas nesuprato kaip – vėliau atsekė, kad apie padėtį Anglijoje rašė savo broliui, kuris matyt ir susisiekė su policija.
Anksčiau nuo G. Derkinčio nukentėjęs vaikinas ne kartą savo broliui rašė, jog pateko į vergiją.
„Labas broli, nebegaliu grįžti į Lietuvą. Aš čia atvežtas vergauti. Gedis visus pinigus pasiima, neturiu net ką parvežti broliams dovanų. Aš žiauriai skurdžiai gyvenu, ir Gedis pasakė, kad jei aš pabėgsiu, mane Lietuvoje užmuš. Nežinau ką daryti, padėk broli, labai prašau. Aš jau ketvirtą mėnesį sėdžiu be pinigų, be maisto, ir jis vis nori, kad dirbčiau, kad jis visus pinigus pasiimtų, o man nei cento neturi, pinigų net nusikirpimui neturiu, rūbam, nieko, atrodau baisiai, nežinau ką daryti, toks jausmas, kad praradau visus draugus, o ypač tave, broli“, – programėlėje „Messenger“ broliui rašė vaikinas.
Anot pabėgusio vaikino, Anglijoje jis išbuvo 8 mėnesius. Jis manė, jog net ir atmetus Gedimino išlaidas (maistui, būsto nuomai, cigaretėms), galėjo per tuos 8 mėnesius uždirbti apie 6000 svarų.
Policijai vaikinas davė parodymus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau ir baudžiamoji byla, kurioje G. Darkintis kaltintas sukčiavimu bei prekyba žmonėmis. Duodamas parodymus jis teigė, nors pats fizinio smurto nepatyrė, jo bendraamžis buvo mušamas.
Antroje dalyje papasakosime apie prieš G. Darkintį pradėtą baudžiamąją bylą, nukeliavusią ir iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo slenksčio. Šioje byloje G. Darkintis patyrė savotišką pergalę, mat pasinaudojęs sau palankiais liudininkais, buvo išteisintas dėl kaltinimo prekyba žmonėmis, tačiau buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo
