Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas, būsimasis Seimo narys Gintaras Songaila antradienį kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas išsiaiškinti, ar vadinamąsias „Lenkų kortas“ turintys naujai išrinkti parlamentarai Valdemaras Tomaševskis ir Michailas Mackevičius gali prisiekti Seime.
Savo kreipimesi VRK G. Songaila teigia, jog „yra pagrindo konstatuoti, kad išrinktieji Seimo nariai Michailas Mackevičius ir Valdemaras Tomaševskis yra juridiškai susiję su užsienio valstybe, o „Lenko kortai“ įsigyti užsienio šalies konsulatui pateiktas prašymas ir deklaracija yra pripažintini pasižadėjimu užsienio valstybei“.
Pasak G. Songailos, minėti asmenys, pildydami kandidato į Seimo narius anketą, nuslėpė savo ryšį su užsienio valstybe, kas kelia abejonių, ar nebuvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.
V. Tomaševskis nemato problemos
Portalo „Balsas.lt“ kalbintas seimūnas V. Tomaševskis pripažino turįs kortą, tačiau jokios problemos šiuo klausimu teigė neįžvelgiąs.
Paklaustas, kaip vertina G. Songailos kreipimąsi, V. Tomaševskis pareiškė, jog „vienas durnius gali taip klausimą užduot, kad dešimt būdų neatsakys“.
V. Tomaševskis atsisakė pateikti daugiau vertinimų šiuo klausimu. Jis teigė, jog kreipimasis yra pateiktas VRK, todėl tegul ji ir tiria.
Tarp pilietybės ir nepilietybės
Situaciją pakomentuoti paprašytas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir ES teisės katedros doc. dr. Dainius Žalimas teigė, jog „Lenkų korta“ gali būti aiškinama kaip pasižadėjimas užsienio valstybei. Pasak D. Žalimo, minėtai kortai gauti reikia konsului pasirašyti popierius apie priklausymą lenkų tautai. Be to, kaip teigė pašnekovas, „Lenkų korta“ gali būti atimta, jeigu asmuo veikia prieš Lenkijos valstybės ir lenkų tautos interesus.
Kita vertus, D. Žalimas negalėjo atsakyti, ar turėdamas „Lenkų kortą“ parlamentaras pažeistų šalies Konstituciją.
„Geriausia, kad į šitą klausimą atsakytų Konstitucinis Teismas“ – „Balsui.lt“ sakė D. Žalimas. Jo teigimu, Konstitucinis Teismas sykį nagrinėjo panašią bylą, tiesa, tuomet klausimas iškilo dėl Lenkijos pilietybės, o ne „Lenkų kortos“.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir ES teisės katedros vedėjas nesiryžo vertinti „Lenkų kortos“ statuso. Pasak D. Žalimo, „Lenkų korta“ iš tiesų yra kažkas tarpinio tarp pilietybės ir nepilietybės. Jo teigimu, „Lenkų korta“ liudija ypatingą ryšį su Lenkijos valstybe, bet ji pilietybei neprilygsta.
Nėra kortos – nėra problemos
Paklaustas, ką tokioje situacijoje atsidūrę parlamentarai turėtų daryti, D. Žalimas teigė, jog jų vietoj susilaikytų nuo tokių kortų turėjimo. Pasak jo, be Konstitucinio Teismo išaiškinimo negalima konstatuoti, jog „Lenkų kortos“ turėjimas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, bet pats faktas kelia abejonių.
„Šiaip tai geriausia būtų, kad jie atsisakytų tos „Lenkų kortos“, matyt, nes tada nekiltų abejonių, nes dabar abejonių yra“ – portalui „Balsas.lt“ sakė pašnekovas.
„Rusijos korta“ sukeltų didesnį sąmyšį
Anot D. Žalimo, akivaizdu, jog „Lenkų kortą“ turintis parlamentaras Seime galėtų proteguoti Lenkijos valstybės interesus. Laimei, pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos interesai šiuo metu iš esmės sutampa. Tačiau, D. Žalimo manymu, jei parlamentarai turėtų „Rusijos kortą“, kiltų daug didesnis ažiotažas.
„Bet jeigu tai būtų, pavyzdžiui, kokia nors „Rusijos korta“, tai turbūt būtų didesnis žymiai rezonansas“ - teigė D. Žalimas.