Naujo Seimo Sveikatos reikalų komitetui pristatydamas Valstybinės ligonių kasos veiklos prioritetus ir planuojamus pokyčius įstaigos vadovas Gytis Bendorius plačiau išskleidė ir sveikatos sistemos problemų žemėlapį.
„Mūsų požiūriu, Lietuvos sveikatos sistema veikia gana sklandžiai, labai didelių problemų, tokių kaip karas, pandemija, finansų krizė, vaistų trūkumas, masinė specialistų emigracija, šiuo metu neturime ir tai yra gerai“, – šią savaitę vykusio posėdžio metu kalbėjo jis.
Vis tik kartu ligonių kasų vadovas nurodė matomas 4 dideles problemas. Viena iš jų – per mažas sveikatos priežiūros finansavimas. „Jis siekia apie 5 proc. nuo Bendro vidaus produkto (BVP), kai Europa labiau juda link 7–8 proc. Tad Europos mastu esame apatinėje dalyje“, – kalbėjo G. Bendorius.
Jis nurodė, kad kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas sieks beveik 4 mlrd. eurų. „Aišku, kad ilgalaikėje perspektyvoje nuo BVP skiriamas procentas greičiausiai turės didėti“, – pridūrė jis.
Patiems gyventojams nelabai rūpi jų sveikata
Kaip dar vieną didelę problemą G. Bendorius įvardijo nedidelį pačių gyventojų rūpinimąsi savo sveikata: „Tai yra rūkymas, alkoholio vartojimas, cukraus, druskos perteklinis naudojimas, nejudrumas, nutukimas, nesiskiepjimias, nedalyvavimas profilaktinėse programose, nenaudojimas paskirto gydymo ir panašūs veiksniai.“
Jo teigimu, pagal visus parametrus Lietuva yra šiek tiek žemiau Europos vidurkio.
Viešasis sektorius dažnai atlieka daug sudėtingesnes procedūras ir sveikatos paslaugas, iš privataus sektoriaus dažnai ateina kai kurios inovacijos, aptarnavimo kultūra, didesnis našumas. Bet kaip jiems tvarkingai sugyventi, yra nemažas klausimas.
„Rūkančių gyventojų gal yra panašiai, alkoholio vartojimas gerokai sumažėjo nuo 13,5 iki 11 litrų per metus, bet vis dar išgeriame daugiau nei vidutinis europietis.
Fizinis aktyvumas – tik 20 proc. žmonių tam skiria pakankamai laiko ir progresas nėra didelis. Skiepijimasis nuo gripo siekia 21 proc., lyginant su maždaug 50 proc. Europos vidurkio irgi yra kol kas menkas“, – duomenis lygino VLK direktorius.
Bedė pirštu į viešojo ir privataus sektoriaus disbalansą
Trečia jo įvardyta viena iš didesnių problemų – nepakankamas turimų resursų našumas: „Darbuotojų krūviai nėra reglamentuoti, yra pakankamai nemažai rezervų įvairiose srityse – pacientai neateina į konsultacijas, turima įranga apkraunama nepakankamai, pastatai stovi pusiau tušti ir panašios problemos.
Ketvirta problema – viešojo ir privataus sektoriaus disbalansas, priemokos, mokamos paslaugos. Viešasis sektorius dažnai atlieka daug sudėtingesnes procedūras ir sveikatos paslaugas, iš privataus sektoriaus dažnai ateina kai kurios inovacijos, aptarnavimo kultūra, didesnis našumas. Bet kaip jiems tvarkingai sugyventi, yra nemažas klausimas“, – konstatavo G. Bendorius.
Pasak jo, vidutinių problemų yra gerokai daugiau, kelios iš jų, kurios dažnai pasikartoja, – eilės ir tuo pačiu perteklinės konsultacijos:
„Tai yra kai paciento prašymu jis siunčiamas pas specialistą, nors jam realiai nereikalinga konsultacija ir šeimos gydytojas paskyrė pakankamai gerą gydymą. Nemažai patenkintų poreikių yra psichikos sveikatos srityje, ilgalaikėje priežiūroje, odontologijoje, mūsų piliečiai daugokai prisimoka už sveikatos paslaugas iš savo kišenės. Nemažai yra biurokratizmo, visokių kainų nustatymo, mokėjimo metodų netobulumų.
Yra slaugytojų trūkumas, jų kvalifikacija ir įgalinimas. Nors yra neblogų judesių šioje srityje – šiemet leidus slaugytojams išrašinėti kompensuojamus receptus, rugsėjo mėnesį jau iš vieno milijono kompensuojamų receptų 100 tūkst. pratęsė slaugytojai. Tai reiškia, kad jie pakankamai atsakingai perima tą darbą, nuima krūvį nuo šeimos gydytojų, galima skirti daugiau laiko pacientui ir jo problemų sprendimui.“
Kitos šalys pavydi mums e.sveikatos
Pasak jo, nors e.sveikatos keiksnojimas yra gana įprastas, esą kitos šalys į tai, ką turime, žiūri su pavydu.
„Jei pažiūrėtume Europos mastu, turimos sistemos yra pakankamai geros, Vokietijoje, Austrijoje, Estijoje, ypač Latvijoje žmonės pavydi to, ką mes turime. Tačiau sustoti nereikėtų, šiuo metu Registrų centre vykdomi mums labai svarbūs projektai. Aišku, smulkių problemų, visada yra dar daugiu“, – teigė VLK vadovas.
G. Bendorius akcentavo, kad vien didesnis finansavimas savaime visų problemų sveikatos sektoriuje neišspręs.
„Mes daugiausiai dirbame su kainomis, apmokėjimų metodais, sumomis, sutartimis ir mums dažnai kyla įspūdis, kad nemažai problemų galima išspręsti pinigais ar kažkokiais finansiniais instrumentais.
Čia kaip su pasakymu, kad jei rankoje laikai plaktuką, visos problemos atrodo kaip vinys. Reiktų nepamiršti, kad nemažai problemų yra kompleksinės ir jų sprendimai dažniausiai nebus vien tik finansiniai. Jie gali būti susiję su personalo kvalifikacija, skaitmenizavimu, standartų nustatymu, dažnai net ir kultūros gydymo įstaigoje, organizacijoje pokyčiais“, – aiškino jis.
Privačiai suteikta 12 proc. valstybės apmokamų paslaugų
Kalbėdamas apie privataus ir viešojo sektoriaus finansavimo ypatumus, ligonių kasų direktorius nurodė, kad didžiausia suma – 176 mln. eurų – bus apmokėta už pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
„Apie 50 proc. brangių tyrimų ir procedūrų atliekama privačiose įstaigose ir joms iš PSDF sumokama apie 60 mln. eurų per metus. Tas skaičius yra šiek tiek didokas.
Manome, kad viešosios įstaigos galėtų geriau išnaudoti savo įrangą magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos, hemodializės procedūroms atlikti. Trečdalis reabilitacijos procedūrų atliekama privačiose įstaigose. Ko gero, tai yra normalus santykis“, – vardijo jis.
Reiktų nepamiršti, kad nemažai problemų yra kompleksinės ir jų sprendimai dažniausiai nebus vien tik finansiniai.
Ligonių kasų duomenimis, valstybės lėšomis yra apmokama 12 proc. specializuotos ambulatorinės pagalbos konsultantų – kardiologų, oftalmologų, endokrinologų – paslaugų.
„Bet žinome, kad nemažai konsultacijų yra suteikiama ne iš PSDF lėšų, o gyventojams mokant iš privataus draudimo ar savais pinigais. Ir ten, ko gero, yra daugiau rūpesčių, bendrai per privačias įstaigas suteikiamų konsultacijų dalis greičiausiai yra gerokai didesnė“, – konstatavo G. Bendorius.
Tuo metu stacionarinių paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, privačiai suteikiama tik pusė procento.
„Lietuvoje gydytojų atlygis yra proporcingas“
VLK direktorius taip pat teigė, kad Lietuvoje gydytojų atlygis yra proporcingas vidutiniam Lietuvos atlyginimui.
„Vertinant vidutinio gydytojų ir slaugytojų atlyginimo santykį su vidutiniu Lietuvos atlyginimu ir žiūrint absoliučiais skaičiais, gali atrodyti, kad gydytojų atlyginimas per pastaruosius 5 metus augo 70 proc. ir tai didžiulis augimas.
Bet jei palyginame su vidutiniu Lietuvos darbo užmokesčiu, jis kaži kiek nepadidėjęs – antrame ketvirtyje šiemet gydytojų atlyginimas buvo didesnis 2,3, slaugytojų – 1,1 karto. Šis santykis, kalbant apie gydytojus, yra panašus visoje Europoje – šeimos gydytojų algos įvairiose šalyse paprastai sudaro apie 2, specialistų – 3–3,5 vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Taigi bendrąja prasme, vidinio teisingumo požiūriu, atrodytų, kad Lietuvoje gydytojų atlygis yra proporcingas ir jau turėtų augti kaip ir vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje. Slaugytojų vidutinis darbo užmokestis šiek tiek atsilieka ir greičiausiai turėtų augti šiek kiek daugiau“, – aiškino G. Bendorius.
Ką nauja valdžia žada medikams ir pacientams
Portalas tv3.lt primena, kad naujoji Vyriausybė trečiadienį pristatytoje programoje pagrindiniais siekiais sveikatos priežiūros srityje įvardija administracinės naštos mažinimą medikams bei pacientų eilių trumpinimo klausimą.
„Trumpinsime eiles sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, prioritetą skirdami didžiausios rizikos pacientams. (...) Gerinsime gydymo įstaigų infrastruktūrą trūkstamoms paslaugoms suteikti. Kaupsime duomenis apie paslaugų teikimą ir jais vadovaujantis įgyvendinsime ilgalaikio eilių mažinimo veiksmų planą“, – nurodė programos rengėjai.
Kartu atkreipiamas dėmesys ir į kitas reformų reikalaujančias sritis – „slenkančią“ sveikatos paslaugų privatizaciją, gana žemą sveiko gyvenimo trukmę, psichologinių paslaugų sektorių, e. sveikatos sistemos tobulinimą, gydytojų bei slaugytojų profesijos patrauklumo didinimą, pakankamo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo regionuose užtikrinimą.
„Naikinsime regionų netolygumus, maksimaliai išnaudosime nuotolines gydytojas-pacientas bei gydytojas-gydytojas konsultacijas bei įvesime apmokėjimą už jas. Tais atvejais, kai nuotolinės konsultacijos negalimos, užtikrinsime fizinių vizitų prieinamumą. Panaudosime e-sveikatos vizitų registracijos bei stebėsenos resursus eilėms valdyti“, – rašoma programoje.
Numatoma savivaldybių sveikatos centruose plėtoti ambulatorines bei dienos stacionaro paslaugas, įdiegti prieinamų nuotolinių specialistų konsultacijų sistemą, plėsti socialinę pavėžėjimo paslaugą.
Sveikatos sistemą žada parengti galimoms karinėms grėsmėms
Be to, naujosios Vyriausybės nuomone, sveikatos sistema tiek turima infrastruktūra, tiek specialistų kompetencijomis turi būti pasirengusi greitai ir efektyviai reaguoti į civilines, hibridines bei karines (CHK) grėsmes.
„Sveikatos apsaugos ministerijoje paskirsime tiesiogiai už CHK grėsmių valdymą atsakingą asmenį. Parinksime prioritetines veiklos sritis bei užtikrinsime Sveikatos bei Krašto apsaugos ministerijų veiksmų koordinavimą ruošiantis CHK grėsmėms. (...) Vykdysime realius mokymus, įvertinsime šalies gydymo įstaigų infrastruktūros parengimą CHK grėsmėms ir skirsime lėšas“, – pabrėžiama programoje.
Įvardijo įsipareigojimus ketveriems metams
Šia programa naujoji Vyriausybė per ateinančius ketverius metus įsipareigoja skirti pakankamas investicijas į viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą, siekti tolygaus sveikatos priežiūros specialistų atlyginimų didėjimo, finansuoti papildomas rezidentūros studijų vietas, sumažinti PVM šviežioms daržovėms ir vaisiams, plėsti vakcinacijos aprėptį, didinti kontracepcijos bei menstruacinės higienos priemonių prieinamumą viešose vietose bei siekti jų kompensavimo.
Taip pat ketinama didinti valstybės įnašą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF), asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, įmokas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.
Dėmesys numatomas ir prevencinėms priemonėms – sveikai gyvensenai bei mitybai, aktyviai fizinei veiklai, sveikatos raštingumo ugdymui, naujų vaistų nuo priklausomybių kompensavimui, savižudybių situacijos stebėjimui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Aš rugpjūčio gale, pagaliau prisiskambinau i ŠRL registratūra, - "nudžiūgino";- šiais metais jokių šansų pakliūti pas urologą, pas kuri jau esu buves ir kuris žino mano problemas...
