Vis labiau į viešumą prasimuša socialdemokratų lyderio Algirdo Brazausko, jo šalininkų bei auklėtinių ir Vilniaus skyriaus vadovo Algirdo Paleckio trintis. Viena grupė visomis jėgomis kūrė dabartinę politinę korupcinę sistemą, o kita – stengiasi kiek praskaidrinti vyraujančią ‚abonentinės“ politikos bei mentaliteto atmosferą, o sykiu ir kėsinasi į Vilniaus mero postą, kurį socdemai įsipareigojo išsaugoti Artūrui Zuokui.
Konflikto priežasčių esama ne vienos, tačiau patys socdemų lyderiai apie jas nelinkę atvirauti: esą tai tiesiog vidinės partinės demokratijos apraiška. Tačiau kai tik socdemai ima kalbėti apie vidinę partinę demokratiją, galima drąsiai teigti, jog partijoje esama rimto bruzdėjimo, kuris dažniausiai baigiasi tuo, kad nepatenkintiesiems pasiūloma „eiti lauk“. Nepatenkintieji, arba netikėtai panūdę atsinaujinimo, išsigąsta – juk be partijos jie niekas, - tad viskas grįžta į senas, „vsio zakonno“ politikos vėžes.
Drįsčiau manyti, jog dabar ryškėjantį konfliktą lemia gana svarbios priežastys. Vienos jų susijusios su vis artėjančia lyderio kaita, vadinasi, ir su kova dėl įpėdinio vietos, o kitos – su galimybėmis keisti požiūrį ne tik į partinę veiklą, bet ir į politinę korupcinę sistemą, vadinasi – skatinti realios savivaldos bei demokratizacijos plėtros vyksmus. Gali būti, jog apie A. Paleckį besitelkiantys jaunesnės kartos partiečiai būsimą lyderio kaitą suvokia kaip galimybę įskiepyti partijai vakarietiškos socialdemokratijos daigų, kurie prasimuštų pro nomenklatūrininkų išpuoselėtą demagogijos luobą ir „abonentinės“ politikos ideologiją.
Konflikto viešąją sritį žymi rinkiminė kova dėl Vilniaus mero posto. Viešumoje ypač regimas tampa brazauskininkų paregtas spektaklis – Vilniaus savivaldos rinkimuose kovoti taip, kad mero kėdę išsaugotų A. Zuokas. Į šį spektaklį įtrauktos ir kitos, dabar valdančiomis besivadinančios, partijos. Konfliktas į viešumą išėjo A. Paleckiui nesutikus atlikti socdemų lyderių jam skirtos rinkimuose užduoties. Kokia ta užduotis?
Iš socdemų lyderių – A. Brazausko ir Gedimino Kirkilo (rinkimų štabo viršininko) - samprotavimų bei viešų pamokymų, skirtų A. Paleckiui, aiškėja, jog pastarasis turėjo ne pats kovoti dėl mero kėdės, o vaizduoti kovą ir vesti partiečius į Vilniaus tarybą tam, kad mero postas būtų laiduotas A. Zuokui. Savo partijos vadams A. Paleckis būtų įtikęs ne aršia antizuokine retorika, o tradicine socdemine rinkimine demagogija apie „valdžios rūpinimąsi paprastais (!) žmonėmis“ ir „darbą Lietuvos labui“. Antizuokinė retorika bei dabartinio mero kritika smogia ir patiems „abonentinę“ politiką palaikantiems socdemams.
Kyla klausimas, kodėl socdemams taip svarbu išlaikyti A. Zuoką Vilniaus mero kėdėje? (Beje, socdemų ir kitų pagarsėjusį susitarimą pasirašiusių valdančių partijų palaikymas labai pakeitė pastarojo rinkiminį elgesį – dar daugiau demagogijos, atviros paniekos bendruomenėms bei savo politiniams oponentams.) Manau, jog daugeliui aišku – dėl susiklosčiusių verslo ir politinio poveikio santykių. A. Zuokas laiduoja ir A. Brazausko grupės interesus, tad nėra jokio noro keisti esamą padėtį. Galima numanyti, jog ir kitas verslo grupes tenkina susiklosčiusi padėtis bent jau dėl vienos priežasties – aiškių žaidimo taisyklių ir nusistovėjusių įtakos sferų ribų.
Socdemams rūpi ir kitas dalykas. Vilniaus mero poste išliekantis A. Zuokas savaip padės išlaikyti A. Brazausko grupuotės įtaką ir socdemų partijoje, o šitai labai svarbu renkant-skiriant naują partijos lyderį. Tad socdemų partijoje susiklosto paradoksali, tačiau politinės logikos požiūriu gana aiški situacija – norintys gauti A. Brazausko palaiminimą ir paskyrimą turi stengtis įtikti A. Zuokui ir rodyti gebėjimą išlaikyti jį mero kėdėje. Gal dėl tokio svarbaus tikslo (ar užduoties) G. Kirkilui teko premjeravimą derinti su rinkimų štabo vadovo pareigomis. O juk toks derinimas niekaip neįsipaišo į vakarietiškos demokratijos supratimą. Tačiau – „vsio zakonno“.
Esant tokiai partijos lyderių nuostatai, A. Paleckio galimybės užimti Vilniaus mero postą nėra didelės. Jei konfliktas stiprės, socdemams gali tekti „versti“ jaunuolį, kuris „karščiuojasi“. Nors tokia procedūra partijai kainuotų rinkėjų balsų būsimuose Seimo rinkimuose, tačiau ko tik nepadarysi dėl savų, milijardinių interesų.
