Šalis, kurioje gyvename, turi didelį poveikį ne tik mūsų gyvenimui, bet ir sveikatai. Ir esmė – ne sveikatos apsaugos ar švietimo sistemų kokybė. Pasirodo, pagarba savo Tėvynei pagerina gyvenimą ir skatina rūpintis sveikata.
Nors, žinoma, sunku patirti patriotizmo priepuolį, kai valstybinės institucijos tinkamai nevykdo savo funkcijų, bet būtent vargingose šalyse ši asociacija yra pastebima ryškiausiai.
Paradoksas: blogiau gyvenantys tėvynę myli labiau
Tyrimai atlikti 128 valstybėse, į kuriuos buvo įtraukta 130 tūkst. žmonių parodė, kad kuo labiau žmonės patenkinti savo šalimi, tuo geriau jie galvoja apie savo gyvenimą bei labiau rūpinasi savo sveikata. Tai labiausiai pastebima tarp tos grupės žmonių, kurių finansinės pajamos nedidelės arba tarp sąlyginai neturtingų šalių gyventojų. Ilinojaus (JAV) ir Toronto (Kanada) universitetų specialistai, atlikę šiuos tyrimus, tvirtina, kad nepriklausomai nuo to, kur jūs gyvenate, teigiamos mintys apie tėvynę tampriai siejasi su asmenine gerove.
Pastebėtas ryšys ryškiausias buvo tarp vargingų šalių gyventojų. „Bet kas gali idealizuoti savo šalį“, – sako ekspertai. – „Bet atrodo, kad tai yra galingas stimulas, skatinantis palaikyti pozityvų požiūrį į gyvenimą, tiems, kurių finansinė padėtis prasta.“ Be to pastebėta, kad tarp ne vakarų šalių gyventojų asmeninės gerovės jausmas labiau susijęs su pasitenkinimu savo šalimi. Specialistų nuomone, kai valstybė negali pasirūpinti reikiamu savo piliečių gyvenimo lygiu ir rūpinimasis sveikata tampa asmenine problema, patriotizmas turi vieną iš lemiančių įtakų sveikatai. Šiuo atveju sveikatos apsaugos kokybė neturi reikšmės. Taigi čia beveik tinka Džono Kenedžio žodžiai: „Neklausk, ką tau gali duoti valstybė, klausk, ką tu gali jai duoti.“ Arba kaip sakė Justinas Marcinkevičius: „Neliks duonos su druska – liks tėvynė.“
O vakariečiams ir tiems, kurių pajamos didesnės, asmeninė gerovė dažniausiai priklauso nuo asmeninių veiksnių, tokių kaip sveikatos apsaugos kokybė, pragyvenimo lygis ir pasitenkinimas savo darbu, veikla.
Stebėjimo autoriai padarė išvadą, kad socialiniai veiksniai, tame tarpe ir patriotizmas, vaidina svarbų vaidmenį nustatant gyvenimo kokybę. Be to, jie tampa svarbiausiais gyventojų, kurių socialinis ekonominis statusas žemesnis, laimės veiksniais.
Bendraukime!
Be sąmoningos aktyvios pilietinės pozicijos, sveikatą palankai veikia ir socialinis aktyvumas. Kalifornijos (JAV) Kaizerio medicinos centro psichologai įrodė, kad bendravimas su draugais ir giminaičiais taip pat turi terapinį efektą.
Jie išsiaiškino, kad jei žmogus po 3-4 kartus per savaitę tiesiog paprasčiausiai pasišneka su draugu arba leidžia vakarus su sutuoktiniu, tai turi tokį pat poveikį jo organizmui, kaip ir užsiėmimai sporto salėje. Teigiamai veikia net nepažįstami žmonės, su kuriais žmogus atsidūrė viename kambaryje.
Lietuviai tiki patriotizmu
Balsas.lt atlikta apklausa „Ar Lietuvoje esama patriotiškai nusiteikusių žmonių?“ rodo, kad beveik tiek pat (atitinkamai 24 ir 26 proc.) atsakiusiųjų mano, kad patriotų YRA. Pirmųjų nuomone jų yra netgi labai daug, kiti mano, kad tokių žmonių esama, bet jų mažai.
„Nereikėtų suabejoti Lietuvos piliečių ištikimybe savo šaliai ir jos valstybingumui“, – sako Kazimiera Prunskienė. – „Nereiktų prarasti vilties – ekonominiai sunkumai praeis, jei sugebėsime išmintingiau nei dabar tvarkyti valstybės ekonomiką ir finansus, švietimą ir sveikatos apsaugą, socialinę rūpybą. Esu tikra, kad jei prireiktų, jie ir dabar, nepaisant nusivylimo valdžia, tai padarytų – Tėvynės neišduotų ir neparduotų. Jie ją kuria ir stiprina savo kasdieniu darbu. Bet tai nereiškia, kad žmonės turi nusižeminę atsisakyti savo gerovės siekimo, toleruoti valdžios negebėjimą dirbti, jos neatsakingumą. Kritiškumas dabartinės situacijos atžvilgiu nėra nei patriotizmo stoka nei vertybių praradimas, o tik natūrali žmonių reakcija ir siekimas, kad būtų kitaip,“
„Aš mielai būnu patriotas, bet visų pirma esu žmogus; ir kur viena ir antra nesutampa, visada pritariu žmogui.“ (Hermanas Hesė)
