Pasak VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovės gydytojos vaikų alergologės prof. dr. Odilijos Rudzevičienės, atsirandant vis daugiau alergiškų vaikų, natūralu, didėja ir įvairios baimės. Viena jų – ir dėl tokio vaiko skiepijimo.
„Naujausia žinia visgi yra ta, kad šios baimės nėra pagrįstos. Labai džiaugiamės mūsų vienos gydytojos vaikų alergologės ir pulmonologės Agnės Jagelavičienės dar rugsėjo mėnesį pristatytu disertaciniu moksliniu darbu, kurio tikslas ir buvo nustatyti ir įvertinti alergiškų vaikų skiepijimą kasdienėje ambulatorinėje praktikoje“, – kalbėjo specialistė.
Profesorė pabrėžė, kad tai – pirmas tokios didelės apimties darbas, atliktas Lietuvoje realiomis ambulatorinio darbo sąlygomis.
Duomenys buvo surinkti ir apdoroti naudojantis Vilniaus Centro poliklinikos duomenų baze, įtraukta beveik 1300 vaikų.
„Tyrimas leidžia daryti išvadas, kad alerginės ligos nėra susijusios su vakcinų komponentais, todėl skiepyti alerginėmis ligomis sergančius vaikus yra saugu“, – pastebėjo ji.
Atidėti skiepą – ydinga praktika
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad labiausiai baiminamasi skiepyti atopiniu dermatitu sergančius vaikus.
„Dar prieš 20 metų būta rekomendacijos, kad tokių vaikų negalima skiepyti. Ypač vyresnės kartos gydytojai, manau, dar ir dabar laikosi tokių rekomendacijų.
Vis dėlto minėtame darbe aiškiai įrodyta, kad ir atopiniu dermatitu, ir kitomis alerginėmis ligomis sergančius vaikus patariama skiepyti pagal nacionalinį imunoprofilaktikos kalendorių. Buvo nustatyta, kad povakcininių reakcijų dažnis visiškai nesiskiria nuo šia liga nesergančių vaikų. Taigi taip paneigiamas mitas, kad atopiniu dermatitu sergančių vaikų skiepyti negalima“, – kalbėjo alergologė.
O. Rudzevičienės pastebėjimu, anksčiau alergiškiems vaikams skiepai būdavo atidėjinėjami, tačiau tai, jos teigimu, yra ydinga praktika.
„Paprastai atopiniu dermatitu 60 proc. vaikų suserga dar kūdikystėje, kada įskiepijama ir didžioji dalis pagrindinių vakcinų. Jei skiepų planas pavėlinamas, kyla didesnė rizika susirgti tam tikromis ligomis, nuo kurių skiepijama kūdikystėje“, – kalbėjo specialistė.
Profesorės teigimu, tokios situacijos, kai dėl alerginių reakcijų skiepai būtų atidedami ar nusprendžiama neskiepyti, pasitaiko labai retai.
„Jei anksčiau yra buvusi labai stipri reakcija į skiepus ar anafilaksija į tam tikrus maisto alergenus, tada dėl konkrečių vakcinų yra sprendžiama atskirais atvejais“, – aiškino ji.
Alergija kiaušiniui ir gripo skiepas
Profesorė kartu atkreipė dėmesį, kad itin daug nuogąstavimų kelia skiepijimas tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina.
„Tiek tėvai, tiek kai kurie gydytojai baiminasi, kad jei vaikas yra alergiškas kiaušinio baltymui, tai jo negalima skiepyti. Tai tikrai yra mitas, nes jau daugiau nei dešimt metų rekomendacijos nurodo alergiškus kiaušinio baltymui vaikus skiepyti MMR vakcina.
Šios vakcinos komponentai yra kultivuojami viščiuko embriono kultūroje ir pagal visas tarptautines rekomendacijas alergija kiaušiniui nėra priešparodymas skiepytis MMR. Tikrai dėl to nereikia siųsti vaiko į specializuotus centrus“, – O. Rudzevičienė.
Ji pastebėjo, kad apkritai anafilaksinė reakcija įvyksta labai retai – viena reakcija milijonui vakcinų dozių.
„Tačiau kiek kitas dalykas yra alergija kiaušiniui ir skiepijimas nuo gripo. Pagal visas paskutines rekomendacijas, jei vaikas yra alergiškas kiaušinio baltymui ir jo suvalgius pasireiškia tik dilgėlinis bėrimas, tai rekomenduojamas paprastas skiepijimas pirminės grandies įstaigoje. Jei vaikui pasireiškia sunkesni simptomai, vis tiek galima skiepyti, tik specialisto priežiūroje pagal adaptuotus protokolus. Į mūsų vaikų ligoninę atvyksta tokių vaikų ir jie yra saugiai paskiepijami prižiūrint specialistams“, – pasakojo gydytoja.
Vaikų alergologė pabrėžė, kad visais atvejais, jei buvo įtarimas, kad alerginė reakcija atsirado po skiepo, reikėtų, kad toks vaikas patektų pas specialistą ir tada galima būtų įvertinti tolesnio skiepijimo galimybę.
„Tad pirmiausia prašome pirminės grandies gydytojų, kad tokius vaikus atsiųstų vaikų alergologui, kuris pasakytų, buvo ar ne alerginė reakcija nuo skiepo. Kitu atveju gimsta armija nepaskiepytų vaikų, kurie nevakcinuojami dėl tariamos, niekieno net neįrodytos alergijos. Tokiu būdu vaikas visai be reikalo „nurašomas“, visai netikslingai sutrikdomas jo skiepijimo planas“, – pabrėžė medikė.
