Kiekvienas moters stereotipas Lietuvos žiniasklaidoje ir apskritai populiarioje kultūroje neatskiriamai susijęs su vyro stereotipu. Dažniausiai pasitaikančius lyčių stereotipus gerai nusako kad ir tokia citata iš vyrams skirto žurnalo "Tik vyrams". Paklaustas, kodėl moterys žiūri meksikietiškus serialus, patarimų skyrelio autorius gydytojas urologas atsako: "Jūsų moterys, kaip ir mano, pažiūrėjusios serialų, būna kaip reta geros, švelnios, o jeigu dar muilo operos turinys "seilėtas" ir tenka gerai išsiverkti, tuomet mūsų gyvenimo palydovėms dar ir sveikata sustiprėja ar net pasitaiso".
Vadinasi, moterys yra ašaringos ir švelnios, o vyrai racionalūs ir grubūs. Šiame gydytojo paaiškinime iškyla nesudėtingas lyčių pasaulio vaizdas: moterys skęsta jausmuose. Na, o "išmintingi" vyrai, kaip teigia gydytojas, geba pasinaudoti moterų jausmų audromis: po jausmų antplūdžių moterys pasidarančios švelnesnės, joms pasitaisanti sveikata, jos leidžiančios vyrams žiūrėti "Formulės-1" varžybas ir kitas sporto laidas. "Jausmingos" moters stereotipas susijęs su tvirto, automobiliais ir sportu susidomėjusio vyriškio vaizdiniu. Nuskendusi jausmų jūroje moteris kantriai laukia savo užkariautojo.
Lietuvoje ne itin kreipiamas dėmesys į panašius stereotipus, nors jie įžeidžia ne tik moteris, bet ir vyrus. Bent tuos, kurie apie juos susimąsto. Pirmiausia dėl to, kad šiais stereotipais griežtai atskiriami vyrų ir moterų pasauliai, tarsi jie būtų dvi priešingos stovyklos.
Supriešinant vyrus ir moteris, aiškiai išsidėsto ir bruožai abiems lytims apibūdinti: racionalus/jausmingas, veržlus/pasyvus, stiprus/silpnas. Pirmieji bruožai apibūdina vyrus, antrieji - moteris. Moteris nuolat siejama su tuo, kas yra "žemesnis". Moteriška veikla yra ne tokia reikšminga kaip vyrų. Moters darbai niekad nenudirbami. Moters elgesys yra silpnojo elgesys. Šie lytiniai skirtumai mūsų visuomenėje egzistuoja kaip dominavimo forma, kuri neretai išreiškiama ir per tiesioginę fizinę prievartą.
Žvilgtelėkime į moterų žurnalus ir pamatysime, kokie įvaizdžiai joms siūlomi. Štai vienas iš moterims skirtų žurnalų siūlo moterims "apsitempti siaurute suknute" ir išlikti "žaviausiu vasaros prisiminimu kieno nors atminty". Siūloma išlikti kažkieno atmintyje, užuot pačiai rūpinantis savąja (tarsi moteris neturėtų atminties). Kitame žurnale aprašoma "senmergė", kantriai laukianti savo svajonių karalaičio. Pagaliau sulaukia jauno ir gražaus. Dar kitur moteris palyginama su naudotu automobiliu. Pasirodo, moteris vyrui gali nusibosti, bet naudotas automobilis niekad. Gaila, kad moteris nėra automobilis! Galbūt šis palyginimas kam nors ir juokingas, tik manau, kad ne visiems.
Tačiau ar iš tikrųjų moteris yra automobilis, o vyras - tas, kuris tą automobilį vairuoja? Mano atsakymas - vienareikšmis: ne. Ir vyrai, ir moterys gali būti ir automobiliais, ir vairuotojais. Tik kad tai suvoktume, reikia prisiminti, kad moterų ir vyrų skirtumai yra ne vien tik biologiniai, gamtos duoti, o veikiau visuomenės ir kultūros suformuoti. Lietuvos popkultūroje to dažnai nepastebima, teigiant, kad tai, kas natūralu vyrui, nenatūralu moteriai. Pavyzdžiui, tereikia prisiminti jau gana seną Nijolės kailių salono reklamą, dažnai rodytą 2000 m. rugsėjį - lapkritį Lietuvos televizijos kanalais. Nuoga moteris pavaizduota tarsi koks katės ar panteros tipo gyvūnas, kuriam turėti kailinius - tiesiog įaugę į prigimtį. Kiekviena moteris savo prigimtyje turi troškulį pasipuošti kailiniais! Savo geidulį ir troškimą moteris išreiškia urzgimu ir kniaukimu. Už kadro pasakoma: "Esminis instinktas." Bet ar iš tikrųjų mūsų troškimai ir norai kyla iš biologijos? Tikrai nemanau. Biologija yra tik nedidelė mūsų kaip individų esmės dalis.
Skleisdama ką tik aptartus moterų stereotipus, patvirtindama įsisenėjusius lyties vaizdinius, egzistuojančius "natūralioje" socialinėje tvarkoje, žiniasklaida prisideda ir prie fizinės, ir prie vadinamosios simbolinės (t.y. stereotipų, prietarų, įsigalėjusių lyties nuostatų) prievartos. Fizinė prievarta yra tik viena iš prievartos rūšių. Ji yra elementariausia dominavimo forma. Dažnai ją sukelia kitos prievartos rūšys, iš kurių svarbiausia - simbolinė prievarta, daug subtilesnė, sunkiau pastebima ir atpažįstama. Fizinis smurtas ir prievarta gali būti naikinami įstatymais, bausmėmis, tačiau nepastebint stereotipų, prietarų, įsikerojusių nuostatų smurto, mes nepastebime gilesnių bet kokios prievartos ir smurto visuomenėje pamatų. Tik tai suvokdami galime kurti visuomenę, jautrią moterų ir vyrų skirtumams bei panašumams. Visuomenę, kurioje bus mažiau ne tik tiesioginės fizinės, bet ir netiesioginės simbolinės (t.y. stereotipų, prietarų, įsigalėjusių lyties nuostatų) smurto.
REKLAMA
