G. Jakštas pasakojo, kad ministerija trejus metus derėjosi su Andriaus Navicko vadovaujama profesine sąjunga, kol galiausiai buvo pasirašyta sutartis.
„Visų įsipareigojimų laikėmės, tiek dėl darbo užmokesčio, tiek kitų“, – tikino ministras.
Pasak jo, profesinę sąjungą sutartis tenkino 10 mėnesių, o vėliau buvo kreiptasi su naujais reikalavimais. G. Jakšto teigimu, reikalavimų pateikta 20, tačiau pagrindiniai yra – krūvis, klasių dydžiai ir atlyginimai.
Ministro tvirtinimu, norint įgyvendinti profesinės sąjungos reikalavimus, reikėtų stipriai perlipti biudžetą.
„Jeigu norime dirbti dvigubai trumpiau su mažesnėmis klasėmis ir uždirbti dvigubai daugiau, tai išlaidas reikia dauginti du kubu“, – pasakojo G. Jakštas.
Ministras pasakojo, kad dabar išlaidos švietimui siekia 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Jeigu būtų patenkintos profesinės sąjungos sąlygos, šis rodiklis turėtų pasiekti 15 proc. nuo BVP. Anot G. Jakšto, kad tai šiuo metu sunkiai įgyvendinama supranta ir profesinė sąjunga, tad dabar svarbu kalbėti apie kryptį.
G. Jakšto teigimu, klasių dydžius savarankiškai galėtų mažinti savivaldybės, kurios tam turi infrastruktūrą. Ministro įsitikinimu, sumažinus klasių dydžius vienoms savivaldybėms, tai taptų spaudimu ir kitoms savivaldybėms, pavyzdžiui, Vilniui statyti naujas mokyklas.
„Dėl darbo užmokesčio taip pat stumiamės į priekį“, – kalbėjo G. Jakštas.
Pasak jo, ir profesinė sąjunga suvokė, kad nėra realu padidinti atlyginimus nuo šio rugsėjo. G. Jakšto teigimu, tariamasi, kad mokytojų atlyginimai kiltų du kartus kitais metais – nuo sausio 1 d. ir nuo rugsėjo 1 d.
G. Jakšto tvirtinimu, šią savaitę ministerijoje modeliuojama, kiek mokytojų atlyginimas galėtų kilti. Pasak ministro, kitą savaitę vyks susitikimas su profesinėmis sąjungomis ir bus pristatytas planas dėl atlyginimo kilimo.
Demokratų frakcijos atstovas Vytautas Bakas ministro klausė dėl saugumo mokyklose, konkrečiai dėl narkotikų problemos švietimo įstaigose, apie kurią kalbama vis garsiau.
G. Jakštas sakė, kad kadangi ministro pareigas pradėjo eiti gana neseniai, tad šioje temoje yra naujokas. Visgi jis patikino, kad ne mokytojai turėtų tikrinti vaikus dėl narkotikų.
„Mes nepritariame, kad mokytojai būtų paversti policininkai“, – aiškino ministras.
Jis pažadėjo, kad dėl šios problemos sprendimo ministerijoje bus toliau diskutuojama ir pridūrė, kad tikrinimus dėl narkotinių medžiagų turėjimo toliau vykdys policija.
Linas Kukuraitis klausė apie pastarosiomis savaitėmis plačiai aptarinėjamą gyvenimo įgūdžių programą. Jis teigė pritariantis tokios programos būtinybei, bet klausė, kodėl programoje nėra gairių, kaip šiame procese galėtų dalyvauti tėvai. Jis taip pat stebėjosi, kad programoje nėra kalbama apie šeimą ir pasiruošimą šeimyniniam gyvenimui. L. Kukuraitis svarstė, ar nereikėtų peržiūrėti programoje esančios rekomenduojamos literatūros sąrašo.
Kartu su G. Jakštu susitikime dalyvavęs viceministras Ramūnas Skaudžius teigė, kad rengiant gyvenimo įgūdžių programą buvo įtraukta ne viena suinteresuota šalis, tarp jų ir tėvai. Už lytiškumo ugdymo dalį, anot R. Skaudžiaus, buvo atsakingi šios srities profesionalai – profesoriai, ginekologai, akušeriai.
Jis pakartojo, kad mitas, jog pagal šią programą pamokų metu bus gaminamos kontraceptinės priemonės.
G. Jakštas antradienį taip pat susitiks ir su Darbo partijos frakcija. Taip pat numatytas ir G. Jakšto pristatymas, kaip įgyvendinamas partijų susitarimas dėl švietimo. Ministras apie tai kalbės Vyriausybės pusvalandžio metu.
2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.
„Darbiečiai“ rugsėjo pradžioje po susitikimo su streikuoti ketinančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku pranešė svarstantys pasitraukti iš susitarimo.
A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga reikalauja pedagogams jau nuo šių metų rugsėjo atlyginimus didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., mažinti mokinių skaičių klasėse. Penktadienį organizacija planuoja rengti įspėjamąjį streiką, o nepavykus sutarti dėl jų reikalavimų iki rugsėjo pabaigos – ir tikrąjį.
Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl jos keliamų reikalavimų, pranešė ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.
