„Sankcijos paliktos galioti todėl, kad yra pažanga įgyvendinant Minsko protokolą, t.y. bendrai vertinant, daugiau ar mažiau vykdomas ugnies nutraukimas. Tačiau esminės sąlygos nėra kol kas įgyvendintos. Rusijos kariuomenės yra visoje srityje 200 kilometrų atstumu - nuo Azovo jūros iki Luhansko apskrities vidurio. Taip pat yra bendradarbiavimo ir su Asociacijos sutartimi susijusių problemų. Dėl minėtojo susitarimo prekybos dalies buvo pasiektas tam tikras susitarimas, kurio vienas aspektų - galiojimo nukėlimas, tačiau Rusija vėl nori daugiau. Ir iš tikrųjų kaip ir anksčiau konstatuota, bandoma daryti įtaką tiek diplomatinėmis pastangomis, įtraukiant į dialogą, tiek ir reikalaujant, kad procesas vyktų teigiama linkme. Tačiau kita vertus sankcijos naudojamos ir kaip priverstinis mechanizmas - bandoma taikyti ir išlaikyti spaudimą Rusijai. Ir buvo konstatuota, kad tą spaudimo mechanizmą Rusijai reikia išlaikyti ir toliau. Sąlygų jį panaikinti ar sušvelninti dar nėra”, - atskleidė ambasadorius.
Paklaustas apie priežastis, kodėl buvo prabilta apie sankcijų mažinimą ar jų atsisakymą, R. Karoblis įvardijo kelias priežastis.
„Prisiminkime rugsėjo pradžią – buvo pasirašytas Minsko susitarimas. Kita vertus taip pat sutapo, jog šalys COREPER lygmeny sutarė dėl sankcijų paketo. Ir buvo tam tikra saga dėl sankcijų paskelbimo ir įgyvendinimo. Kai kurios šalys kėlė klausimą, kad galbūt yra susitarimas ir reikią jį įgyvendinti, o to paskutinio paketo netaikyti. Ir šiame kontekste buvo prezidento Hermano van Rompuy’aus pareiškimas, kad yra susitarimo vykdymas ir nuo to susitarimo vykdymo iki šio mėnesio pabaigos bus vykdoma trumpalaikė peržiūra. Dėl to iš esmės paskutinę rugsėjo dieną ir buvo sušauktas šis pusdienį trukęs susitikimas, kurio metu tiek Išorinių veiksmų tarnyba, tiek Komisija pateikė tą patį vertinimą“, - aiškino nuolatinis Lietuvos atstovas ES.
Ambasadorius taip pat akcentavo, kad stengiamasi situaciją matyti pozityviai.
„Kas bus toliau? Sankcijos bus taikomos tokios, kokios jos dabar yra. […] Tai ne tik nepatogumai asmenims, bet ir apribojimas teikti kreditus bankams, ir gynybos pramonės, naftos įmonėms technologijų apribojimai. Tačiau vis dėlto šiandien jau bus išėjęs ir prezidento H. van. Rompuy’aus pranešimas, kad jeigu Rusija imsis teigiamų veiksmų (spręsti šitą situaciją) tai vėl ES gali grįžti prie to paties proceso ir išnagrinėti kokios galimybės yra sankcijas švelninti ir, jei viskas labai gerai, net absoliučiai mažinti. Ir dar vienas aspektas yra, kad bet kuriuo atveju mes turėsime grįžti prie šito klausimo spalio mėnesį, kadangi pačiuose sprendimuose sankcijų taikymo numatyta sankcijų peržiūra - ji turi būti įvertinta iki spalio 21 dienos“, - nurodė ambasadorius.
Vis tik R. Karoblis neatmetė ir sankcijų griežtinimo galimybės. Anot jo, tai priklausys nuo situacijos.
„Griežtinti, be jokios abejonės, taip pat bus galimybė pagal paskutines Vadovų tarybos išvadas. Jeigu situacija blogėja ir žymiai blogėja, tai iš tikrųjų niekas netrukdys Išorinių veiksmų tarnybai ir Komisijai pateikti naujus pasiūlymus. Nebent bus politiniai aspektai, kad reiktų Ministrų arba Vadovų tarybos. […] Tačiau buvo diskutuota ir COREPER’e, kaip geriau nušviesti situaciją - ir šiuo metu bandoma žiūrėti ir paskatinti žiūrėti šiek tiek pozityviau, t.t. paskatinti Rusiją, kad situacija spręstųsi. Tad H. van Rompuy’aus kalba turbūt ir veda link pozityvo, kad jei viskas gerai, bus judama link sankcijų švelninimo. Tačiau jei tai judės į neigiamą pusę, tai sankcijos gali būti griežtinamos. Komisija netgi turi tam tikrą turi rezervą pasiūlymams ir tikriausiai yra paruošusi tam tikrus galimus variantus. Ir čia klausimas situacijos ir politinės valios“, - pabrėžė ambasadorius.
