Šiandienos rytas netoli Liuteronų sodo, šalia nugriautų Profsąjungų rūmų, prasidėjo garsiu technikos burzgimu. Darbininkai nurenka akmeninius laiptus, sudėtus dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Stebėti darbus suskubo visuomenininkas Danielius Lupšicas.
„Šiandien atsibudau – kaip Kalėdos, žinot. Na, aš Kalėdų nešvenčiu, bet man buvo absoliuti šventė“, – sako visuomenininkas Daniel Lupšicas.
Šventė jam todėl, kad po šešerių metų sostinės valdžia sureagavo į jo prašymus ir priminimus, kad laiptams panaudotus antkapius iš žydų vis dar mindo vilniečių kojos. Pokariu sovietai uždarė sostinėje veikusias žydų kapines Šnipiškėse ir Olandų gatvėje. O jų antkapiai iškeliavo į statybas ir virto laiptų pakopomis, atraminėmis sienutėmis ar tapo pastatų puošybos elementais. Tokia „inovacija“ pritaikyta ir kituose šalies miestuose.
Štai ant Tauro kalno jau žvalgosi savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos žydų bendruomenės komisija. Nuplautus akmenis stebi specialistai. Jų verdiktas abejonių nekelia.
„Pasakyt uždėjus ranką ant širdies, kad čia ne antkapiai, tai aš negalėčiau. Čia vienareikšmiškai atrodo kaip antkapiai“, – teigia Žydų bendruomenės atstovė Viktorija Sidaraitė Alon.
Visi 106 akmenys bus saugomi, kur jie galutinai atsidurs – dar nėra aišku. O Savivaldybės atstovai sako, kad laiptų Liuteronų sode apskritai nebeliks.
„Viršuj buvusios evangelikų kapinės pertvarkomos į Liuteronų sodą – atminties tokią teritoriją. Ten vyksta darbai, čia yra praktiškai nenaudojama, uždaryta teritorija. Mums to laiptų panaudojimo nebereikia“, – kalba Miestovaizdžio skyriaus patarėja Vaiva Deveikienė.
TV3 žinių kalbinti praeiviai sako, kad laiptų iš antkapių nebelieka – gerai:
„Labai gerai. Seniai mačiau, kad yra.“
„Aš čia augus, tai taip, teko lipti ir nelabai malonu žinant.“
„Apskritai brutalu galbūt tuos antkapius naudoti laiptų paskirčiai.“
Vilniaus savivaldybei giriantis, kad atstatomas istorinis teisingumas, visuomenininkas Danielius Lupšicas beda pirštu į kitas vietas, kur dar galima atrasti žydų antkapių fragmentų. Štai Vytenio gatvėje Hebrajiškų užrašų fragmentus galima aiškiai pamatyti:
Aš jums galiu perskaityt, kas čia užrašyta. Tai yra B raidė, tai yra Taf raidė. Vienas žodis – bat.“
Ir pačios akmenų formos neįprastos:
„Tiesiog matome lentą – sulaužytą lentą…“
Lupšicas Savivaldybei negaili karčių žodžių ir ragina nelaukti.
„Dėl šventos ramybės padarykit. Jūs juk matot, ką jie darė. Tai kam reikia laukti ir sakyti: mes laukiame Žydų bendruomenės laiško, pritarimo, mes parašėme, bet jie mums neatrašė. Ta prasme, jūs tiesiog ginatės nuo darbo“, – piktinasi D. Lupšicas.
Reformatų bažnyčios pagrindiniai laiptai nuimti, o štai atsarginis įėjimas – liko su panaudotais antkapiais iš sovietmečiu nusiaubtų žydų kapinių. Panašių vietų galėtų būti bent septynios. Savivaldybė atsako, kad antkapių klausimo nepalieka nuošalyje.
„Visos tos vietos dabar yra suregistruotos. Jeigu yra kažkurios nežinomos, tai prašom pranešti, jeigu sužinosite. Dalis tų vietų jau yra demontuota“, – tikina Vilniaus mero pavaduotojas Tomas Gulbinas.
Tai, kas liko nuo laiptų, savivaldybės atstovai teisinasi, esą kai kur sudėtinga pašalinti antkapius, nes jie yra privačiose teritorijose. O kodėl metais nereaguoja į raginimus imtis veiksmų, atsako nežinantys ir iškart nukreipia kalbą.
„Tai aš negaliu pasakyti, kaip čia istoriškai susiklostė 2016 metais. Dabar jau per pastaruosius metus kelis kartus tikrinti akmenys, kurie atrodė, kad lyg lietaus paplautas atsivertė, lyg kažkas pasirodė“, – kalba T. Lubinas.
Šiandien nuo laiptų nuimti Tauro kalno akmenys bus išvežti saugoti arba prie buvusių sporto rūmų, kur veikė senosios žydų kapinės, arba aikštelėje prie Olandų gatvės kapinių – ten taip pat veikė žydų kapinės. Ten bus bandoma ištirti, kieno tai antkapiai, ir sprendžiama, ką su jais daryti toliau.
