Panevėžietė Gabija augina dukrytę nuomojamuose namuose, o apie savo butą kol kas tik svajoja. Moteris viltis deda į ką tik įsigaliojusį būsto paramos įstatymą, mat Panevėžys patenka tarp teritorijų, kur subsidijos bus teikiamos.
Moteris teigia, kad parama yra tikrai reikalinga. „Gelbėtų tikrai, paskolos didžiulės, palūkanos didžiulės, pinigų ne per daugiausiai susimokėti paskolas, daug metų tenka imti, pagalba su vaikais padėtų. Tikrai išgelbėtų tie pinigai. Be kokia parama, net 500 € yra parama.“
Tačiau Gabija prašymo pateikti dar nesuskubo, o šeštadienio naktį, vos įsigaliojus finansinės paskatos būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymui, elektroninę paramos sistemą užplūdo jaunų šeimų prašymai, absoliuti dauguma – turintys vieną vaiką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Svetlana Kulpina sako, jog prašymai vis dar plūsta. „Jau pateikta 631 prašymas ir jau 10 val. buvo 4 sprendimai, patvirtinantys, kad šeima turi teisę į subsidiją pirmajam būstui įsigyti.“
Į savivaldybes ir elektroninę sistemą toliau plūsta paramos prašymai. Tačiau valdininkai perspėja, kad šiemet paramai skirta viso labo 2 mln. eurų, kurių, prognozuojama, užteks vos 115 šeimų. Likusieji bus surikiuoti į eilę pagal prašymo pateikimo laiką ir turės laukti kitų metų, o gal ir dar ilgiau. Kitąmet parama žadama 600 šeimų. Šeimoms dilema – laukti paramos, ar pirkti būstą be jos. Mat jei nuspręsite nebelaukti ir imti kreditą, valdininkai sako, kad paramos nebegausite.
„Tai turi būti pirmasis būstas. Nė vienas sutuoktinių negalėjo ir neturi nei Lietuvos teritorijoje, nei užsienyje būsto. Tai valstybės parama pirmajam būstui įsigyti“, - sako S. Kulpina.
Žmonės abejoja, ar tokia komplikuota paramos sistema paskatins jaunas šeimas kurtis regionuose.
Paramos negaus daugiausia didmiesčių ir kurortų gyventojai, kur nekilnojamojo turto kaina didžiausia ir kainuoja daugiau kaip 505 € už kvadratinį metrą. O tiksliau pasitikrinti, ar į paramą galite pretenduoti, galima ir įvedus perkamo objekto adresą štai šiame Registrų centro normatyvinių verčių žemėlapyje. Paramos gali prašyti tik jauni tėvai – tai yra tie, kam nesukako 35 metai arba daugiavaikiai iki 40 metų. Kuo daugiau vaikų šeimoje, tuo parama didesnė. Daugiavaikėms šeimoms numatyta ir daugiau privilegijų. Jos galės neišlaikiusios būsto 10 metų jį parduoti, kad įsigytų toje pačioje savivaldybėje didesnį. Mažesnėms šeimoms nusprendus būstą parduoti, tektų subsidiją grąžinti valstybei. Štai Utenos savivaldybė jau reikalauja įstatymą keisti, mat šiame mieste susidaro kurioziška situacija - vienoje miesto dalyje parama priklauso, o visai šalia kitose gatvėse – jau nebe.
Utenos meras Alvydas Katinas išsakė neigiamą nuomonę apie naująjį įstatymą. „Prieš įstatymą, ypač kai dalijami valstybės pinigai teikiant paramą pirmam būstui įsigyti, turi būti visi Lietuvos piliečiai, visos jaunos šeimos lygios.“
Vos įsigaliojusio finansinės paramos įstatymo spragoms jau badant akis, Seime registruojamos vis naujos pataisos, kuriomis siūloma praplėsti teritorijas, kurių gyventojai gautų paramą. Svarstoma ir ką daryti, kad pirmąją naktį prašymų pateikti nesuspėję gyventojai neliktų be subsidijų.
„Po vieną būstą rajone neišeina. Grubiai šnekant. Čia ir yra problema. Reikia apsispręsti, kokiais kriterijais ir ką mes remiame.“, - sako seimo narys Algirdas Sysas.
Norėdama gauti subsidiją, jauna šeima pirmiausia turi susirasti būstą arba sklypą, deklaruoti, jog nekilnojamojo turto iki šiol neturi, prateikti subsidijos prašymą elektroniniu būdu spis sistemoje arba savivaldybėje. Per 10 darbo dienų savivaldybė turi pateikti atsakymą ir jei patekote tarp laimingųjų, išduoti subsidijos pažymą. Su šia pažyma šeima turi eiti į banką ir prašyti paskolos. Ją gavus, ministerija turi per 4 mėnesius pervesti pinigus.
