Dabartinę situaciją iliustruojančia istorija pasidalino Simona, kuri krūties vėžio diagnozę išgirdo po savo 45-ojo gimtadienio praėjus kelioms dienoms. Anonimiškai savo patirtimi nusprendusi pasidalinti pacientė labiausiai dėkojo ją supantiems geros širdies žmonėms, mat be jų pagalbos sėkmė galėjo ir nesišypsoti.
Staiga užklupo skausmas
Simona pasakojo, kad viskas prasidėjo, kai sekmadienio rytą pajutusi iki šiol nepatirtą skausmą. „Pirmą darbo dieną nuskubėjau pasidaryti tyrimus, atliko echoskopiją ir jos metu gydytoja iš karto rekomendavo nieko nedelsiant vykti iki vėžio instituto ir laukti, kol manęs priims.
Sutikta gydytoja mamologė sakė, kad skausmas gali būti ir kitų ligų priežastis, tačiau atlikti išsamūs tyrimai, deja, parodė išplitusį trečios stadijos krūties vėžį. Ir jis buvo ne bet koks, o agresyvus, linkęs atsinaujinti, sunkiai pasiduodantis gydymui, linkęs į metastazes“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu dalinosi ji.
Taip viskas prasidėjo – buvo pristatytas gydymo planas, paaiškina, kokia vėžio forma sergama, koks gydymas taikomas. Taip pat moteris išgirdo, kad, deja, Lietuvoje jis nėra efektyvus jos krūties formos vėžio atveju:
„Paklausiau, kas taikoma pasaulyje, ar yra prieinama mums, gydytoja informavo, kad mano atveju yra taikoma imunoterapija, kuri šiandien Lietuvoje nėra kompensuojama, o gydymas yra brangus. Jei pavyktų susirinkti lėšas ir įsigyti vaistų, gydymas būtų daug efektyvesnis.“
Žinia apie vėžį smogė kaip perkūnas iš giedro dangaus
Ji sakė supratusi, kad neturi kito pasirinkimo kaip tik veikti. „Esu labai dėkinga savo aplinkai, pažįstamiems, draugams, draugų draugams, kolegoms, darbdaviui, paramos fondui, kad pavyko surinkti lėšas ir pradėti gydymą naudojat šį brangų vaistą. Kai pagalvoju apie moteris, kurios neturi tokios galimybės, kurios neturi tokio palaikymo, ką joms šiuo atveju daryti?“ – svarstė moteris.
Simona pasakojo, kad gydymas buvo brangus ir nelengvas, taikytas chemoterapijos kursas, lygiagrečiai taikyta imunoterapija, chirurginis, spindulinis gydymas, vėl imunoterapija.
Žinia apie krūties vėžio diagnozę buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, nes, atrodo, ir gyvenau sveikai, ir reguliariai tikrindavausi, atlikau ultragarsinius tyrimus.
„Atrodo, viskas kaip ir sėkmingai, liga suvaldyta, grįžtu į darbą, tęsiu gyvenimą, suplanuoju atostogas, šiuo metu vėl tęsiu gydymą, ši vėžio forma linkusi į metastazes, tikiu, kad ir jas įveiksiu, kai tolia aplinka, negaliu pasiduoti.
Žinia apie krūties vėžio diagnozę buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, nes, atrodo, ir gyvenau sveikai, ir reguliariai tikrindavausi, atlikau ultragarsinius tyrimus.
Labai raginu moters tikrintis, būti atsakingas už savo sveikatą, ankstinti programas moteris skatinti tirtis, o susirgus rasti lėšų skirti tuos vaistu, kurie padeda, kad gydymas būtų efektyvesnis ir išgyvenamumo procentas didesnis. Kiek teko sutikti jaunų moterų, mamų, turime padaryti viską, kad gyvybė būtų saugoma“, – ragino ji.
Naujiena – navikų genetinių tyrimų kompensavimas
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė akcentavo, kad norint išlikti sveikam, reikia ne tik žmogaus pastangų, bet ir tinkamų sprendimų iš juos priimančių institucijų, tuo metu tačiau iššūkių Lietuvoje yra nemažai.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovė prof. Rasa Ugenskienė pabrėžė, kad skiriant efektyvų gydymą nuo vėžio ir net siekiant jam užbėgti už akių vis didesnė reikšmė tenka genetinei diagnostikai.
„Pacientas, susirgęs onkologine liga, šiandien gali būti konsultuojamas gydytojo genetiko, jei jis susirgo ankstyvame amžiuje, tai yra iki 50-ies metų. Susirgus krūties vėžiu yra ir papildomų indikacijų, jei pacientė suserga vyresniame amžiuje.
Atlikus genetinius tyrimus pagrindinis tikslas išsiaiškinti, ar genetinė liga yra paveldima. Jei nustatomas paveldimas vėžio sindromas, pacientė turi būti sekama dėl padidintos kitų lokalizacijų onkologinių ligų rizikos. Pavyzdžiui, gali būti BRCA1, BRCA2 genas, tada yra padidinta kiaušidės, žarnyno, kasos vėžio, odos melanomos bei kitų onkologinių susirgimų rizika. O paveldimo krūties vėžio yra apie 10 proc.“ – aiškino ji.
Gydytoja pasakojo, kad ateitis yra ir genetiniai naviko tyrimai, mat vystantis onkologinei ligai vyksta įvairios genetinės mutacijos ir genų persitvarkymai. Dabar gi iš kraujo nustatant mutavusius genus prarandama dalis informacijos.
„Tiriant naviką galima rasti daugiau pakitusių genų ir tokiu būdu daugiau žymenų, kurie leidžia prognozuoti ligos eigą ir parinkti tinkamesnį gydymą. Iki šiol šie tyrimai buvo atliekami retai, kompensuojami komercinių kompanijų. Dabar šis kompensavimas ateina, planuojamas iki 20-ies genų tyrimas įvairioms lokalizacijoms“, – džiaugėsi R. Ugenskienė.
Pasigenda individualizuoto gydymo
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė sako, kad genetiniai tyrimai padeda onkologams parinkti efektyviausią gydymą.
„Dabar krūties vėžiu susirgusioms moterims pagal hormonų ir žmogaus epidermio HER2 receptorių raišką nustatomi keturi pagrindiniai krūties vėžio potipiai. Nuo šių receptorių raiškos priklauso, kaip vystysis liga ir kokiam gydymui navikas yra jautrus“, – aiškina prof. E. Juozaitytė.
Pagal hormonų receptorių raišką gydytojai sprendžia, ar navikas bus jautrus hormoniniams vaistams. Jei nustatoma, kad ligonės navikas turi didelę HER2 receptorių raišką, vadinasi, būtinas gydymas monokloniniais antikūnais.
Profesorės aiškinimu, gali būti ir trejopai neigiamas vėžys, koks buvo nustatytas Simonai. Jo receptoriai neturi nei estrogenų, nei progesterono, nei HER receptorių raiškos. Tokiai pacientei nepadės minėti vaistai, bet gali padėti chemoterapija ir imunoterapija.
Šiandien net ir metastazavęs krūties vėžys nėra nuosprendis, kuris pasmerkia ankstyvai mirčiai.
„Nauji molekuliniai tyrimai ir vaistai iš esmės pakeitė krūties vėžiu sergančių moterų gydymą – net esant agresyviam vėžiui, mes nebesame nusiteikę pesimistiškai“, – teigia profesorė.
Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas gi apgailestavo, kad dabar stokojama ištyrimo galimybių.
„Deja, Lietuvoje genetiniai molekuliniai tyrimai nėra pakankamai kompensuojami. Tai reiškia, kad ne visos pacientės yra tinkamai ištiriamos ir joms negalime parinkti efektyviausio gydymo. O naujausi gydymo metodai susirgusioms moterims suteikia daug didesnę, o kartais ir dvigubą galimybę išgyventi. Jeigu individualiai parinktume gydymą, tai galėtų reikšti, kad moterys turėtų dvigubai didesnę galimybę išgyventi“, – pabrėžė jis.
Metastazavęs krūties vėžys – ne nuosprendis
Gydytojas taip pat pabrėžė, kad šiandien net ir metastazavęs krūties vėžys nėra rykštė, kuri pasmerkia ankstyvai mirčiai.
„Neabejotinai yra galimybės gyventi ženkliai ilgiau ir kokybiškai – 10–15 m. šiandien nebėra kažkokia panacėja“, – sakė A. Česas.
Pasak N. Čiakienės, dažnai susiduriama iš senesnių laikų atėjusiomis nuostatomis, kad jei žmogui nustatoma pažengusi – 3 ar 4 stadijos liga, tai priimama kaip nuosprendis.
„Ligos stadija yra skirta gydytojui parinkti gydymo taktiką, o ne nusakyti galimą gyvenimo trukmę. Nepaisant to, kad gali būti nustatoma 3, 4 stadijos pažengusi liga, su metastazėmis, sprendimų yra. Taip, tai nėra slogos gydymas, lengvas gydymas, jis trunka ilgai, reikalauja įvairių sprendimų ir susitelkimo. Dažnai žmogaus noro ir gydytojų užsispyrimo nepakanka, reikia pagalbos ir iš sprendimų priėmėjų.
Labai tikimės, kad į išlaidas sveikatos sistemoje parenkant labiausiai tinkamą gydymą būtų žiūrima integruotai, kaip į investicijas, o ne išlaidas, ypač kai serga jauno amžiaus moterys, kurioms reikia užauginti vaikus, grįžti į darbą“, – pridūrė ji.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad nuo kitų metų pasitikrinti dėl krūties vėžio galės daugiau moterų.