Politologas, istorikas Antanas Kulakauskas sakė, kad jį gerokai nustebino Latvijoje vykusio referendumo dėl rusų kalbos statuso pakeitimo rezultatai.
„Mane nustebino tai, kad Latvijos gyventojai šį kartą buvo kaip niekad vieningi. Toks procentas balsavusių prieš rusų kalbos statuso pakeitimą gali reikšti tik tai, kad ne tik etniniai latviai, bet ir vietos rusai suprato, kad referendumas yra tik politikų siekis gauti populiarumą. Be abejo, dauguma balsavusių prieš rusų kalbos įteisinimą, ko gero, buvo latvių tautybės žmonės, bet tikrai manau, kad nemažai rusų taip pat balsavo prieš. Tą rodo ir rezultatai – juk Latvijoje tiek latvių nėra, kiek žmonių balsavo prieš dvikalbystę“, – sakė A. Kulakauskas.
Politologo įsitikinimu, referendumas parodė, kad rusų mažumos integracija vyksta ganėtinai sėkmingai, patys vietos rusai nori labiau integruotis Latvijoje.
Pasidomėjus, ar Lietuvos tautinės mažumos taip pat galėtų rengti panašų referendumą, A. Kulakauskas išreiškė abejonę. „Manau, kad mūsų šalyje situacija yra kita. Jei Latvijoje rusų tautinė mažuma yra labai skaitlinga, be to, gyvenanti įvairiuose regionuose, tai Lietuvoje rusų ar lenkų nėra jau tiek daug. Be to, dauguma jų gyvena Rytų Lietuvoje. Tai galėtų būti nebent regioninis referendumas, bet tam ko gero neužtektų tik tautinių mažumų politikų pastangų“, – įsitikinęs politologas.
A. Kulakausko teigimu, lietuviai nebalsuotų už dvikalbystę ir todėl, kad tautinių mažumų kalbos jiems asocijuojasi su okupantų laikais.
Balsas.lt primena, kad Latvijoje dauguma rinkėjų – 821 722, t. y. 74,8 proc. – pasisakė prieš valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Už rusų kalbos statuso pakeitimą balsavo 273 247, t. y. 24,88 proc., gyventojų. Referendume dalyvavo 70,73 proc. balsavimo teisę turinčių latvių. Sostinėje Rygoje 61,59 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų balsavo prieš, o 37,98 proc. – už. Latgalos regione už rusų kalbos paskelbimą antra valstybine kalba balsavo net 55,57 proc. rinkėjų, prieš – 44,02 proc.
Vieningos pozicijos neišsakė
Vasario 16-osios proga portalas Balsas.lt klausė tautiečių, ką jie mano apie Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. 42 nuošimčiai atsakė, kad jiems tai labai svarbi data. 22 nuošimčiai manė, kad tai tik oficialių renginių ir politikų kalbų diena.
Net 18 proc. žmonių visų pirma išreiškė džiaugsmą, kad ši diena yra išeiginė ir jiems nereikia į darbą. 14 proc. teigė, kad jiems ši data nėra svarbi ir jie jos nešvenčia. Mažiausiai (vos keli procentai) teigė, kad ši data yra svarbi tik mokslininkams, istorikams.
Vieningos nuomonės apie šventę ir jos reikšmę neturėjo ir sostinės gyventojai. Plačiau apie tai, ką žmonės mano apie Vasario 16-ąją, skaitykite čia.
Taip pat skaitykite:
Referendumas dėl dvikalbystės Latvijoje žlugo
