Reitingų čempionė prezidentė Dalia Grybauskaitė gali jaustis esanti opozicijoje su visuomene, kuri nenori premjero vietoje matyti Andriaus Kubiliaus, o šalies vadovė vis tiek jį tempia už ausų.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis premjeras A. Kubilius žūtbūt stengiasi išsilaikyti, verbuoja pavienius Seimo narius iš opozicinių frakcijų. Jis turėtų melstis prezidentės D. Grybauskaitės portretui ar statulėlei. Pakaktų jai tarstelėti apie premjerą kaip apie išmestą ūkio ministrą „nepasitikiu“ – ir didysis reformatorius keliautų ne vien į opoziciją, bet greičiausiai ir į politinę lavoninę.
Reitingų nėra ir nebus
Premjeras A. Kubilius ne kartą kartojo, kad populiarumo jam nereikia. Tauta ir nebruka to, ko jis nenori. Tiesa, neseniai Rusijos žiniasklaidai premjeras patikslino, kad jį supranta ir palaiko tik protingi. Matyt, kvailių Lietuvoje, anot A. Kubiliaus, gausėja taip pat sparčiai, kaip emigrantų.
Nė apie vieną premjerą nebuvo piešiama tiek iškalbingų plakatų ir karikatūrų. Nė vieno ligšiolinio ministro pirmininko patarėjams neteko tiek supanašėti į apsaugos darbuotojus, kaip tai ištiko Virgį Valentinavičių.
Tautosakoje kuriami posakiai, pavyzdžiui, „Nebūk kvailys, juk tu ne Kubiliumi dirbi“, o ministras pirmininkas ir jo aplinka įsitikinę, kad tai kvailų ir nedėkingų „runkelių“ arba klastingų priešų veiklos rezultatas.
Krizės laikotarpis, kurį politikai įkyriai siūlė vadinti sunkmečiu, davė pagrindo apibūdinimui „krizių premjeras“. A. Kubilius,rodos, tuo didžiuojasi.
Yra ir stipresnių palyginimų. Liko beveik mėnuo iki gegužės 1-osios, kai Tarptautinę darbo dieną, tikėtina, vėl bus išneštas juodo audeklo transparantas su iškalbingu baltu užrašu „Bubilius kybys!“ Tokiu būdu bus galima paminėti šio šūkio trečiąsias metines.
Kažkada šis apibūdinimas, kuris tapo tautosakos dalimi, sukėlė visuomenėje ne vien juoko, bet ir sulaukė garsaus pritarimo. Tyčia supainiotos raidės ir įžūli užrašo dviprasmybė perteikė anarchistų žinią ir požiūrį į premjerą bei aiškiai įsirėžė mačiusiųjų ar girdėjusiųjų atmintyje.
Atrodo simboliška ir protesto eisena, surengta minint antrąsias riaušių prie Seimo metines 2009 metų sausio 16 dieną. Ne kartą atidėtas protesto mitingas, surengtas kovo 19 dieną, pučiant žvarbiam vėjui, drimbant šalpdribai ir ant Gedimino prospekto grindinio telkšant šlapiam sniegui.
Vinco Kudirkos aikštėje tada susirinko keletas tūkstančių profesinių sąjungų organizacijų atstovų iš visos Lietuvos, petys į petį stojo Socialistinio liaudies fronto kairieji radikalai ir Nacionaldarbininkų sąjūdžio neonaciai, socialdemokratai ir Naujoji sąjunga, energetikos ir žiniasklaidos darbuotojai.
Minia skandavo „Gėda Kubiliui!“ ir reikalavo Vyriausybės tesėti pažadus: atkurti nurėžtas pensijas, padidinti minimalią algą ir sumažinti mokesčius. Per trejus metus valstybės gyvenimo skauduliai beveik nepakito, o ministrų kabinetas nesiėmė jokių veiksmų piliečių labui.
Apžvalgininkų ne kartą kritikuoti A. Kubiliaus Vyriausybės sprendimai, tarp kurių – ne vien grobuoniški mokesčiai verslui, kasos aparatų įvedimas turgaus prekiautojams, bet ir sužlugdytas naujos atominės elektrinės statybos projektas, populistiniai pareiškimai susikompromitavusių ministrų skandaluose.
Politinis dabartinio premjero darbų bagažas ir savotiška repeticija prieš gegužės 1-ąją leidžia manyti, kad liaudies nuomonė apie jį nesikeis.
Patys sau priešai
Dėl savo bėdų, patarėjų patariamas, ministras pirmininkas kaltina visus: kvailą tautą, susimokiusius oligarchus, opoziciją, žiniasklaidą ir, žinoma, Rusiją.
Net ir gėdingai žlugęs konkursas, turėjęs parinkti strateginį investuotoją žadėtai atominei elektrinei, buvo pateikiamas kaip didvyriškos premjero komandos kovos su Rusija įrodymas.
Konservatorių partneris valdančiojoje koalicijoje, Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pirmininkas Arūnas Valinskas „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad didžiausias TS-LKD priešas yra ji pati. „Beprotiškais veiksmais jie vos nesugriovė valdančiosios koalicijos, kai rašė tą buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio pažymą, kurioje ėmėsi mus šmeižti. Dabar lieka tik stebėti, ką jie darys: ar prisidės prie aplinkos ministro Gedimino Kazlausko (deleguoto TPP – red. past.) vertimo, ar ne. Mūsų paramą energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, kuriam buvo pareikšta interpeliacija, jie gavo. Dabar jie puikiai žino, kad nepraleisime be reakcijos savo ministro pašalinimo, jei jie tame dalyvaus“, – aiškino A. Valinskas.
TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma tokias kalbas mėgina teisinti, primindamas, kad ir anksčiau būta nesutarimų, bet nieko rimto iš to nebūdavo. „Manau, mažesnieji koalicijos partneriai taip stengiasi įtvirtinti savo pozicijas, o aštrių diskusijų yra ir jų visada bus“, – sakė jis.
Prezidentė – politinė slaugė
Vis dėlto pasakyti „Kubilių lauk“ yra lengviau, nei tai įgyvendinti, nes opozicijai Seime fiziškai trūksta balsų. Nepopuliarus, nieko nepaisantis premjeras, kurio koalicija ir Vyriausybė paramstyta tik degtukais, turi politinę slaugę, kuri padeda išsilaižyti visas žaizdas.
Prezidentė D. Grybauskaitė, labiau už viską pasaulyje mėgstanti reitingus, vis dar dirba A. Kubiliaus politine slaugytoja. Amputavus ūkio ministrą D. Kreivį, kuris nesugeba pildyti deklaracijų, nemoka kalbėti ir derinti interesų, kabinetas priartėjo prie ribos, kada pasikeis pusė ministrų ir reikės iš naujo klausti Seimo pasitikėjimo. Nepaisant to, pats A. Kubilius ir jam palankūs apžvalgininkai džiūgauja, kad nepavykusi interpeliacija A. Sekmokui, seniai tapusiam energetikos ministru be energetikos, parodė premjero ir koalicijos stiprybę.
Politologė, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja M. Vidūnaitė teigia suprantanti prezidentės nenorą keisti premjerą. „Kas Lietuvoje paprastai turi realiausių galimybių paimti valdžios vairą į savo rankas? Arba socialdemokratas, arba konservatorius. tik likimas labiau šypsosi socialdemokratams, nes konservatoriams vis išpuola (ir nelabai atsitiktinai) valdyti per krizę. D. Grybauskaitė stengtųsi išlaikyti pakankamai gerus santykius su premjeru, ar jis būtų socialdemokratas, ar konservatorius; ir greičiausiai atvirkščiai, ypač jei tai būtų Algirdas Butkevičius. Gediminas Kirkilas turbūt dar leistųsi į politinius žaidimus ir intrigas...“
D. Grybauskaitė, anot M. Vidūnaitės, geriau nuvokia apie viešuosius ryšius už Andrių Kubilių, ir tai jai yra labai patogu, nes visi valdžios laurai eina jai, o keiksmažodžiai - premjerui. „Ji taip pat turi populistės gyslelę, kuo Kubiliaus nelabai galėtumei apkaltinti. Galiausiai, analizuojant jų vykdomą politiką, abu turi bendrą sutarimą svarbiais klausimais, kaip Leo Lt, energetiniai klausimai, griežtos antikrizinės priemonės, antikorupcinė politika, tarp jų nėra ryškios vertybinės skirties, greičiausiai dėl to, kad abu yra pragmatikai. Prezidentė geriau išnaudoja šiuos santykius savo pranašumui“, - „Balsas.lt savaitei“ sakė M. Vidūnaitė..
M. Vidūnaitė A. Kubiliaus ir D. Grybauskaitės bendradarbiavimą aiškina ir remdamasi asmeninėmis jų savybėmis. „Mįslingų priežasčių, kodėl ji palaiko A. Kubilių, nėra ir turbūt nelabai gali būti. Tiesiog abiem naudinga išlaikyti esamą status quo. Jie šiek tiek panašūs ir abiem trūksta lankstesnio, kūrybingesnio mąstymo: D. Grybauskaitė – buvusi tipinė, bet gana veiksminga biurokratė, o A. Kubilius – buvęs loginio mąstymo fizikas, kuris labiau galėtų pasikliauti nuojauta. Ne veltui su krize kovojama, A. Kubiliaus požiūriu, logiškai ir tinkamai, bet žiūrint gyvenimiškai – nelabai logiškai ar juolab tinkamai. Tarkime, neretai bedarbiu būti apsimoka labiau, nei gauti darbą už nedidelį atlyginimą, o už krizę daugiausiai moka skurdžiausiai gyvenantys ir labiausiai pažeidžiami: pensininkai, vaikai, motinos, darbininkai“, – teigė M. Vidūnaitė.
* Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu vasario 15–23 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu Seimo rinkimuose dalyvautų visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, daugiausiai jų balsuotų už Socialdemokratų partiją – 17 proc. Praėjus mėnesiui nuo apklausos šios partijos palaikymas nepakito.
* Antroji pagal populiarumą Seimo rinkimuose, jeigu jie būtų vykę vasarį, būtų Darbo partija. Ją ketino palaikyti 16 proc.
* „Tvarkos ir teisingumo“ partija, kurią būtų pasirinkę 9 proc. potencialių rinkėjų, pagal galimų Seimo mandatų skaičių liktų trečia. Per mėnesį šios partijos palaikymas sumenko 2 procentiniais punktais./p>
* Už TS-LKD vasarį būtų balsavę 7 proc. rinkėjų.
* Vasarį Lietuvos gyventojai palankiausiai vertino prezidentę D. Grybauskaitę (82 proc.), nepalankiausiai – Vyriausybės vadovą. A. Kubilių (87 proc.).
