Ar sėkmę visada lydi pinigai? Apie tai, iš ko susideda sėkmingas tautos kelias ir kokie veiksniai lemia sėkmingą tautų verslumą, kalbamės su rašytoju, publicistu, seminarų apie lyderystę, sėkmę ir žydų verslumą autoriumi Aurimu Guoga.
Šiandien apie sėkmę ir ją lemiančius veiksnius žmonės nori žinoti vis daugiau. Ką laikote asmenine ir tautos sėkme? Šalis bando kurti gaires, bet niekas jų nesilaiko, vyrauja betvarkė. Kaip galime tokią šalį vadinti sėkminga?
Lydimas sėkmės žmogus nėra tas, kuris šokinėja padebesiais. Tokį įspūdį sudaro pigi populiarioji psichologija. Kad žmogus džiaugtųsi gyvenimu, jam nereikia prisipumpuoti apgaulingo optimizmo.
Sekasi ne tam, kuris turi krūvą aukso, bet tam, kuris turi tikslų, pasiryžęs nuveikti prasmingų svarbių darbų ir eina jų link. Jei jis prie jų artėja, tokį laikau sėkmingu.
Ir tauta, ir kiekvienas žmogus turi apsibrėžti, ko jis nori, ir to siekti. Kad būtum lydimas sėkmės, reikia turėti aiškią viziją ir kompetencijos. Kai esi išsilavinęs ir turi žinių, viskas ir sekasi.
Atrodo, kad formulė labai paprasta. Tačiau ir Lietuva, ir jos piliečiai nuolat patiria įvairių krizių. Kodėl nepavyksta pasiekti puikių rezultatų?
Lietuviai nesusitaria, kur turi eiti ir kokio tikslo siekti. Jei tėvai nori, kad vaikas būtų laimingas ir siektų tikslo, pirmiausia patys turi tapti laimingi. Lengva rasti trūkumų kitur, bet ne savyje. Dalis žmonių renkasi atpirkimo ožius, kaip buvo viduramžiais: sudegindavo kokią raganą ir būdavo ramu, jei ne – dar žydą pasigaudavo. Tačiau nereikėtų kaltinti kitų, reikia aiškintis, ko norime patys, ir didinti savo kompetenciją.
Religija visais istoriniais laikais atliko didelį vaidmenį kuriant tautos sėkmę, turtingumą. Koks dabartinis lietuvių ryšys su religija?
Atrodo, kad Lietuva tampa bedievių kraštu – mes nesidomime, kokia yra dvasinė tikrovė, nenorime prie jos taikytis, tik norime ją užvaldyti. 7 dešimtmetyje sovietai buvo sugalvoję, kad žmogus jau užvaldė gamtą. Paaiškėjo, kad tai – mitas. Dėl dvasinės tikrovės lygiai tas pats: žmogus gyvena tam tikroje dvasinėje tikrovėje ir nesupranta, kad reikia ją ne užvaldyti, bet prie jos prisiderinti. Kariaudami su dvasine tikrove galime tik sau pakenkti.
Man religija yra tiesų, kurios būdingos visiems laikams visur ir visada, visuma. Tai nematomi dėsniai, kurių negalime pačiupinėti, bet jie veikia.
Ateistai sako, kad pasaulyje karaliauja kova už būvį. Bet aiškiai matome, kad nuožmiausieji sėdi kalėjime arba kasa griovius, o autoritetą pelno žmonės, kurie kitus šildo mintimis. Įtakingi tie, kurie veikia dvasiniu lygmeniu. Jie fiziškai nieko nedaro. Tai įrodymas, kad dvasinė tikrovė stipresnė už materialinę regimybę. Garsiausias Vilniaus žydas Gaonas atrado nuostabų dėsnį: kai neišmanėlis ko nors imasi, jo gaunamas rezultatas būna priešingas pageidaujam.
Žydų verslumas, kurio ypatumais domitės, ir požiūris į verslą vienų liaupsinamas, o kitų kritikuojamas dėl pernelyg didelio gobšumo. Kodėl susiklostė toks požiūris?
Žydai iš kūrėjo gauna daugiau nei priklauso. Kabaloje aiškinama, kad todėl jie turi dalytis tuo gėriu su kitais, jį skleisti. Jie turi paleisti pinigus į aplinką, kad gerovė sklistų.
Krikščionybė tik 1918 paskelbė, kad verslas nėra nuodėmė. Iki tol krikščionys gyveno būdami įsitikinę, kad turėti pinigų – nuodėmė ir jei tokių turi – išsigelbėjimas yra atiduoti Bažnyčiai. Na, o jei dvi bendruomenės gyveno viena šalia kitos ir viena mokėjo elgtis su pinigais, o kita – ne, natūralu, kuri išmoko investuoti.
O kaip į verslą žiūri šiomis dienomis daugiausia diskusijų dėl savo elgesio keliantys musulmonai? Koks visų trijų religijų tarpusavio ryšys?
Islamas daug ką ėmė iš judaizmo, tik apkarpė ir pritaikė sau. Musulmonai neturi suvaržymų prekę parduoti brangiau. O žydams draudžiama pardavinėti su didesniu nei 15 proc. antkainiu nei rinkos kaina.
Amerika ir Amerikos krikščionys fanatiškai palaiko žydus, krikščionys judaizmą laiko savo religijos dvasiniu tėvu. Jei krikščionys jų tiek neremtų, jie nepalaikomi nieko nenuveiktų. Tarp musulmonų taip pat yra grupių, kurios palaiko žydus.
Nuomonės: Ar paskaitos apie sėkmę atneša tikrąją sėkmę?
Psichologas, Seimo narys Gediminas Navaitis
Sėkmės seminarai ir mokyklos daro teigiamą poveikį, nes žmonės susiburia siekti savo tikslo. Ir jei tokia veikla juos motyvuoja, įkvepia imtis darbų – vadinasi tai nėra nieko blogo. Pirma patarčiau išbandyti, pasikliauti intuicija ir po to spręsti, ar tokių pamokų žmogui reikia, ar ne.
Etiketo ir viešųjų ryšių specialistas Giedrius Drukteinis
Žmogui būdinga kuo nors pasitikėti ir tikėti – naujas mesijas, ar naujas meras viską išspręs. Tačiau jei žmogus 45 metus nieko nedarė, kodėl jis turėtų imti ir padaryti? Kad žmogui iš tiesų sektųsi, reikalinga aplinka. Sėkmės seminarai ir knygos, tiesiog šiuolaikinė mada už kurią žmonės moka. Visa tai – informacinės visuomenės pasekmė.
FAKTAI: Žydų verslo filosofija
• Žymaus JAV žydų žurnalisto Steveno Silbigerio surinkti faktai apie tai, kas lemia žydų ekonominę sėkmę:
• Tikras turtas – žinios
• Pasirūpink savaisiais, ir jie pasirūpins tavimi
• Sėkmingi žmonės – tai enterpreneriai ir profesionalai
• Išvystyk savo žodines galias
• Būk išrankus, bet taupus
• Didžiuokis asmenybe, skatink kūrybingumą
• Motyvuok save kažką įrodyti
