Su „Swedbanko“ Lietuvoje valdybos pirmininku Antanu Daniu susitinkame jaukioje modernioje, saulės nutviekstoje banko kavinėje. Daugelį dizaino apdovanojimų pelnęs pastatas iš tiesų buria tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Įsikalbėjus su banko vadovu ima aiškėti, kad inovacijos, nuoširdumas, kokybė ir gera nuotaika – pagrindiniai banko vadovo prioritetai.
„Aš tikiu savo darbu. Jis man patinka, tirpsta man rankose, – svajonių darbo kontūrus piešia A. Danys. – Mes nesame griežta formalizuota struktūra. Apsitarti ir sprendimus priimti galime ir virtuvėje, ir koridoriuje. Svarbiausias mūsų turtas yra žmonės. Nesame kokia deimantų kasykla – priklausome nuo kolektyvo.“
Praėjusiais metais A. Danys važinėjo po Lietuvą ir stengėsi susitikti su visais vadovaujamo banko darbuotojais.
Vien rinkos – neįdomu
„Turi būti paprastas su žmonėmis, – sako A. Danys. – Reikia norėti siekti, turėti viziją. Mes užsibrėžėme užtikrinti Lietuvos gyventojų finansinę padėtį. Užduotis atrodo sudėtinga, bet jei siektume tik užimti daugiau rinkos, būtų neįdomu.“
A. Danys neslepia, kad atsipalaiduoti neleidžia kokurencija. Rinkos dalyvių yra nemažai, o susiklosčiusi padėtis skatina konkuruoti jau nebe produktais, o geresne klientų aptarnavimo kokybe.
Išmoko ilsėtis
Paklaustas apie darbo valandas A. Danys filosofiškai atsako, kad susiradus patinkamą darbą nereikės nė dienos dirbti.
„Būtų nuobodu, jei pasibaigus darbui užrakintum duris ir išeitum namo, – juokiasi A. Danys. – Aišku, būna sunkių akimirkų, bet pabendrauji su kolegomis ir vėl viskas gerai. Išmokau ir atostogas pasiimti dviem, trims savaitėms, nesu tiek susireikšminęs, kad manyčiau, jog be manęs per savaitę čia viskas ims ir sugrius. Bet nuvažiuoju į kitą šalį ir einu į banko padalinius, pasižiūriu, prisirenku lankstinukų. Smagu, kad grįžęs galiu visiems papasakoti, kad kitame banke prašiau kreditinės kortelės.“
Dabartinis postas nebuvo A. Danio siekiamybė. Nuo pat vaikystės jis labai domėjosi matematika
„Penktoje klasėje norėjau būti matematikos mokytoju. Vėliau rinkausi matematinį darbą finansų srityje, paskui sužavėjo vadyba. Viskas išėjo natūraliai, – pasakoja A. Danys ir duoda paprastą patarimą: – Kai labai ko nors nori, reikia padėti kitam – pamažu viskas grįžta.“
Planuoja savarankiškai
Prakalbus apie vaikystę ir joje įgytas žinias – asmeninius finansus – A. Danys sako, kad reikia pripažinti faktą, jog mokykloje niekas nėra mokęsis, kaip valdyti ir formuoti asmeninius finansus.
„Daugelis žmonių šioje srityje yra savamoksliai arba planuoti asmeninį biudžetą išmoko iš tėvų, – tvirtina A. Danys. – Apklausa parodė, kad lietuviai asmeninio biudžeto planavimo žiniomis patenkinti. Net daugiau nei pusė jų nurodė to išmokę patys.“
Po kelis centus
Pašnekovas sako, kad vis dėlto per pastaruosius metus mokyklos atkreipė dėmesį į ekonominių žinių svarbą ir devintų – dešimtų klasių moksleiviai per ekonomikos pamokas jau mokomi finansinio raštingumo.
„Žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad taupyti reikia pradėti nuo didelių sumų, – sako A. Danys. – Įprotį taupyti reikia formuoti nuo mažens. Kolega iš Švedijos man pasakojo, kad jis taupyti išmoko mokykloje. Mokytoja kas savaitę kviesdavo įmesti pinigų į dėžutę, esančią ant jos stalo, su mokinio pavarde. Jis sakė, kad jam buvo nepatogu nieko neįmesti, tad dėjo nors po kelis centus. Sutaupyti pinigai buvo pervedami į mokinių sąskaitą. Po kelerių metų taupymo susikaupė nemenka suma.“
Taupė kompiuteriui
Pašnekovą tėvai taip pat nuo vaikystės ragino taupyti. „Manau, daug kas šioje srityje priklauso nuo tėvų. Tėvai mokė atsidėti, taupyti. Turėjau kiaulę taupyklę, nors kildavo įvairių pagundų, – juokiasi pašnekovas. – Esu ne kartą neiškentęs ir iškrapštęs pinigus.
Tačiau labiausiai A. Daniui įsiminė pirmasis rimtas asmeninis pirkinys – personalinis kompiuteris „Santaka“. Jam buvo sutaupyta pirmoji rimta pinigų suma.
„Pusbrolis sužinojo, kad galima rasti mikroschemų, nuo skaičiuotuvo pritaikyti senus klavišus. Pasakė, kad man reikės nusipirkti kelias mikroschemas, o jis kompiuterį man surinks“, – linksmai apie pirmąjį personalinį kompiuterį Lietuvoje, dar jungtą prie televizoriaus, pasakojo bankininkas.
Išvyko į Ameriką
Pašnekovas sako, kad sutaupius pirmą sumą aplanko geras jausmas. Jau nuo 15 metų atskirai Amerikoje nuo tėvų gyvenęs anksti išmoko savarankiškumo.
„Iš pradžių į Ameriką išvykau pagal studentų mainų programą, vėliau įstojau į aukštąją mokyklą, – pasakoja A. Danys. – Kai savaitės pabaigoje pamatai, kad pinigų nebėra ir niekas padėti negali, supranti, kad turi elgtis savarankiškai.“
Tiesa diskusijose
Studijuodamas Amerikoje vasaras A. Danys leisdavo Lietuvoje. Taip buvo pigiau – nereikėjo mokėti už būstą.
„Lietuva ir tada, kaip ir dabar, atrodė labai smagi šalis. Nuvažiuokite pas kaimynus į pietus arba į rytus ir pamatysite, kur Lietuva buvo prieš dešimt metų, – lygina pašnekovas. – Kai tik pradėjau ten mokytis, turėjau susikūręs stereotipus. Ten būdamas supratau, kad nebūtinai vienas arba kitas turi būti teisus – tikroji tiesa gimsta diskusijose. Ten akademinė bendruomenė labai atvira.“
Kaip pasakoja A. Danys, Lietuvoje įgytos mokyklinės žinios buvo pakankamai stiprios. Tačiau akademinis parengimas Amerikoje skyrėsi nuo lietuviškojo.
„Ten labiau moko įgūdžių, o Lietuvoje – teorijos“, – sako A. Danys.
Atsirenka praktikantus
„Swedbank“ Lietuvoje yra viena iš kompanijų, kurios palaiko ryšį su Lietuvos universitetais ir stengiasi studentams suteikti ir praktinių įgūdžių, ir profesinių žinių. Bankas kasmet į savo komandą priima net po kelis studentus praktikantus.
„Skelbiame konkursą, nes norime surinkti motyvuotus studentus. Susirenka iš tiesų labai protingų žmonių“, – komandai gerų žodžių negaili A. Danys.
Turi motyvuot
Anot pašnekovo, svarbiausia yra ne kiekybė, bet kokybė, todėl besipraktikuojančių studentų skaičius nebėra toks svarbus.
„Organizacijos kultūra nesusiformuoja per naktį. Kaip mes bendraujame tarpusavyje, mato ir girdi kiti. Kaip elgsiesi tu, tokia bus ir organizacija. Turi būti savimi, turi savo pavyzdžiu motyvuoti kitus“, – kompanijos filosofiją apibūdina A. Danys.
Laikytis vertybių
Įsikalbėjus apie organizacijos kultūrą A. Danys prisiminė kolegą, kuris prašė patarimo, ar reikėtų pasirinkti nuoširdų, bet dar žalią darbuotoją, ar tą, kuris nemoka būti komandos nariu, bet pasiekia gerų rezultatų.
„Mūsų komandoje toks klausimas net nekiltų“, – tikina A. Danys.
Anot jo, žmogus nesilaikantis vertybių, griauna visos komandos sukurtus pamatus. „Žinoma, kad rezultatai yra labai svarbu. Bet kasdieniai rezultatai negali tapti tikslas – kova bus trumpa“, – sako A. Danys.
Stinga optimistų
A. Danys sako, kad mūsų tautai dažnai būdingi neigiami lūkesčiai bei vertinimai.
„Net tada, kai darbo užmokestis augo 20 proc., lūkesčių rodiklis buvo nulinis. Nesvarbu ar krizė, ar ne – nesame nusiteikę optimistiškai“, – sako A. Danys.
Anot pašnekovo, jei palygintume panašią ekonominę būklę išgyvenančias Latviją ir Estiją, pamatytume, kad šių šalių piliečiai savo padėtį vertina palankiau nei lietuviai.
Pašnekovas prisiminė ir knygą apie džiaugsmą bei žmonių lūkesčius.
„Kai žmogus yra žemiau skurdo ribos, papildomas litas leidžia išgyventi, išmaitinti šeimą, kai peržengi skurdo ribą – pinigai tiesiogiai su žmogaus džiaugsmu nebesusiję. Viskas priklauso jau nuo to, kaip žmogus save realizuoja“, – teigia A. Danys.
Lietuviai – ambicingi
Tačiau A. Danys džiaugiasi, kad jaunoji karta nusiteikusi vis optimistiškiau, o Lietuvoje galime pamatyti stiprių bendruomenių ir gražių miestelių. Pokalbio pabaigoje „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkas ragino visada prisiminti, kad lietuviai – ambicinga ir užsispyrusi tauta.
„Lietuva 500 kartų už kinus mažesnė tauta, o kinai kviečia lietuvius krepšinio trenerius ir iš mūsų mokosi, – ryžtingai sako A. Danys. – Beveik kiekviename kieme kaba kibiras, atstojantis krepšinio lanką. Kai norime, tai galime. Pasaulio krepšinio čempionatą laimėjome be startinio penketo, Jei pasižiūrėsime į save per krepšinį, mums tokių bruožų galima tik pavydėti.“
