Sostinės rotušėje groja Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų orkestras „Septima“. Jį sūkūrė ir 55-erius metus jam vadovauja Vytautas Skripkauskas. Neseniai muzikas atšventė 95-ąjį jubiliejų. Sako, muzikantus užsiauginęs ir dar tebeauginantis pats.
„Tie visi – be konservatorijos, be muzikos mokyklos. Išmokyti mano ir teorijos, ir praktikos. Viską turi daryt vienas žmogus. Ir be pykčio, ramiai“, – sako orkestro „Septima“ vadovas Vytautas Skripkauskas.
Kai kurie orkestrantai „Septimoje“ groja jau seniai pabaigę gimnaziją. Štai trombonininkas Andrius Puzas skaičiuoja 20 metų nuo pirmosios repeticijos. Sako, labiausiai žavi orkestro vadovo nuoširdumas.
„Būtent ką maestro daro, tai jis daro nuoširdžiai. Tada gaunasi viskas lengvai ir labai vaisingai“, – kalba orkestro „Septima“ trombonininkas Andrius Puzas.
Muzikų bendruomenė tikina: Vytautas Skripkauskas yra neabejotinai vyriausias muzikos kolektyvo vadovas šalyje.
„Istorinė asmenybė. Toks gyvas orkestrų Basanavičius, dar tebevaikšiojantis, atsimenantis ir mokantis papasakot daug žavingų istorijų“, – teigia pučiamųjų orkestrų asociacijos pirmininkas Remigijus Vilys.
„Jis visuomet laimingas, visuomet pasitempęs, visuomet aktyvus. Taip kad mes visi į jį žiūrim ir duok, Dieve, į jį lygiuotis“, – sako muzikų sąjungos pirmininkė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.
Taigi kur slypi ilgaamžiškumo receptas?
„Aš tokį sugalvojau pasakymą, kad darbas žmogų taurina, o taurelė pražudo“, – kalba V. Skripkauskas.
Ir ne tik dirbti reikia.
„Mylėkim vieni kitus, džiaukimės gyvenimu ir mylėkim savo šalį“, – sako V. Skripkauskas.
Vytautas Skripkauskas groja lūpine armonikėle. O anksčiau 40 metų grojo klarnetu Operos ir baleto teatro orkestre. Burti vaikus į orkestrą pradėjo dar 1953 metais. Pirmasis „Septimos“ koncertas įvyko 1967-aisiais.
„Turbūt ir toliau dirbsit, kiek jėgos leis? – Direktorius sako: reikia dirbti. Aš nežinau – žmona tai jau nebenori, kad aš dirbčiau, sako, jau tu labai skiriesi nuo tų vaikų. – O kaip pats – norit dar dirbti? – Aš labai, aš visą laiką noriu dirbt. Darbas šaukia mane“, – pasakoja V. Skripkauskas.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vyresnių nei 75 metų žmonių, kurie vis dar dirba, praėjusiais metais suskaičiuota panašiai tiek, kiek gyvena žmonių Nemenčinėje – beveik 5 tūkstančiai.
