Vasario pradžioje gyvūnų mylėtojus sukrėtė „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ paviešintas vaizdo įrašas.
„Facebook“ socialiniame tinkle GGI pasidalintame vaizdo Įraše matyti, kaip daugiabučio laiptinėje vesdamas šunį, vyras staiga pradeda jį mušti su pavadžiu. Šuniui yra suduodami du smūgiai, nuo kurių matyti, kad gyvūnas apsišlapina.
Už tokius veiksmus prieš augintinį, pasak GGI, vyrui buvo skirta 1075 eurų bauda.
GGI vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės teigimu, toks baudos dydis už smurtą prieš gyvūną rodo pažangą Lietuvos gyvūnų gerovės srityje.
„Žmonės turi suprasti ir džiaugtis, kad tai yra geras ir didelis pasiekimas teisinėje sistemoje ir praktikos formavime, nes kiek yra tokių atvejų, kur gauna įspėjimą arba 30 eurų baudą (smurtaujantis prieš gyvūnus asmuo – tv3.lt)“ sako B. Vaitiekūnaitė.
Gyvūnų situacija Lietuvoje gerėja
B. Vaitiekūnaitė pažymi, kad nepaisant to, jog statistikos duomenimis, užfiksuotų žiauraus elgesio atvejų su gyvūnais skaičius nemažėja arba mažėja gana nedaug, tai nereiškia, jog gyvūnų situacija Lietuvoje negerėja.
„Atvejų iš tikrųjų mažėja, bet daugėja neabejingų žmonių, kurie apie juos praneša. Yra du skirtingi skaičiai – vienas, tai kiek iš tikrųjų tų atvejų vyksta, o kitas, kiek jų yra užfiksuojama oficialiai. Tai, jeigu mes žiūrim tik į oficialų atvejų skaičių, gali pasirodyti, kad situacija visai negerėja ir viskas vis dar yra labai blogai“, – aiškina GGI vadovė.
Visgi pašnekovė pastebi, kad nemažai gaunamų pranešimų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais taip pat nepasitvirtina, kadangi pagal Lietuvos teisinę sistemą tai, apie ką praneša žmonės, yra normalu ir nėra galimybės nubausti šeimininko.
Bet tai taip pat rodo, kad dalis žmonių nori, jog gyvūnų gerovės standartai Lietuvoje būtų dar aukštesni.
.Dažniausiai, anot B. Vaitiekūnaitės, gaunami gyventojų pranešimai būna dėl gyvūnų nepriežiūros ir netinkamų laikymo sąlygų, kurie, pasak jos, sudaro apie 60-70 proc. visų pranešimų.
„Vis dar labai Lietuvoje yra stipri tendencija laikyti prie būdos pririštus (gyvūnus – tv3.lt). Ir iš čia ateina tada jau nepriežiūra, žiaurus elgesys, ir kai gyvūnai yra per didžiulius šalčius neįvedami į vidų ar kai jie neturi tinkamos būdos, netgi kiauros jos būna, neturi vandens, nes jis užledėjęs ir niekam ten neįdomu ir niekas jo nekeičia“, – pavyzdį pateikia GGI vadovė.
Baudos yra pakankamos
Kaip vienas didžiausių iššūkių, kylančių gyvūnų apsaugos organizacijoms, B. Vaitkevičienė teigimu yra tai, jog pranešus apie žiauraus elgesio atvejį, neretai organizacija neturi teisinio statuso pradėtoje byloje.
„Visą laiką teikiam prašymą pripažinti organizaciją nukentėjusiu, bet policija tik tai kartais tai pripažįsta <...> Tuomet mes turim galimybę toliau susipažinti ir pilnai dalyvauti byloje, susipažinti su vis medžiaga, gauti pilnus sprendimus, juos skųsti, jeigu jie netenkina ir panašiai. Bet daugeliu atvejų, sakyčiau 90-95 proc. atvejų, to statuso neturim ir kaip pranešėjas gaunam tik labai abstraktų atsakymą, kad pranešimas pasitvirtino arba nepasitvirtino“, – dalinasi GGI vadovė.
Todėl, anot pašnekovės, neretai tokiais atvejais gyvūnų apsaugos organizacijos paprasčiausiai nesužino ar po pranešimo, galimai nukentėjusio gyvūno sąlygos iš tiesų pagerėjo.
Be to, GGI vadovė priduria, kad kartais žmonėms taip pat kyla klausimų ir dėl to, kodėl baudos, skiriamos asmenims, žiauriai pasielgusiems su gyvūnais, negalėtų būti didinamos.
Visgi B. Vaitkevičienė sako, jog pirmiausia,. prieš didinat baudas, reikėtų atsižvelgti ir į kitus galiojančius įstatymus.
„Pavyzdžiui, jeigu yra kitos bausmės, tarkime, už smurtą prieš žmogų, tai automatiškai niekas nepriims už smurtą su gyvūnu analogiškoj situacijoj didesnių baudų. Tai kartais norint pasiekti vieną, tu turi pradėti visiškai nuo kito galo“, – paaiškina B. Vaitkevičienė.
Be to GGI vadovė pabrėžia, kad šiuo metu baudos prieš žiaurų elgesį su gyvūnais yra didžiausios, kokios galėtų būti, kad nutikus tokiems atvejams, juos spręstų policija, Valstybinė Maisto ir Veterinarijos tarnyba ar kitos institucijos.
O jei baudos būtų padidintos, tuomet žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus būtų pavesta spręsti teismams.
„Ką tai reiškia gyvūnams? Tai reiškia, kad jie praktiškai kiekvienu atveju pastrigtų labai ilgiems mėnesiams, tikriausiai metams. Jų nebūtų galima nei padovanoti, ieškoti jiems namų. Jie teisiškai būtų užstrigę iki tol, kol būtų koks nors teismo sprendimas“, – aiškina B. Vaitkevičienė.
Sprendimų priėmimai trunka ir kelis metus
Vertindama gyvūnų apsaugos teisinę bazę Lietuvoje, GGI vadovė sako, jog teisės aktų keitimas, siekiant gerinti gyvūnų gerovę Lietuvoje, stipriai priklauso nuo žmonių ir Seimo narių, kurie gali keisti įstatymus, mentaliteto.
O kartais tam, kad būtų įvesti kokie nors pokyčiai, anot B. Vaitkevičienės, tenka dirbti ne vienerius metus.
„Tikrai daug Lietuvoje su gyvūnais susijusių teisės aktų yra pakeičiama būtent mūsų iniciatyva. Ir toks pavyzdys, kaip draudimas laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims, atrodo, savaime suprantamas dalykas, kuris tokioj šaly kaip Lietuva, kuri nėra trečioji šalis ar atsilikusi, turėtų būti savaime suprantamas.
<...> Mes prie šio draudimo dirbom daugiau nei penkis metus ir kai mes pradėjom prie jo dirbti, mes labai akivaizdžiai matėm, kad visuomenė, tarp jų ir Seimo nariai, kurie irgi yra dalis visuomenės, yra nepasiruošę šitam pokyčiui“, – prisimena GGI vadovė.
Todėl B. Vaitiekūnaitė sako, kad gyvūnų gerovės organizacijos daug laiko praleidžia dirbdamos prie smulkesnių teisės aktų keitimų ir visuomenės švietimo tam, jog būtų didinamas gyventojų sąmoningumas gyvūnų gerovės klausimais.
„Dabar mes analogišką situaciją matom draudimui laikyti pririštus gyvūnus, kas yra mūsų šių ir kelių ateinančių metų tikslas kaip organizacijos – uždrausti laikyti pririštus gyvūnus. Bet matom, kad žmonės yra nepasiruošę, ypač kalbant apie Seimą ir apie tai, kokie Seimo nariai yra jame. Suprantam, kad labai sunku bus gauti palaikymą šitam draudimui“, – sako GGI vadovė.
Už žiaurų elgesį su gyvūnais galima atsidurti ir belangėje
Valstybinės Maisto ir Veterinarijos Tarnybos (VMVT) duomenimis, šiais metais tarnyba užregistravo 2 žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. O per 2024 m. VMVT užfiksavo 52 tokius atvejus.
Iš jų užbaigus administracinę teiseną, dėl gyvūnų gerovės pažeidimų ar žiauraus elgesio su gyvūnais iš 44 asmenų buvo konfiskuoti 156 gyvūnai (116 šunys, 17 kačių, 8 jūros kiaulytės ir 15 arklių).
„Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, VMVT, vadovaudamasi LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pritaikė draudimus 42 asmenims, laikyti tos rūšies gyvūnus, kurie iš tų asmenų buvo konfiskuoti“, – priduriama VMVT komentare žurnalistams.
O Policijos atstovas Ramūnas Matonis tv3.lt žurnalistams nurodė, kad teisėsaugos duomenimis, žiaurus elgesys su gyvūnais 2024 m. registruotas 119 kartų, iš jų 21 atveju gyvūnams grėsė mirtis ar suluošinimas.
O šiais metais iki vasario 19 d. užregistruota 14 žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų.
Policijos atstovas priduria, kad nors statistiškai yra pastebimas žiauraus elgesio su gyvūnais nusižengimų augimas, tačiau tai siejama su visuomenės nepakantumu žiauriam elgesiui su gyvūnais.
„Be to, labai aktyviai dirba gyvūnus ginančios organizacijos. 2024 m. stebimas ikiteisminių tyrimų mažėjimas, kas rodo, kad mažėja veikų su labai sunkiomis pasekmėmis“, – prideda R. Matonis.
Tiesa, daugiausiai problemų dėl žiauraus ar netinkamo elgesio su gyvūnais, anot VMVT, išlieka kaimiškose vietovėse.
Remiantis administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsniu, žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, užtraukia baudą nuo 150 iki 2000 eurų. Pakartotinai atlikus šį nusižengimą, gresia bauda nuo 2000 iki 4000 eurų.
Jei dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimu, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, numatoma bauda nuo 900 iki 3200 eurų. Pakartojus šį nusikaltimą bauda siekia nuo 2200 iki 6000 eurų.
Visais šiais atvejais gyvūnas taip pat yra konfiskuojamas.
O jei gyvūnas žūsta ar sukeliamos kitos sunkios pasekmės, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį, pagal kurį už šį nusikaltimą gali grėsti iki 1 metų kalėjimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
