Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ir viena iš pagrindinių mirties priežasčių nuo piktybinių navikų Lietuvoje. Ja kasmet naujai suserga apie 1700 moterų, o miršta – beveik pusė tūkstančio.
„Rezultatai nėra džiuginantys, o pagal ankstyvosios vėžio diagnostikos programoje pasitikrina mažiau nei pusė tikslinės grupės moterų. Todėl mes ir kviečiam jas tikrintis, nebijoti“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja dr. Jurgita Ušinskienė.
Įstaigos direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžė, kad paprastas sprendimas išties gali pakeisti gyvenimus, šeimas, ateitį.
„Kalbame apie krūties vėžį, ši liga – iš tiesų didžiulė problema. Viena iš dešimties moterų per savo gyvenimą susiduria su šia problema. Mastai tikrai dideli. Džiaugiamės, kad šiuolaikinės medicinos progresas suteikia didžiules galimybes kovoti su šia liga. (...) Bet viskas prasideda nuo vieno paprasto žingsnio – profilaktikos“, – kalbėjo jis.
Iniciatyva nemokamai atvežti moteris pasiteisino
J. Ušinskienė džiaugėsi, kad pernai „rožinio spalio“ metu pradėta iniciatyva iš įvairiausių šalies rajonų atvežti moteris pasitikrinti dėl krūties vėžio pasiteisino ir net išsitempė į visus metus.
„Atrodo, ką daugiau kaip medikai galime padaryti – turime gerą įrangą, gerą registraciją, kaip laukiame tų moterų, bet užsipildo mažiau nei pusė atidarytų talonų. Atrodytų, kad tai būtų lyg ne mūsų problema, bet į pagalbą ateina Tarptautinė moterų asociacija, Nacionalinė krūties ligų asociacija.
„Rezultatai nėra džiuginantys, o ankstyvosios vėžio diagnostikos programoje pasitikrina mažiau nei pusė tikslinės grupės moterų. Todėl mes ir kviečiam moteris tikrintis, nebijoti“, – sakė J. Ušinskienė.
Ir kai kartu bendraujame, jos klausia, tai kuo galime padėti, sako, kodėl tos moterys neatvyksta, gal joms per sunku, gal reikia suorganizuoti transportą... Ir iš karto prasidėjo minčių generavimas, galbūt reikia autobusų, kas tada juos organizuos, prisidėjo savivaldybės, iš pradžių buvo tik 3, vėliau atsirado 15. Tai lyg numeti mažą akmenuką į vandenį ir tos bangos pasklinda vis plačiau.
Štai krūties ligų asociacijos prezidentė pasiūlė moterims genetinį ištyrimą, kurioms bus įtartinas ar nustatytas vėžys. Mūsų gydytojai radiologai pasiūlė papildomas konsultacijas, ultragarsinį ištyrimą toms moterims, kurios turės tankias krūties liaukas arba kurioms bus nustatytas ar įtartinas krūties vėžys“, – pasakojo gydytoja.
Perspėja, kad diagnozė gali būti ir klaidinga
Tiesa, ji įspėjo, kad turi informuoti pacientes ir apie galimas nesėkmes. „Septyni iš dešimties vėžio atvejų gali likti nepastebėti, gali būti įvairiausių kitų veiksnių. Gali būti ir perteklinė diagnostika, perteklinis gydymas, bet vis tik pasitikrinti yra būtina“, – pabrėžė J. Ušinskienė.
Gydytoja pasidžiaugė, kad akcijos metu papildomai buvo patikrinta beveik 1000 moterų: „Procentas pasitikrinusių moterų mūsų įstaigoje, lyginant su ankstesniais metais, padidėjo 30 proc. Tai – džiuginantys rezultatai.
Ir „rožinis spalis“ išsitęsė į visus metus ir moterys kiekvieną mėnesį atvyksta po kelis autobusus iš tolimesnių rajonų. Linkiu, kad tas spalis tegu nesibaigia, tegu moterys važiuoja, tikrinasi ir perduoda žinią mamoms, senelėms, artimosioms, kaimynėms.“
Štai šį trečiadienį pasitikrinti prevenciškai išsitirti dėl vėžio į NVI atvyko Ukmergės rajono gyventojos.
Šiais atvejais krūties vėžys išgydomas
Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas dr. Mantas Trakymas savo ruožtu ramino, kad diagnostikos ir gydymo galimybės šiandien taip pažengusios, jog padėti galima ir esant vėlyvoms ligos stadijoms. Vis tik jis ragino tiek nelaukti.
„Šiandien spalio 1-oji – pirma diena, kai turime visiems sakyti, kad yra tokia liga kaip krūties vėžys. Girdėjau čia sakant, kad tai yra baisi liga. Žinokite, ne, krūties vėžys yra rimta liga, bet nėra baisi. Baisumo nebuvimas yra tame, kad per daugelį metų viskas pasikeitė – tiek diagnostika, tiek gydymas“, – kalbėjo gydytojas.
Ypač jis pasidžiaugė Tarptautinės moterų asociacijos Vilniuje (IWAV) padovanotais krūties žymekliais, kurie naudojami navikui pažymėti prieš chirurginę operaciją arba chemoterapiją.
„Šie žymekliai yra viena to tobulo gydymo priemonių, tai yra ypatingos kokybės žymekliai, kuriuos, svajoju, kad kiekvieną dieną duotų. Tai labai džiaugiamės, kad moterys juos suorganizavo.
Reikia skleisti žinią, kad yra ši liga, bet su ja galima kovoti, tik reikia tam tikro įdirbio – tą mėnesį, o gal net ir metus dirbti, kad visi suvoktų, jog ligą galima išgydyti. Pirmiausia reikia tikrintis“, – kalbėjo M. Trakymas.
Jis pasakojo kiekvieną dieną sudarinėjantis operacijų planus ir matantis labai džiuginančias tendencijas – daugumai pacienčių vėžys yra nustatytas ankstyvoje stadijoje.
„Reikia skleisti žinią, kad yra ši liga, bet su ja galima kovoti, tik reikia tam tikro įdirbio“, – sakė M. Trakymas.
„Ačiū jums, kad atėjote laiku pasitikrinti, su neužleistais atvejais. Kuo anksčiau ligą nustatysime, tuo anksčiau išgydysime. Daugiau kaip 90 proc. moterų mes išgydome. Todėl reikia tikrintis ir ligą nustatyti ne per vėlai. Aišku, šiuolaikinis gydymas leidžia padėti ir vėlyvesnių stadijų atveju, sėkmingai gydyti, žmonės gyvena, aišku, visai neišgyja“, – pabrėžė gydytojas.
Nuo kitų metų – naujovė
Portalas tv3.lt primena, kad krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas.
Gavus šeimos gydytojo siuntimą mamografiniam tyrimui atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
Gera žinia, kad kitąmet bus praplėstos ribos, kai nebe nuo 50, o jau 45 metų moterys galės nemokamai pasitikrinti pagal prevencinę programą.
„Yra nutarta praplėsti galinčių dalyvauti programoje moterų amžiaus grupę. Todėl jau nuo kitų metų 45–74 m. moterys galės tikrintis pagal programą“, – dar metų pradžioje paskelbė SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė.
Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Kas labiausiai didina riziką susirgti krūties vėžiu?
Nors daugėja vėžio tarp jaunų moterų, vis tik vyresnis amžius išlieka vienas pagrindinių rizikos veiksnių. Apie 10 proc. atvejų vėžys gali būti nulemtas genetiškai, todėl jei tarp artimųjų jau yra sergančių krūties vėžiu, būtina atlikti genetinius tyrimus.
Kaip anksčiau yra sakiusi J. Ušinskienė, tanki krūties liauka taip pat yra vėžį predisponuojantis veiksnys
„Net medikai nežino, kokio tankumo yra moters krūties liauka, tad svarbi žinutė, kad po profilaktinės programos pamatytų užrašą, ar ta liauka tanki, nes jei liauka tankesnė, didesnė vėžio išsivystymo rizika“, – pastebėjo ji.
Pasak gydytojų, ne mažiau svarbus ir gyvenimo būdas, fizinis krūvis, mityba, streso valdymas. Tiesa, net ir sveikai gyvenanti moteris gali būti neapsaugota nuo susirgimo vėžiu.
„Nereikia pamiršti, kad liga kartais atsiranda, net ir jei moteris gyvena labai sveikai. Tad tik pasitikrinus profilaktiškai galima nustatyti pakitimus, kol jie dar yra labai maži ir tada veiksmingai gydyti“, – pabrėžė NVI gydytoja radiologe Rūta Briedienė. Rizika didėja ir gimdant vyresniame amžiuje gimdome.
„Taip, laikoma, kad negimdymas, nemaitinimas turi įtakos krūties vėžiui atsirasti. Rizikų yra nemažai, dauguma jų susijusių su hormonais, su ankstyva mėnesinių pradžia, vėlyva menopauze, įvairiomis ligomis, kurios turi įtaką hormonų disbalansui. Bet dažniausiai yra sunku pasakyti, nuo ko liga atsirado, paprastai veikia daug veiksnių“, – komentavo gydytoja.
